S.Lapienis. Sprendimas statyti atominę elektrinę Lietuvoje turi būti priimamas Tautos referendumu (audio) (22)

Saulius Lapienis | asmeninė nuotr.

Saulius Lapienis

Kovo 30 dieną „Žinių radijuje“ Visagino atominės elektrinės (VAE) generalinis direktorius Rimantas Vaitkus pasakė, kad „katastrofa naujoje Visagino AE yra neįsivaizduojama“. Gal būt? Bet gamtos fantazijai nėra ribų. Jei čia (Lietuvoje) cunamių ir nebūna, tuomet per penkiasdešimt metų gali, pavyzdžiui, meteoritas nukristi, kurio jokios betoninės ar plieninės apsaugos nesulaikys.

Fizikas R. Vaitkus gindamas atominę energetiką šiek tiek lengvabūdiškai pasinaudojo galimybe operuoti skaičiais tam netgi pasitelkdamas mirčių statistiką!? Neneigsiu, kad statistika mokslas yra rimtas, bet yra žinoma, kad statistika kartais tarnauja ir melui pateisinti.

Taip, jei lyginti kiek tiesiogiai žmonių žūsta pagaminant 1 TWh (vieną teravatvalandę) elektros, tuomet atominė energetika yra lyg ir nekalčiausia. Tačiau „nekalčiausia“ yra tik tuomet, kai vertiname tiesioginių mirčių skaičių avarijų arba incidentų metu. O kaip su sveikatos sugadinimu, dažniausiai besibaigiančiu vėžiniais susirgimais kuriuos sukeldavo atominės avarijos? O kur priskirti mirtinus susirgimus skaičiuojamus dešimtims tūkstančių žmonių, kurie atsiranda per dešimt, dvidešimt ir daugiau metų po rimtesnio atominio incidento? O kaip į statistiką įkelti masines „socialines mirtis“ – amžiną gyventojų evakuaciją iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos po atominio incidento?

Po Černobylio avarijos buvo evakuoti 45 000 gyventojų, o po Fukušimos avarijos jau yra evakuota 140 000. Šiandien vis garsiau kalbama, kad reikėtų evakuoti ir visą Fukušimos miestą (apie 300 tūkst. gyventojų). Paklauskime savęs „Kiek iš Lietuvos buvo ištremta gyventojų“? Apie 132 000! Mums tai buvo (ir tebėra) didžiulė tragedija. Tai kartu sudėjus buvo ir moralinė, ir kultūrinė, ir ekonominė MIRTIS. Tai ar visų tų, kuriuos iš gimtųjų vietų Ukrainos ir Japonijos žemėje „ištrėmė“ atominė energetika, t.y. pasmerkė socialinei mirčiai, nereikėtų įtraukti į tą p. R. Vaitkaus sąrašą, kuriame ciniškai apskaičiuojamos teravatvalandės ir mirtys?

O į kokią statistikos lentynėlę padėti tūkstančius kvadratinių kilometrų nebetinkamų gyvenimui? O kuri lentynėlė skirta žuvusiai arba mutavusiai faunai ir florai, be kurių nebūtų darnos planetoje Žemė? Tokie R. Vaitkaus palyginimai prilygsta šiaudo ieškojimui skęstančiai atominei idėjai …

Šiek tiek žinių apie „Hitachi“ reaktorių. Reaktorius, kurį Lietuvai siūlo „Hitachi“ yra vieno blogiausių iš visų reaktorių, kurie kada nors buvo suprojektuoti pasaulyje (MARK I tipas), patobulinimas. Sakykite, ar „Zaporožietis“ apkarstytas naujausia elektronika taps Mersedesu? Vargu. Jis ir liks „zaporožiečiu“. Tas pats yra su japonų Lietuvai siūlomu, ir Japonijoje niekam nebereikalingu, ABWR tipo reaktoriumi.

