Nesenai nugalėjus SOPA (STOP interneto piratavimui aktas) ir PIPA (IP apsaugos aktas), ir vos įpusėjus kovai prieš ACTA (Antipiratinis susitarimas), Amerika bandys smogti demokratijos pagrindams dar vieną smūgį su CISPA – dar viena antidemokratine sutartimi, kuriai įsigaliojus vyriausybė ir privačios korporacijos dirbtų viena su kita prieš žmogaus teises ir laisves.
Amerikietiškos SOPA ir PIPA sutartys, dėl kilusių masinių streikų internete bei gatvėse 2012 metų sausio 20 d., buvo nepatvirtintos Amerikos Kongreso, po jų iškilo ACTA sutarties skandalas, ji apima 39 šalis ir yra tarpautinė, tačiau jos pagrindinė iniciatorė taip pat buvo Amerika, tik vėliau prie jos prisijungė kitos šalys. Taigi Amerikos vyriausybė nusprendė taip lengvai nepasiduoti po SOPA ir PIPA pralaimėjimo ir pristatė CISPA, kurios idėja panaši į prieš tai buvusių sutarčių, tačiau gerokai griežtesnė ir apima daugiau sričių. Apibendrinant, visų šių sutarčių tikslas yra sunaikinti demokratiją, priversti žmones bijoti reikšti savo nuomonę internete ir ne tik, tuo pačiu įteisinti galimybę juos sekti, bei jais manipuliuoti globaliu mastu. Kadangi Amerika yra viena galingiausių pasaulio šalių, tai ir Europos Sąjunga bei kitos šalys, sekdamos Amerikos pavyzdžiu, bandys priiminėti arba priims atitinkamas sutartis, nepaisydamos demokratijos ir žodžio laisvės, nes šiuolaikiniame pasaulyje vienoje šalyje kylančios problemos negali nepasireikšti globaliu mastu.
Taigi CISPA turi pakankamai lengvai suprantamą pavadinimą – Cyber Intelligence Sharing and Protection Act ( liet. „Kibernetinės informacijos dalijimosi ir apsaugojimo aktas”). Tai dar stipresnė sutartis lyginant su prieš tai buvusiomis, nes visa informacija būtų teikiama tiesiogiai nacionalinei saugumo infrastruktūrai, t.y., Pentagonui, Nacionalinei saugomo agentūrai (NSA) bei kitoms akte nustatytoms agentūroms, vos joms to pareikalavus, beto ji yra labai abstrakti, todėl vyriausybės galimybės kontroliuoti ir manipuliuoti ja.
Šios sutarties tikslas yra užkirsti kelią bet kokiems kibernetiniams išpuoliams, tačiau, pagal CISPA visi iki vieno taptume potencialiais teroristais, kiekvienas žodis ir veiksmas būtų sekamas. Amerikos vyriausybė turėtų teisę sustabdyti bet kokį veiksmą, kuris turėtų „neigiamos” įtakos jai arba bet kokiai kitai valstybinei partijai, tuo pačiu nubausti to veiksmo sukėlėją kaip teroristą. Įsigaliojus šiai sutarčiai būtų galima pamiršti apie internetines akcijas, kurios iki šiol vyksta, pvz., prieš ACTA, bet kokius pasisakymus prieš valdžią, tuo pačiu tai būtų atsisveikinimas ir su žodžio laisve. Ši sutartis yra pavojinga dar tuo, jog jos pagrindu būtų sukurta milžiniška karinė, pramoninė sekimo sistema, o jai įsigaliojus kelio atgal nebebūtų, niekas jos nepaneigtų, o kurie norėtų tai padaryti – būtų baudžiami.
Google, Facebook, Twitter ir kitos korporacijos turėtų visišką teisę ir netgi prievolę kopijuoti, kaupti ir siųsti informaciją Pentagonui, Nacionalinei saugumo agentūrai ir kitoms agentūroms apie asmenį, jeigu tik vyriausybė turėtų priežasčių (kurios pagal sutartį neturės būti įvardinamos) įtarti, jog tas asmuo ar asmenys daro kažką netinkamo.
Negana to, ši sutartis yra labai naudinga Amerikos Nacionalinei saugumo agentūrai, kuri jau yra pastačiusi milžinišką duomenų „saugojimo ir kaupimo” kompleksą Bluffdate UT (apytiksliai 1 mln. kvadratinių pėdų dydžio). Ilgą laiką laikytas paslaptyje ir virš 2 milijardų dolerių kainavęs kompleksas turėtų pradėti veikti 2013 metų rugsėjį. Šiame komplekse yra įkurta didžiausia pasaulyje kompiuterinė duomenų bazė, todėl joje bus galima saugoti viso pasaulio asmenų duomenis, t.y., pokalbius, privačius pašto duomenis, mobiliųjų telefonų pokalbių įrašus, sms žinutes, Google paieškas, kelionių duomenis, pirkimus, pardavimus, banko išrašus ir t.t.
Netrukus Amerikos Kongresas balsuos dėl šios sutarties, taigi reikia ruoštis dar vienai kovai, nes duomenų „kaupimo ir saugojimo” kompleksas jau yra, belieka įteisinti jame vykdomą veiklą. Šiuo metu šiai sutarčiai pritaria daugiau nei 100 pagrindinės Amerikos valdžios atstovų, ir jiems tikrai nerūpi kaip tokia sutartis gali paveikti paprastą interneto vartotoją. Taip pat didelė tikimybė, jog Amerika parodžiusi tokią iniciatyvą šiuo klausimu paskatins ir kitas šalis elgtis analogiškai su savo piliečiais arba suteiks joms galimybę oficialiai prisijungti prie šios sutarties.
Tik laiko klausimas, kada apie tai bus pradėta šnekėti atvirai ir belieka tikėtis, kad labai garsiai. Ir reikia nepamiršti, jog pagal šią sutartį bus sekami visi žmonės, ne tik Amerikos piliečiai, nes Nacionalinio saugumo agentūros duomenų bazėje visiems mums užteks vietos.
Pokalbis apie CISPA (anglų kalba):
Parašykite komentarą