Lietuviškas filmas „Barzakh“ apnuogina pamirštą tautos sunaikinimą (video) (13)

Mantas Kvedaravičius

Mantas Kvedaravičius

Šį vakarą (balandžio 2 d.) 21 val. 30 min. per LTV pirmąjį kanalą didžiulį rezonansą pasaulyje sukėlusi Manto Kvedaravičiaus dokumentinė juosta „Barzakh“, kuria verta didžiuotis.

„Barzakh” recenzijoms buvo skirti pagrindiniai kultūros apžvalgos puslapiai didžiausiuose Europos dienraščiuose. Apie filmą kalbėjo CNN, BBC, „Deutsche Welle“ kanalai. Europa buvo sukrėsta ir sužavėta. Lietuvoje, deja, filmą matė dar nedaugelis.

Pernai Berlyno kino festivalyje „Barzakh” tapo vienu iš didžiausių atradimų. Filmas atidarė vieną iš pagrindinių festivalio programų ir, nukonkuravęs daugelį vaidybinių ir dokumentinių filmų, pelnė du prestižinius berlynalės apdovanojimus. Už šį filmą režisierius Mantas Kvedaravičius apdovanotas valstybine Suomijos kino meistrystės premija, per itin trumpą laiką filmas apkeliavo garsiausius dokumentinių filmų festivalius Šveicarijoje, Serbijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Italijoje, Pietų Korėjoje. „Barzakh” atidarė Tarptautinį Helsinkio dokumentinių filmų festivalį, o atidarymo ceremonijoje filmą pristatė Suomijos prezidentė Tarja Halonen.

Filmo „Barzakh“ stop kadras

Filmo „Barzakh“ stop kadras

Filmą įvertino ir Lietuvos kino profesionalai – jis apdovanotas 2011-ųjų „Sidabrine gerve” už geriausią metų dokumentinį filmą, festivalis „Kino pavasaris“ „Barzakh“ išrinko geriausiu debiutiniu filmu, o Vilniaus dokumentinių filmų festivalio žiuri paskelbė jį geriausiu Baltijos šalių dokumentiniu filmu.

Filmas pasakoja apie karo nusiaubtą Čečėniją, čia tvyrančią valdžios savivalę, vidury baltos dienos gatvėje grobiamus žmones, koncentracijos stovyklas ir žiaurius kankinimo metodus. Tačiau pagrindinė filmo mintis, peržengianti geografines, politines, kultūrines, religines ribas – tai bendražmogiškas skausmas netekus artimo žmogaus, desperatiška viltis, kad jis vis dar gyvas ir vieną dieną sugrįš namo, ir kankinanti nežinia dėl rytojaus. Filme rodomos motinos, žmonos, vaikai, broliai, seserys – ne tik Čečėnijos gyventojai. Tai metaforos žmonių, gyvenančių bet kuriame pasaulio krašte ir kenčiančių dėl artimųjų netekties, dėl valdžios patyčių, bet surandančių savyje jėgų neprarasti žmogiškojo orumo ir savigarbos.

LTV laidoje „Labas rytas“ rodytas interviu su filmo režisieriumi

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Vaizdai ir garsai, Vaizdai protui, Visi įrašai | Žymos: , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *