Tarptautinė triukšmo suvokimo diena (1)

efoto.lt | D.Mickevičiaus nuotr.

efoto.lt | D.Mickevičiaus nuotr.

Šiais metais balandžio 25 d. minima 17-oji Tarptautinė triukšmo supratimo diena.

Šią dieną norima supažindinti visuomenę su triukšmo keliamomis problemomis ir paskatinti konkrečiais veiksmais prisidėti, kad gyventume sveikesnėje aplinkoje.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, didžiausi triukšmo šaltiniai –  gatvės, autostrados, oro uostai, geležinkeliai, automobilių stovėjimo aikštelės, buitinis ir pramoninis triukšmas, komerciniai ir kariniai rajonai, šventės, ceremonijos, ausinukai ir pan.

Pagal higienos normą, garso lygis miestuose prie gyvenamųjų namų, mokyklų ir darželių dieną turi būti ne didesnis kaip 70, vakare nuo 18 valandos – 65, naktį – 60 decibelų. Triukšmo pavojingumą nulemia ne tik jo intensyvumas. Taip pat labai svarbi poveikio trukmė.

Šiaulių municipalinė aplinkos tyrimų laboratorija, vykdydama valstybinę triukšmo strateginio kartografavimo programą Šiauliuose 2011 m. parengė oro uosto triukšmo sklaidos žemėlapį. Buvo įvertinti esamų paros Ldvn ir nakties Ln oro uosto triukšmo rodiklių pasiskirstymai miesto teritorijoje (kontūrai) ir jų vertės ties pastatų fasadais.
Šiaulių oro uoste kyla ir tupia kariniai ir civiliniai lėktuvai, malūnsparniai. Bendras skrydžių intensyvumas 2011 m. duomenimis, 2 910 kilimų-tūpimų per metus. Daugiausia skrydžių atliekama darbo dienomis, dienos metu nuo 6 iki 18 val. Vakare skraidoma nedaug, nakties metu skrydžiai ribojami ir vykdomi tik išskirtinais atvejais, atliekant oro policijos misiją ar kitais būtinais atvejais.

Daugybė žmonių kasdien patiria triukšmo poveikį ir visą su juo susijusią riziką. Triukšmas yra akivaizdžiausia problema tam tikrose pramonės šakose, pavyzdžiui, gamyboje ir statyboje. Triukšmas nebūtinai turi būti itin stiprus, kad sukeltų problemų, jis gali sietis su kitais rizikos veiksniais darbo vietoje, pavyzdžiui, nelaimingų atsitikimų darbe tikimybė padidėja, triukšmui slopinant įspėjamuosius signalus. Taip pat triukšmas tampa darbe patiriamo streso priežastimi. Jis gali būti rimta problema ir kitokio pobūdžio darbo aplinkoje, pavyzdžiui, mokyklose, baruose.

Net palyginti nestiprus 60–70 decibelų triukšmas gali sukelti galvos skausmus, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą. Dėl to blogėja atmintis, dėmesys, orientacija, sumažėja fizinis ir protinis darbingumas, pablogėja judesių koordinacija. Tyrimais nustatyta, kad triukšmas, kaip ilgai veikiantis lėtinis stresas, sukelia įvairių sutrikimų, kurie gali lemti širdies ligų, aterosklerozės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos lėtinio uždegimo, opaligės bei įvairių neurozių išsivystymą.

Yra aplinkybių, kurių žmogus negali paprastai pakeisti, tačiau visiškai nesudėtinga sumažinti sveikatai kenksmingų veiksnių įtaką artimiausioje savo aplinkoje – sumažinti televizoriaus ar muzikos grotuvo garsą, išjungti nenaudojamą kompiuterį ir pan. Tėvai neturėtų pratinti mažų vaikų prie nuolatos namuose „kalbančio“ televizoriaus, nes augdamas jis pripras prie nuolatinio triukšmo ir nebemokės gyventi be jo, taip žalodamas savo sveikatą.

Besirūpinančius savo sveikata, Visuomenės sveikatos biuro specialistai ragina ne tik mažinti riebalų kiekį  kasdieniame racione, bet ir pratintis prie tylos dietų. Kaip dainuoja žymus atlikėjas Andrius Mamontovas, galbūt ne garsas skamba tyloj, o tyla garse?…Išmokime mėgautis tyla ir suprasime, kiek daug ji mums reiškia.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: