Minimos Černobylio atominės elektrinės sprogimo 26-osios metinės. Ši avarija laikoma viena didžiausių atominių nelaimių žmonijos istorijoje.
Jos neigiamas pasekmes pajuto milijonai žmonių. Tuo metu avarijos padarinių likviduoti išvežti žmonės sako esantys pamiršti valdžios ir palikti likimo valiai.
Ketvirtasis Černobylio atominės elektrinės reaktorius sprogo 1986 metais, naktį iš balandžio 25-osios į 26-ąją. Sprogimas nuplėšė reaktoriaus stogą ir į atmosferą buvo išmesta galybė radioaktyvių medžiagų.
Sovietų valdžia keletą dienų įvykį slėpė. Pasaulis apie nelaimę sužinojo tik tada, kai Švedija, Suomija ir Norvegija ėmė fiksuoti smarkiai padidėjusį radiacijos lygį.
Likviduoti avarijos padarinius mestos didelės technikos ir žmonių pajėgos. Sraigtasparniais iš oro ant sprogusio bloko buvo pilamas smėlis ir švinas, o apačioje dirbo žmonės. Skaičiuojama, kad atominėje elektrinėje darbavosi ir daugiau kaip 7000 Lietuvos gyventojų.
„Dirbo nuo 15 minučių iki 2 valandų. Ten, kur radiacijos lygis buvo itin aukštas, dirbo 15 minučių, ten, kur mažesnis, iki 2 valandų. Jie niekaip negalėjo apsisaugoti. Atidirbdavo, nusiprausdavo ir išvažiuodavo“, – sako Černobylio avarijos likviduotojas Jakovas Borunovas.
„Ten nuvažiavus įspūdžiai buvo baisūs. Didžiulė teritorija su namais, sodais, keliais, laukais buvo visiškai tuščia. Tai siaubas, tai nematomas priešas, kuris sunaikina viską“, – tvirtina avarijos likviduotojas Vladimiras Kostrovas.
Černobylio atominės elektrinės avarijos aukos šiandien tylos minute pagerbtos ir Seime, o Sapiegos ligoninės parke prie paminklo tradiciškai gėlių padėjo dar gyvi šios nelaimės liudininkai.
Černobyliečiai sako, kad valdžia juos pamiršo. Keletą metų po avarijos dar buvo skiriamos lengvatos, tačiau vėliau jos panaikintos, pasigendama ir tinkamo gydymo.
„Daugiau dėmesio reikėtų kreipti į sveikatos būklę. Čia būtinai, nes labai daug černobyliečių jau pasiekė tokią ribą, kad praktiškai daugiau nieko negali daryti, nieko negali dirbti“, – teigia labdaros fondo „Mūsų krantas“ prezidentas Anatolijus Zarovskis.
Pasak labdaros fondo prezidento, per 26-erius metus jau mirė daugiau kaip dešimtadalis Černobylyje dirbusių Lietuvos gyventojų.