VAE direktorius kalba, kad patobulintas „Hitachi“ reaktorius turi 72 valandų (trijų parų) vandens rezervą (baseiną) avariniam aušinimui. Bet tokius pat baseinus turėjo Fukušimos 3 ir 4 reaktoriai, ir tai nepadėjo. O kas bus, jei dėl neįtikėtinai susiklosčiusių aplinkybių vandens tiekimo nebus ketvirtą, penktą ir kitas dienas? Japonų siūlomas reaktorius negali atsilaikyti ir prieš didesnius žemės drebėjimus. Manoma, kad virš 6 balų (reaktoriaus zonoje) pagal Richterio skalę žemės drebėjimas išveda tokius reaktorius iš rikiuotės (net ir automatiškai sustabdžius kaip tai buvo su Fukušimos 1, 2 ir 3 reaktoriais). Prieš beveik šimtą metų Drūkšių ežero teritorijoje yra buvęs apie 8 balų žemės drebėjimas.

Mažai kas žino arba domėjosi, kad pirminė branduolinės avarijos priežastis Fukušimos elektrinėje buvo ne cunamio banga, kuri nutraukė rezervinį elektros tiekimą. Po labai smarkaus žemės drebėjimo iš karto suaižėjo reaktoriaus vidinė struktūra, kritiškai pakilo vidinis slėgis ir įvyko savaiminis radioaktyvių garų nuotėkis per… reaktoriaus dangtį. Tokio tipo reaktoriai viršutinėje dalyje turi dangtį, kuris yra prisukamas varžtais galinčiais atlaikyti tik ribotus įtempimus.

Pastaruoju metu kai kurie „įžymūs“ Seimo nariai prašneko apie atominės energetikos statybų pradžią JAV. Jiems (o ir aplamai visiems Seimo nariams, nuo kurių dabar priklausys viso Lietuvos likimas) labai norėtųsi pacituoti neseniai į pensiją išėjusio korporacijos „Exelon“ (didžiausias atominių elektrinių operatorius JAV teritorijoje, 22 iš 104 atominiai reaktoriai) generalinio direktoriaus Džono Rouv (John Rowe) žodžius pasakytus Čikagos universiteto Viešosios politikos mokykloje kovo mėnesio pabaigoje:

„Jungtinėse amerikos valstijose branduolinė energetika kaip naujos energijos šaltinis ekonomiškai nebėra perspektyvi. ir ji nebus ekonomiškai gyvybinga artimiausiu metu“.

Tai kaip? Ar pirktumėte „atnaujintą“ senieną, tegul ir apkaišiotą šiuolaikiškiausios japoniškos elektronikos? Ar pirktumėte reaktorių neatlaikysiantį didelio žemės drebėjimo, kuriam įvykti Lietuvoje tikimybė yra ne nulinė.

Ironiška, bet „saugiausią, šiuolaikiškiausią ir naujausios“ kartos japonišką reaktorių norima statyti toje pačioje aikštelėje, iš kurios 1988 metais surinkus 700 000 parašų buvo išguita nepatikimo rusiško RBMK reaktoriaus III bloko statyba. Gal prisiminkime, kaip mes tada vieningai pasakėme NE!

Parašų prieš Ignalinos atominės elektrinės III reaktoriaus statybą rinkimas, 1988 metai:

Kviečiu po 24 metų pertraukos vėl rinkti parašus (šį kartą nepriklausomoje Lietuvoje) referendumui „Sprendimas statyti branduolinę (atominę) elektrinę Lietuvos Respublikos teritorijoje priimamas tik Tautos referendumu“ paskelbti.

Parašai bus renkami iki birželio 27 dienos. Daugiau sužinoti apie tai galite interneto svetainėje www.zmonessprendzia.lt .

Nepamirškime, kad Lietuvos Konstitucijoje yra toks sakinys: „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“.

Ar Atominės elektrinės statyba nėra vienas iš svarbiausių klausimų Lietuvoje?

Beje, turėtų būti gėda valdžiai, kad sutartis su „Hitachi“ pasirašinėja viceministrai, o ne „atomstūmiai“ Premjeras arba Energetikos ministras. Labai pakvipo Viljams-2 ir Leo-2 istorijomis.

Pokalbio su Sauliumi Lapieniu garso įrašas „Žinių radijo“ laidoje „Prie pietų stalo“, laidos vedėjas Ginas Dabašinskas, 2012 04 2 d.:

Saulius Lapienis yra LŽSP pirmininko pavaduotojas

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Lietuvos kelias, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: