Seimas po svarstymo, balandžio 19 d., pritarė Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto patobulintam Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektui. Juo siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimą, dėl kai kurių 2009 m. balandžio 30 d. Seimo priimto Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Darbo grupės parengtu projektu siūloma: patikslinti aukštųjų mokyklų tarybų sampratą ir kompetenciją ir sudarymo tvarką; patikslinti senato (akademinės tarybos) ir rektoriaus (direktoriaus) kompetenciją; tais atvejais, kai tam tikrų sričių specialistai negalės būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose, siūloma leisti pateikti užsakymą juos rengti nevalstybinėse aukštosiose mokyklose ir Lietuvoje įsteigtuose užsienio aukštųjų mokyklų filialuose, jiems paskirstant valstybės finansuojamas studijų vietas ir atitinkamai skiriant tikslinį studijų finansavimą; siūloma įstatymu nustatyti Švietimo ir mokslo ministerijai išankstinio paskelbimo geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarkos terminą; patikslinti šio įstatymo taikymo nuostatas, laikantis pereinamumo ir tęstinumo principo.
Siūloma, kad aukštųjų mokyklų tarybas sudarytų 9 arba 11 narių, tikslus jų skaičius būtų nustatomas konkrečios mokyklos statute, ne mažiau kaip 1 narį skirtų studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), kiti akademinės bendruomenės nariai konkrečios aukštosios mokyklos nustatyta tvarka skirtų atitinkamai ne daugiau kaip 4 arba 5 narius. Senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka būtų atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 4 arba 5 nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vieną narį skirtų studentų atstovybė savo nustatyta tvarka. Šie 4 arba 5 nariai būtų atrenkami viešo konkurso būdu ir būtų skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą.
Projektas papildytas siūlymu, kad aukštųjų mokyklų rektorių (direktorių) tarpusavio ryšius bei ryšius su valdžios ir valdymo bei vietos savivaldos institucijomis koordinuotų Lietuvos universitetų rektorių konferencija (konferencijos), Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (konferencijos) ir kitos organizacijos bei asociacijos, veikiančios pagal įstatymus ir savo įstatus. Svarstymo metu pritarta siūlymui, kad rektorius, aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka, gali būti atleidžiamas iš pareigų, jeigu jo pateikta aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita nepatvirtinama aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) visų narių balsų dauguma.
Projektu naujai apibrėžiamos Aukštųjų mokyklų tarybų ir senatų funkcijos.
Numatoma, kad aukščiausius konkursinius balus pagal geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilę surinkusiems asmenims, priimtiems į pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų programų valstybės nefinansuojamas vietas, iš valstybės biudžeto lėšų studijų laikotarpiui būtų skiriama norminės studijų kainos dydžio (jeigu už studijas mokama metinė studijų kaina mažesnė už norminę studijų kainą, tokiu atveju studijų kainos dydžio) studijų stipendija. Finansavimo paskirstymą studijų stipendijoms pagal studijų sritis nustatytų Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Antrosios pakopos studentai ir doktorantai galėtų gauti studijų stipendiją Vyriausybės nustatyta tvarka.
Projektu siūloma nustatyti, kad studentas studijų stipendijos netektų jeigu jo studijų rezultatų vidurkis po studijų metų būtų mažesnis negu aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų studijų rezultatų vidurkis.
Įstatyme siūloma įtvirtinti, kad pirmosios pakopos koleginių studijų programos apimtis būtų ne mažesnė kaip 180 ir ne didesnė kaip 240 kreditų, o universitetinių studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 210 ir ne didesnė kaip 240 kreditų.
Už projektą po svarstymo balsavo 62, prieš buvo 8, susilaikė – 15 Seimo narių.