G.Kamarauskas. Lietuviškojo geno ypatumai (65)

Kolūkiečiai | efoto.lt, sventupio nuotr.

Kolūkiečiai | efoto.lt, sventupio nuotr.

Drąsūs, agresyvūs, linkę į nusikaltimus ir beprotiškai siekiantys turto. Taip viename straipsnyje „Plėšikai, kariai, menininkai“ V.Vareikis  šiandien apibūdina lietuvius it kokius antžmogius. Ne staiga jie tokie tapo – šie bruožai atėjo iš amžių amžinųjų. Kas gi yra lietuviškasis genas – klausia autorius ir čia pat ieško atsakymo, leisdamasis į seniai praeitin nugrimzdusius laikus, kuomet baltų gentys, tarp jų ir lietuviai, traukdavo plėšti kaimynų, užkariauti naujų žemių ir susigrumti su kitomis tautomis. Taigi tuo mėginama įrodyti ar pagrįsti esą dabartiniai lietuviai, siautėjantys laukiniai nusikaltėliai, grobiantys svetimo gera, dėlto yra atpažįstami nuo Prancūzijos iki Skandinavijos, niekuo nesiskiria nuo anuometinių lietuvių. Lygybės ženklas tarp nelygybės. Anuomet buvo įprasta rengti grobiamuosius ir karo žygius, demonstruoti savo jėgą ir galią, kuo garsėjo ne vien lietuviai. Tokį gyvenimo modelį diktavo gyvenamasis laikotarpis, kova už būvį ir tai, ko gero, kiekvienos tautos vienas iš formavimosi etapų.

Visai užmirštami romėnai, kurie tikrai nebuvo šventieji, gebėję taika ir tautų apsisprendimo teise sukurti tokią imperiją. Dabartiniai skandinavai, praeity garsių karių ir plėšikų palikuonys, panašu neperėmė tokio gyvenimo būdo. Tas pats pasakytina ir apie kryžiuočius, ilgus dešimtmečius nervinusius baltų gentis, ant kalavijo nešdami krikščioniškąsias tiesas, bet kartu nevengdami ir paplėšikauti, užimti naujų teritorijų ar tiesiog nugalabyti vieną kitą šimtą kelyje sutiktų žmonių. Tai, kad praeityje tautos buvo karingos, veržlios, troško grobio ir pergalių, dar nereiškia, jog ir ainiai tokiais pataps.
Lietuviškojo geno šaknys glūdi ne toje viduramžiškoje erdvėje, kurioje virė visos Europos tautos. Tikrai ne. Tai lyg paviršutiniškas aiškinimas. Tų šaknų vertėtų ieškoti visai čia pat, netolimojoje praeityje, kuri vis dar arti mūsų ir veikia kaip niekad smarkiai, deja, dar ilgokai mums darys neigiamą įtaką.

Varginantis okupacinis penkiasdešimtmetis… Tiesa, jis nesuformavo mūsų geno, tačiau stipriai jį paveikė, o gal net iškreipė. Gyvenimas Sovietų Sąjungoje – nuolatinis deficitas ir griežti suvaržymai, ribojantys bet kokią iniciatyvą ir asmeninę laisvę, slėgė žmones visomis prasmėmis. Žmonių noras gyventi patogiai ir gražiai, turėti ir džiaugtis prabangos prekėmis ir leisti sau gyventi taip kaip Vakarų Europos gyventojai, yra nesvetimas ir suprantamas. Todėl nieko keisto, jog lietuviai, gyvenantys kitapus spygliuotos tvoros, ėmė gudrauti, slapčia vagiliauti ir grobstyti, nusukti truputį šen, truputį ten, o koks skirtumas, jeigu nukentės kiti? Grobsto visi, kas gali ir kiek pajėgia; tie, kurie prižiūri, jog negrobstytų, greitai aprūpinami dovanėlėmis…

Toks įprotis giliai įsirėžė į lietuvio sąmonę. Užgniaužtas troškimas gyventi spalvingiau ir gausiau sprogo po 1990-ųjų, lietuviams pabirus po margąjį pasaulį ir pamačius, koks įvairiaspalvis ir turtingas gyvenimas ten, anapus geležinės sienos teka. Ypač kai į tą pasaulį išėjai toks koks esi – plikas basas. Geresnio gyvenimo, spindinčių gėrybių ir nežabotos laisvės pavilioti lietuviai neatsispiria pagundai nugvelbti, nudžiauti ir tarsi voverės kaupti atsargas brangių televizorių, automobilių ir kitokių vertingų daiktų. Argi galima smerkti juos, norinčius palengvinti, papuošti savo buitį?

Suprantama, teisinti negalima, bet ir smerkti nevalia, tačiau suprasti būtina, o supratus bus paprasčiau atleisti. Tiems, kurie nepatyrė tokių istorinių neteisybių kaip svetimųjų invazija ir žvėriškai primesto diktato, yra sunku suvokti, kokią žalą tai padarė lietuviams ir kitoms panašaus likimo sulaukusioms tautoms. O į klausimą, iš kur ta drąsa sausio 13-ąją, Parlamento gynimas ir Kovo 11-osios akto paskelbimas, visai nesudėtinga atsakyti. Kiek galima kęsti prakeiktą okupantą, pamiršusį išeiti? Tauta laukė ir sulaukė tinkamo momento sukilti ir pakovoti už save ir savo tėvynę, nes tam jau buvo atėjęs laikas. Ir nereikia to paversti fenomenu.

Žaidžiant istorikų nežaidžiamą žaidimą „kas būtų, jeigu būtų“, Lietuva, po karo atgavusi nepriklausomybę, kaip kad belgai ir olandai, būtų lygiai tiek pažengusi į priekį ir išvengusi tokių trauminių patirčių, kurių pasekmės ataidi iš Europos šiurpiais balsais.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

65 komentarai

  1. suomis:

    Ir nereikia dėl to kompleksuoti, ne viskas iš karto. Ateis laikas ir susitupės mūsų tauta, ji vis dar nori numalšinti troškulį. Nieko kito nelieka, tik laukti ir pasistengti atsikratyti tų šiukšlių, kurios, su okupantu, laikė tautą už trumpo pavadžio.

  2. Algirmantas:

    Autorius rašydamas kur kryžiuočiau su kalaviju nešdavę Krikščioniškas tiesas turėjo paimti šiuos žodžius į kabutes, nes jie nešė melą, prievartą ir skausmą.

  3. Algirmantas:

    Belieką paskutinį okupantą išvyti iš mūsų tautos ir valstybės , tai yra Krikščionybę ji ir po šiai dienai dar mums trukdo laisvėti, visur kišasi ir bando kontroliuoti, tiek valdymo struktūroje, tiek švietimo ir urbanistikoje. Nieko dar kelesdiašimt metelių ir šitas monstras kris, užtat, kad nebeateina į kunigų seminariją naujų tamsuolių, o jeigu ir ateina tai iki galo neištempia, tas kas dirbtina yr pasmerkta žūti, tokie gamtos ir visatos dėsniai.

  4. Vilmantas:

    Ir kodėl manęs neapleidžia mintis, kad dabartinė europinė Briuselio ideologija mūsų tautiškumui yra ne mažiau pavojinga, nei buvęs sovietinis rėžimas?….

  5. Esavičius Algimantui:

    Brolau, buvo jau toks pranašautojas pas naujuosius pagonis, girdėjai apie tokį volterą? 🙂 Tas nevykelis atejistas taip pat jautė nepaaiškinamą pagiežą Biblijai. Čia viena garsiausių jo citatų:

    „Po šimto metų Biblijos žemėje nebeliks, gal nebent keletas kopijų, užsilikusių pas antikvarinių daiktų kolekcininkus“.

    Tačiau, praėjus vos dvidešimčiai metų po Voltero mirties, jo būstą įsigijo Ženevos Biblijos draugija ir jame įrengė spaustuvę, kurioje ant Voltero staklių buvo spausdinamos Biblijos. 🙂 Vėliau šios patalpos tapo Didžiosios Britanijos ir užsienio Biblijos draugijų pagrindine būstine Paryžiuje, kur Biblijos būdavo sandėliuojamos ir platinamos visoje Europoje. 🙂

    Nevykeliai niekada ne laimi, o mes laimime visada, nes su mumis Visagalis diangaus ir žemės Sutverėjas, Gyvasis Dievas Jėzus Kristus. Juk mes, Dievo malonę, turime galimybę matyti, todėl esame visada vienu žingsniu priekyje, o nevykeliai yra akli kopijuotojai, kurie turi vien tik teisę svajoti ir pagiežingai stūgauti, dėl nevykeliško savo gyvenimo, todėl ir vaikšto apsirėdę mūsų padėvėtais labdariniais drabužiais (tame tarpe ir mentaliniais, per universitetus) 🙂 Jiems akliems nedaeina, kad Kristaus mokymas skirtas visiems, bet jie jį išdidžiai atmeta, todėl tampa vergais.

    Kiek ten davei Krikščionybei? Keliasdešimt metų 🙂 Idomu ar pats tiek ištemsi?

    • Vilmantas Rutkauskas:

      Anot vieno nežykrikščionio bičiulio, kuris okupacinę Lietuvai religijją, neatsiprašant, tapatina su, atsiprašant, šuns psichiniu sindromu, kai tikintysis išlavina šį jausmą – su malonumu turėti valdovą. Be jo jam kančia. Tik štatai, žmogus, atsiprašant, nuo šuns skiriasi tuo, kad šuo nebando įtikinti kito šuns, kaip gera mylėti savo šeiminininką .
      Ko sieki, paauksuotas kruvino kryžiaus kryžiuočių darbo tęsėjau ?
      CHA

      • Vilmantas Rutkauskas:

        Tačiau, čia gal labiau tiktų avelių (ir avinų) žybiblijinis motyvas palyginimui?

        • Esavičius Vilmantui:

          🙂 Na gerai, aš esu Krikščionis, kitaip tariant Jėzaus Kristaus mokinys. Būtent tuo mokymu aš grindžiu savo gyvenimo sampratą. Pirmenybė šioje sampratoje yra Jėzus Kristus, antroje eilėje artimas žmogus ir trečioje vietoje aš pats. O kas tu toks brolau Vilmantai? Kaip save įvardintum? Kokia tavo gyvenimo samprata? Be abejo atsakyk tik tuomet, jeigu tokią turi ir išviso suvoki apie ką aš čia kalbu.

          • Vilmantas Rutkauskas:

            Kai numirsiu ir susitiksiu su savo Protėviais, RAGINSIU :
            gana ilsėtis ramybėje, atėjo metas pulti krikščionius iš viršaus!
            CHA

            • Esavičius Vilmantui:

              tebūnie tau pagal tavo žodžius…

              • Vilmantas Rutkauskas:

                Va tada jau bus karo nutviekstas dangus žykrikščioniams.
                Drįstu spėti, pagalbon Baltų vėlėms stos genetiniai Indai.
                CHA

                • Esavičius Vilmantui:

                  🙂 Tai, kad tų “baltų” vėlių ne tiek jau daug. Kiek jų ten prisidaugino nuo to laiko kai Georg Nesselmann 1845 m. dirbtinai juos sukūrė? Juk tik praščiausi iš Lietuvių, tie kurie lengviausiai pasiduoda užsienietiškai dresūrai, išdidžiai įvardina save baltais 🙂 Taip pat kaip ir senovėje labiausiai “išsilavinę”, išdidžiai vadino save lenkais (be je irgi dirbtinas pavadinimas, tik truputį ilgesnį laiką buvo įkalinėjamas tiems kas pasidavė dresūrai).

                  Istorija kartojasi, kaip ankščiau geriausiai dresiruoti išdidžiai kalbėjo “Tikras lenkas yra Lietuvis”, tai dabar tokie patys dresūrai pasiduodantys berazūmiai kalba “Tikras baltas yra Lietuvis”. Po poros šimtų metų ginsimės nuo dirbtinos šalies baltijos, kuri pretenduos į mūsų sostinę Vilnių ir dalins baltų kortas, aplink Vilnių gyvenanties subaltintiems tuteišams 🙂

                  Lietuviais išliks tik Lietuviai Kristaus mokiniai, nes tik jie turi laisvę ir privilegiją mastyti, nepasiduodant žmonių autoritetams. 🙂

                  • Vilmantas Rutkauskas:

                    Žykrikščioniams, kaip sakiau, dantis už dantį, tad jokių “privilegijų” nebus – jiems ateis taryt žyteologiškai “išsvajota” krikščionių pasaulio pabaiga – per Protėvių karo nutviekstą dangų.

                    • Esavičius Vilmantui:

                      🙂 Tai o kas tavo protėviai? Baltai? O gal pagonys? O gal vis dėl to KRIKŠČIONYS? Paklausk savo tėvų, kas buvo jų tėvai? 🙂 Gal tavo protėviai Kristaus mokiniai žiūri į tave iš dangaus ir rauda, dėl sūnaus palaidūno kuris niekaip nesuvokia, kuo buvo jo protėviai ir kas jis toks yra pats?
                      😉

                    • Vilmantas Rutkauskas:

                      Įsivaizduok, kad visi jie tau – “pagonys” – klastingo žykrikščionio terminologijoje.
                      ———-
                      Paskutinis tavo klausimas – tai vien teiginys, klastingas žykrikščioni.
                      Čia, žiūriu, jau prasidėjo tavo viktorina : klausiate-atsakome!
                      CHA

                    • Vilmantas Rutkauskas:

                      Baltus Neselmanas ne sukūrė, o greičiau įvardino.

  6. Esavičius Vilmantui:

    Na jeigu aš turėčiau ĮSIVAIZDUOTI, kad tavo tėvai, seneliai, proseneliai ir t.t. buvo pagonys (kuom aš labai abejoju), tuomet ir tu įsivaizduok, kiek paskutinėje kovoje (Armagedone) tavo protėvių vėlių stovės Kristaus galybės pusėje ir kiek dirbtinių baltų, pagonių ir kitokių pasaulietinių zombių stovės pasmerktojo žveries gretose. 🙂

  7. Esavičius Vilmantui:

    Idomu, mano mylimasis dirbtinos tapatybes brolau balte, ką pasakytų mūsų bočiai jeigu sužinotų, kad jų berazūmiai vaikaičiai išdidžiai save vadina jų priešų vokiečių sukurta savoka BALTAI ir dar religiją šiai sąvokai susikūrė?

    Turbūt ant baslio pamautų tokius netikšas?

    • Vilmantas Rutkauskas:

      Oi, klastingas nuklydęs pagoni, degsi Perkūno dvasios nutviekstame danguje (dausose – sakytų toks Neselmanas).
      Tu ir vėl atseit klausinėji rankose laikydamas žybibliją?

      • Esavičius Vilmantui:

        🙂 Nesselmann sakytų ne “dausose” o “im Reich der Toten”, nes jis kalbėtų vokiškai kaip tikras savo tautos patriotas.
        Bet tu taip ir ne atsakei ką pasakytų mūsų bočiai jeigu sužinotų, kad jų berazūmiai vaikaičiai išdidžiai save vadina jų priešų vokiečių sukurta savoka BALTAI ir dar religiją šiai sąvokai susikūrė?

        • Vilmantas Rutkauskas:

          Galbūt tave, klastingą žyapsimetėlį, apšvies ne žydadievis koks, o paprastas pagonis M. Kundrotas:
          Pats baltų vardas siejamas su XIX a. vokiečių mokslininku Ferdinandu Neselmanu (Ferdinand Nesselmann) – jam priskiriamas šio vardo „išradimas“. Baltų sąvoka išvedama iš Baltijos jūros pavadinimo, kuris savo ruožtu kildinamas iš Baltijos šalies vardo – šį vardą užfiksavo jau V-IV a. pr. m. e. gyvenęs graikų istorikas Ksenofontas. Dabar jau sunku pasakyti, kur ta šalis buvo ir kas joje gyveno, tačiau tai – ne taip jau svarbu diskusijai apie tautas, kurias dabar vadiname baltais. Gali būti, kad jos vadino save kitaip, o galbūt ir išvis neturėjo bendro vardo. Siekiant išsiaiškinti šių tautų savimonę ir jos raidą, reiktų žiūrėti kitur: baltų vardo kilmė tam neturi reikšmės.

          • Kurmis:

            Na na, pajuokink dar – nuo kada M. Kundrotas – pagonis????? 🙂

            • Vilmantas Rutkauskas:

              Jei kitaip manai, vadinas turi seną informaciją.

              • Vilmantas Rutkauskas:

                Tai ką, pasidarė neramu ?

              • Marius:

                Visada mėgau gerą humorą 🙂 Dėkoju Vilmantui už įvertinimą ir garbę pagonimi būti, bet visai įdomu būtų – iš kokių šaltinių jis traukė tą naująją informaciją? Apskritai, jei būti pagonimi reiškia pagarbą gamtai ir savo istorinėms šaknims – taip, aš pagonis. Bet jei ką kita… Aš tikiu, jog Dievas yra vienas – visoms tautoms ir visai visatai. Manau, jog šį Dievą mūsų protėviai pažinojo Praamžiaus, Prakorimo, Pradžiapačio vardu, o hebrajams jis apsireiškė Jahvės vardu. Tikiu, jog šis – anapusinis ir visuotinis – Dievas apsireiškė Jėzaus Kristaus asmenyje ir atpirko žmoniją, o dabar veikia Šventosios Dvasios asmeniu.
                Dėl baltų – koks skirtumas, kas ir iš ko sukūrė šį tautovardį, jeigu aišku, jog jis apibrėžia giminingas tautas, kurios – sprendžiant iš istorinių šaltinių – savo giminystę aiškiai suvokė? O dėl baltų tikėjimo – gal ką užgausiu ar nuvilsiu, bet… Abejočiau, kad baltai savo tikėjimą apskritai kaip nors vadino: jiems nereikėjo savo tikėjimo kaip nors išskirti, nes jiems daugelį amžių tai buvo vienintelis tikėjimas.
                Žmonės, kurie dabar save vadina baltų tikėjimo atstovais, apsibrėžia dabartinių tikėjimų kontekste. Šį tikėjimą gerbiu, tačiau pats savęs jam nepriskiriu. Manau, kad pilietiniai karai tarp krikščionių ir pagonių dirbtinai skaldo lietuvių tautą ir pasitarnauja tik bendriems priešams.
                Gedimino laikais, o taip pat – Antano Smetonos Lietuvoje įvairių tikėjimų lietuviams užteko vietos. Kodėl jos turėtų sumažėti dabar..?

                • Vilmantas Rutkauskas:

                  Akivaizdu, Lietuvoje sumažėję vietos mažiems ir saviems dalykams – “dėka” dideliųjų importų. Tačiau, anot G. Beresnevičiaus, tikri dalykai yra pažeidžiami, visada kybo ant plauko, tačiau tveria.
                  ——-
                  Pratęsiant šią mintį pasakysiu, kad Baltai esa su savais saviesybėje lietuviškais dievuliukais, ir apgailėtinai neieško juose SAU atramos, o greičiau juos paremia.

      • Esavičius Vilmantui:

        Be je brolau, pekūnas yra žaibas, t.y. Visagalio Dangaus ir Žemės sutverėjo kūrinys. Būtent todėl mūsų protėviai ir nusigręžė nuo tarnavimo kūriniui (žaibui, žalčiams, akmenims, medžiams ir t.t.) atsiversdami į tikėjimą Tuo kas visą tai sukūrė 🙂

        Naujieji pagonys/baltai tėra kažkoks dirbtinas nesusipratimas, žvelgiant iš logikos ir istorijos pusės 🙂 Tai nevykeliai pusmoksliai, kurie niekada nežinojo kuo tikėjo mūsų protėviai, bet būdami teletabiais patikėjo naujausių laikų propaganda ir žmonių išmyslais todėl nusisuko nuo to, kuo patikėjo jų tėvai Kristaus mokiniai.

  8. Esavičius Vilmantui:

    🙂 Vilmantai brolau, prisimeni mūsų senolių posakį, “durniu ir bažnyčioje muša”? Kas kaltas dėl to, kad mes praradome savo valstybę? Ogi kvailumas. 🙂 Amebos yra vienalasčiai patys paprasčiausi organizmai ir jos yra maistas labiau organizuotiems organizmams. Mūsų šviesuoliai, kaip tada taip ir dabar, jieško išminties pas žmones, todėl ir gauna vergystę. Tai jie iš lenkų žinias sėmėsi, tai iš vokiečių, tai iš maskolių, dabar va iš briuselio (beje Flamandų kalba Briuselis reiškia pelkė). Tik tie kas ieško išminties pas patį Kūrėją Jėzų Kristų tiesiogiai, gauna ją neatskiesa, neatmiežtą ir tikrą 🙂

    Taip sako Viešpats: ,,Prakeiktas žmogus, kuris pasitiki žmogumi ir laiko kūną savo stiprybe, kurio širdis nutolsta nuo Viešpaties. Jis bus kaip krūmokšnis dykumoje ir nieko gero nematys. Jis gyvens sausoje, druskingoje ir negyvenamoje šalyje.

