M.Kundrotas. Kas blogiau – agresyvios kalbos ar faktinis smurtas ir antivalstybinė veikla? (26)

Marius Kundrotas |respublika.lt nuotr.

Marius Kundrotas |respublika.lt nuotr.

Vytenio Andriukaičio atsakymas ištisu straipsniu į Ričardo Čekučio komentarus socialiniame tinkle „Facebook“ primena posakį: geriausia gynyba – puolimas. R. Čekučiui užsiminus apie mirties bausmės grąžinimą ir jos taikymą valstybės išdavikams, V. Andriukaitis standartine sau maniera prabilo apie smurtingus ir antidemokratinius tautininkus…

Iš tiesų, partizanai išdavikus šaudydavo. Ką laikysime išdavyste? Jei stojimą į Europos Sąjungą, tai „supyškinti“ reiktų ne tik V. Andriukaitį, bet ir žmones, stovėjusius prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo vairo, o kartu – žymią dalį tautos, nors ir abejotino teisėtumo referendume, bet vis gi – balsavusius už šį sprendimą. Taip galima nueiti labai toli. Nors daugelis šio įsijungimo netraktavo kaip Lietuvos valstybingumo panaikinimo, o laikė tai įsijungimu į laisvų tautinių valstybių sąjungą, atsitolinant nuo posovietinės erdvės.

Neužsiimant beprasme naivių, šiurkščių ir atgrasių pareiškimų apologetika, dera atkreipti dėmesį į faktus, kuriuos – sąmoningai ar ne – dangsto patetiška V. Andriukaičio demagogija. Kalbėdamas apie antidemokratinius ir smurtingus tautininkus, leisdamas sau griežtus apibendrinimus, susikompromitavęs socialistų politikas pamiršta, kas per publika – jo partijoje.

Algimantas Subačius, teistas, nuteistas ir kalėjęs už jaunųjų tautininkų ideologo ir lyderio Sauliaus Čepėno nužudymą, šiandien – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys. Kol R. Čekutis apsiriboja kalbomis, LSDP užsiima realiais veiksmais. Kitas LSDP narys – Evaldas Balčiūnas – aktyviai dalyvauja anarchistų veikloje, kur atvirai pasisako prieš Lietuvos valstybę ir valstybingumą. Pats V. Andriukaitis – aktyvus eurofederalistų atstovas, atstovauja judėjimui, kurio tikslas – Europos Sąjungą iš valstybių sąjungos paversti valstybe ir taip iš esmės sunaikinti Lietuvos Respublikos valstybingumą…

V. Andriukaičio kalbos apie nacionalinės, supranacionalinės ir antinacionalinės teisės suderinamumą skamba apgailėtinai. Sukis kaip nori, o primena jo partiečių iš komunistų gretų kalbas apie Lietuvos suverenitetą Sovietų Sąjungos sudėtyje. Jiems taip pat vaidenosi suderinamumas.

Ačiū Dievui, Lietuvoje veikia ir kitokia socialdemokratų partija, sekanti Stepono Kairio, o ne Antano Sniečkaus linija. Tai – Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS). Ji atstovauja lietuviškai, o ne sovietinei, federalistinei ar globalistinei socialdemokratijai. Nacionalinėje demokratijoje vietos užteks visiems – ir kairiesiems, ir dešiniesiems, ir centristams. Bet joje nebus vietos tautos ir valstybės priešams. Kaip su jais elgtis – atskiras klausimas.

Niurnbergo teismas pasmerkė nacistus – su kuriais grūmėsi tautininkai, pradedant Antano Smetonos vadovybe Lietuvoje, baigiant Karlo Frydricho Gerdelerio (Carl Friedrich Goerdeler) rezistentais Vokietijoje. Dabar pats metas atitinkamai pasmerkti sovietus ir globalistus. Pradėkime aiškiu pozicijų išdėstymu, o sprendimų formos – antraeilės reikšmės reikalas.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: