Balandžio 16 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė, kad 1940 metais Katynėje sovietinių budelių įvykdytos Lenkijos karininkų žudynės yra karo nusikaltimas. Tačiau jis nepareikalavo, kad Rusija atliktų naują tų įvykių tyrimą. Teismas nutarė, kad „kreipęsi į Teismą išgyveno dvigubą traumą: karo metais prarado savo artimuosius ir daugiau nei 50 metų negalėjo sužinoti tiesos apie jų mirtį“.
„Teismas daro išvadą, kad masinis Lenkijos karo belaisvių sušaudymas yra karo nusikaltimas, kadangi sovietų valdžia turėjo laikytis įprastinės tarptautinės teisės, kurios dalis buvo humaniškas elgesys su karo belaisviais ir draudimas juos žudyti“, – sakoma EŽTT sprendime.
Nors EŽTT konstatavo, kad Rusija nepakankamai informavo žuvusiųjų giminaičius apie jų artimųjų likimą, tačiau nepatenkino skundo dalies dėl pripažinimo, kad Rusijos atliktas žudynių tyrimas buvo netinkamas ir nepareikalavo, kad Rusija atliktų naują tų įvykių tyrimą.
Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Marcinas Bosackis teigė, kad „Labai svarbus faktas, kad Katynės žudynės dabar pripažintos karo nusikaltimu pagal tarptautinę teisę“.
Į EŽTT 2007 ir 2009 metais kreipėsi nužudytųjų belaisvių giminaičiai, ilgainiui jų pareiškimai buvo sujungti į vieną, o bylą oficialiai parėmė Lenkijos vyriausybė.
Balandžio 16 d. EŽTT sprendimas ieškovus susibūrusius į „Katynės šeimų asociaciją“ tenkina tik iš dalies, todėl jie ketina skųsti EŽTT sprendimą EŽTT Didžiajai kolegijai siekdami, kad Rusija btų įpareigota atnaujinti šio nusikaltimo tyrimą.
Pirmą kartą Maskva savo kaltę dėl Katynės žudynių pripažino 1990 metais, o dar po 20 metų Lenkijos prokuratūrai perdavė išslaptintų dokumentų kopijas. Tačiau yra manoma, kad Rusijos generalinė prokuratūra dar turi įslaptinusi daugiau kaip 100 baudžiamosios Katynės bylos dokumentų tomų.
Katynėje sovietiniai okupantai 1940-ųjų pavasarį nužudė beveik 22 000 lenkų belaisvių, daugiausia karininkų.
Parengta pagal REUTERS, INTERFAX, ITAR-TASS, ELTA ir kitų šaltinių informaciją.