    Palaimintas žmogus, kuris pasitiki Viešpačiu, kurio viltis yra Viešpats! Jis bus kaip medis, pasodintas prie vandens, leidžiantis šaknis prie upelio. Jis nebijos ateinančios kaitros, jo lapai visada žaliuos. Jis nesirūpins sausros metu, bet nuolat neš vaisių. …. (Jer 17,5 – 9)

    Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą, o kas netiki Sūnumi – gyvenimo nematys: ant jo pasilieka Dievo rūstybė.(Jn 3,36)

    🙂 Tai labai paprasta Vilmantai. Ne į mane žiūrėk, o į Kristų. Ne su manimi diskutuok, o kreipkis tiesiogiai į Gyvajį Dieva. Patikėk, Jis VISADA atsako.

    Jėzus pasakė: ‘Aš esu gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš. Bet Aš jums sakiau: jūs mane matėte, ir netikite. Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane Aš neišvarysiu lauk, nes Aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios To, kuris mane siuntė.

    Juk dabar tu vaidindamas kažkokį dirbtinį baltą/pagonį esi tik aklas įrankis užsieniečių rankose tam, kad Lietuviai neatsiverstų ir negautų išminties, kad jie ir toliau naikintų save, savo šeimas ir savo bendruomenę kapanodamiesi žmonių sukurtose pasakose ir pasaulietiniame kvailume. Juk tokius dirbtinius baltus/pagonis (realybėje dvasinius transvestitus) labai lengva valdyti ir jais naudotis. Jie daro viską, taip kaip reikia ir net nesuvokia kodėl nes yra akli ir kvaili. Ativersk, atgailauk ir tikėk Kristumi. Pamatysi kaip pasikeis tavo gyvenimas ir pajausi, kas yra Visagalio palaima visiems tavo darbams kai Jis atveria tavo protą Išminčiai.

    Sėkmės brolau.

    • strazdelis:

      Ne žydai mes, kad į tamstos Kristų keltume akis…

    • Kęstutis:

      Kad būtų aiškiau, papasakosiu jums neseną atsitikimą, kuris mane tikrai sukrėtė. Šių metų vasario 3 d., penktadienį, 19 val. 30 min., gryžtu vėliau iš darbo, kad nepabostu kelias įsijungiu radiją. Stotis buvo nustatytą – žinių radijas. Jau girdžiu “gerasiąs naujienas” skleidžią, naa galvojų, vėl tie smegenų kompostiruotojai, perjungsiu… Kol perjunginėjau pavaras, nespėjau išjungti, bet pasidarė įdomu. Girdžiu toks nusmailintas balsas suokią – išvardiją visus biblijos puslapius, pastraipas ir dėsto toliau (citata bus ne visiškai tiksli, iš atminties): “ir davė Dievas patarimą savo išrinktąjai tautai – kai ateisite į savo pažadėtąją žemę išgriaukite visus stabus, užgesinkite visus aukurus ir nužudykite (ar sunaikinkite) visus pagonys…??? Bet nežudykite jų visų iš karto, nes sodai sulaukės, žemė apaugs piktžolėmis, prisiveis laukinių žvėrių ir jums bus sunku gyventi”. Dar spėjau pagalvoti, na ką čia pyksi, juk rašė labai seniai, labai senas žydas, matyt visiškai nukvakęs buvo… Bet kur tau, pasirodo nelabai aš čia suprantu apie tas “gerąsias naujienas”. Girdžiu komentatorius (matyt daktaro Mengelės reinkarnacija) komentuoja: “matote, kooooks protingas dievas, ššššiiiitoki gerą patarimą davė, kad nežudytų žydai visų pagonių iš karto…. Tai jūs kaip biblijos specialistas, specpropaguotojas rasiszmo ir genocido, atsakykite: yra biblijoje tokia pastraipa, ar nėra? Beveik neabejoju, kad ir ąąnas specialistas “gerasias” naujienas ne pats sugalvojo, iš biblijos skaitė. Tai jūs mums kokį čia ššš siūlote – rasizmą ir genocidą. Tai mes turėsime žūdyti, ne visus iš karto, ar mus žudys, neiškarto?
      Jei aš čia kalbu netiesa, tokios laidos nebuvo, ne tą kalbėjo, ne taip komentavo – viešai atsiprašysių. Jei tai tiesa, ką čia parašiau – paprašysių, kad jūs viešai, kaip krikščionis, atsiprašytumėte už Lietuvių tautos tiesioginį ir kultūrinį genocidą.
      Ir dar. Biblija – ne vienintelis šventraštris, galėtumėte savišvietai kažką daugiau pasiskaityt…

  9. Vilmantas Rutkauskas:

    Nieko sau, per kaltės ir savęs apgailėjimo pojūtį tarnauti prookupaciniui žydui.
    Žinai, jau kaip autobusų sustojime “baigi” įtikinti, kad man pačiam nutautėjus – nužykrikščionėjus tuoj pasidarys savęs gaila, ir tuoj tuoj teks pradėti okupacinį užkratą: o dieve, dieve, vajezau, ot velnias, sudie vau. Kaip sakiau, krikščioniuose dievas su velniu eina koja kojon kartu viename tandeme – ant tos pačios kosmogoninės seilės, tad tokiems sentologinės božnycos “apaštalų” beždžioniautojams visada neapsirikdamas sakau: eik šalin, šėtone. Užslėptai skleidi: “Nemanykite, jog aš atėjęs nešti (“Ž”-past. turėtų iš didž.) žemei ramybės. Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo. Aš atėjau sukiršinti sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną ir marčios prieš anytą,”- (Mt.10/34,35)
    —————————————————————————-
    Nuo tokių teologinių ne už dyką prikaltų žydiedų ir tokių panašių į tave klastingųjų aš saugojuos. Pirmiausia per Ugnį, Lietuvos šventos Žemės šaltinio vandenį, Žemynėlę (kuri, kas baisiausia, vis dar skaudžiai prismaigstyta žykryžių – tam, kad antenos pavidalu transliuotų tavo juodą anomalinę žykruvinybę ir neleistų Baltų vėlėms skleistis).
    ————
    Bet vis sakau: čia Baltų Žemė. Tai kruvina, bet vis dar gyva metafora.

  10. Alfredas Mikūta:

    Gediminas Kamarauskas rašo:Ypač kai į tą pasaulį išėjai toks koks esi – plikas basas…

    Visiška nesamonė…

  11. zemaiciu zydas:

    As tai viestiek nesuprantu, kas tas Dievas yra. Vieni aiskina kazkoks Zaibas, kiti – kazkokia ciucela. Ir del to labai gincijasi. Mano Dievas yra pavyzdziui rokenrolas. Nieko jis nesukure, kaip nesukure nei tas kristus, nei zaibas. Bet uztai tikejimas – linksmiausias is visu. O jusu tikejimai paduse – jokio ten dziaugsmo, kai nenueisi, vis ten visi kazko praso nes jiems visko truksta, arba verkia ir gailisi ciucelos kad ja prikale gyva prie stulpo su skersiniu. Pfff. Ko jus norit is tu religiju as nesuprantu? Suprast jos nieko nepadeda. Nuotaikos nepakelia. Man reikia gerai praleisti laika, pakol as cia. Nu ir as zinau kur linksmiausia. A cia sapalioja sapalioja – atseit issiaiskins teisybe naivuoliai…Haha…:D

    • Vilmantas Rutkauskas:


      Teisybė viena – tai Lietuva, sakytų koment. Tikras lietuvis. Atrodo, tai yra (pa)prasta pasiprotaujant, kad Lietuviui saviesybė yra TIK tai, kas TIK lietuviška.
      ———————————————
      Tai, kad raken rolas linksmas, tai Tu gal ir teisus sau – saviegoizme. Tačiau, anot straipsnio, ir Tavo roken rolas maža ką bendro turi su pavadinimu “Lietuviškojo geno ypatumai”.

    • Kęstutis:

      Jei nesupranti, tai ko rašinėji? Matyt vis tik norisi pasirodyti – “koks aš raitelis šaunus”.

      • zemaiciu zydas:

        Na tai as ir prasau paaiskinkit man, kodel tai taip svarbu?

        • Kęstutis:

          Jei tau tikrai, kada nors pasidarys įdomu – ar žmogus su mėsa prasideda ir su puvėsiu baigiasi, ar vis tik žmogus kažkas daugiau ir kito, tada uždavinėsi kitus klausimus ir pats domėsies. Paprasčiausiai tuo klausimu tau trūksta išsilavinimo. Taip kaip ir man trūksta biochemiko ar astrofiziko išsilavinimo ir į jų diskusijas aš nesikišu.

  12. edzka:

    man tay isvesa dzyn,agyrdat dokit mon tornada olaus,dokit uzkosti ir as einu i pasaule krasta su tamstom..pajemsem viska atkuovuosim tik pachmela padarom ir visks mum po kuojem

  13. edzka:

    p s dejeu as ant tu ruken ruola zydu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *