Lenkijos vadovai yra ne kartą pademonstravę ir toliau nuosekliai laikosi dvigubų standartų politikos skirtingai vertindami Baltijos šalių vykdomą politiką tautinių mažumų atžvilgiu.
Girdama Estiją ir Latviją už tai, už ką Lietuva, jų manymu, nusipelno aštrios kritikos Lenkijos turėtų priversti susimąstyti Lietuvos ir Latvijos politikus dėl to ko iš tikrųjų tokia dvigubais standartais grindžiama politika Lenkija siekia Baltijos regione.
Kovo pabaigoje Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovas, Asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ pirmininkas prof. dr. Alvydas Butkus išsiuntė kreipimąsi Lietuvos ir Latvijos prezidentams, abiejų šalių seimų vadovams ir šalių premjerams ssiūlydamas atkreipti dėmesį į dvigubais standartais pagrįstą ir pabrėžtinai skaldytojišką Lenkijos politiką Lietuvos atžvilgiu, grindžiamą argumentais, kuriais kitas Baltijos šalis Lenkija giria.
„Šio kreipimosi tikslas yra ne skatinti Baltijos šalių vadovų ginčus su Lenkija, bet pradėti kreipti kitų Europos šalių dėmesį į Lenkijos vykdomą destruktyvią politiką Baltijos regione, bandant neapgristai išskirti Lietuvą kaip neva vykdančią diskriminacinę politiką tautinių mažumų atžvilgiu šalį iš kitų Baltijos šalių ir kurstant tarpnacionalinę įtampą šalies viduje. Tokia Lenkijos politika primena analogiška destruktyvią Rusijos politiką vykdomą Estijos ir Latvijos atžvilgiu“, – Alkas.lt portalui sakė kreipimosi iniciatorius prof. Alvydas Butkus.
„Lenkijos destrukcinė politika Baltijos regione, ypač Lietuvos ir Latvijos atžvilgiu, turi gilias istorines šaknis – ji pradėta vykdyti dar 1919-1920 m. ir vykdyta visą tarpukarį. Tuomet ši politika baigėsi liūdnai ne tik Baltijos šalims, bet ir pačiai Lenkijai, tačiau iš savo didžiosios tarpukario geopolitinės klaidos Lenkija nenori pasimokyti“, – apgailestavo prof. A.Butkus.
Lenkijos, kaip politinės padėties destabilizatorės Baltijos regione vaidmenį numatoma apsvarstyti šių metų rudenį vyksiančiame Lietuvos ir Latvijos forumo VI suvažiavime.
____________________
Skelbiame visą kreipimosi tekstą:
Kreipimasis į Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos prezidentus, Parlamentų pirmininkes ir Vyriausybių premjerus
Dėl Lenkijos Respublikos politikos skirtumų Lietuvos ir Latvijos atžvilgiu
Kaunas, 2012-03-26
Lenkijos politikos dvilypumas Lietuvos ir Latvijos atžvilgiu jau ima kelti visuomenės nerimą, nes pastaruoju metu jis įgavo net kontrasto bruožų. Š. m. vasario 17 d. Varšuvoje viešėjusiam Latvijos Respublikos Prezidentui A. Bėrziniui Lenkijos Respublikos Prezidentas B. Komorovskis padėkojo „už nuolatinį rūpinimąsi Latvijos lenkų tautine mažuma“.
Faktiškai dėkota už tai, kad Latvijos lenkiškose mokyklose, kurių viso labo yra penkios (1 mokykla tenka 10 000 Latvijos lenkų), net du trečdaliai dalykų dėstomi valstybine latvių kalba. Taip pat už tai, kad Latvijos lenkų pavardės ir toliau bus rašomos latviškai, kad niekur lenkų gyvenamose vietovėse nėra ir nebus lenkiškai užrašytų įstaigų iškabų, gatvėvardžių, autobusų maršrutų ar vietovardžių.
Tie patys Lenkijos vadovai dėl suminėtų dalykų Lietuvą kritikuoja ir šmeižia, keldami erzelį net ES ar NATO lygiu, o Lietuvos ir Lenkijos santykiams primesdami išankstines sąlygas, kurios iš tikrųjų yra beprecedentis kišimasis į Lietuvos – vienos iš ES ir Baltijos šalių – vidaus reikalus.
Dvilypis Lenkijos elgesys dviejų Baltijos šalių atžvilgiu, pasirinktas dar 1920 m., kaip ir tada, taip ir dabar destabilizuoja bei silpnina visą regioną. Be to, šitaip netiesiogiai solidarizuojamasi su Rusijos vykdoma politika Latvijos ir Estijos atžvilgiu, kurioms Rusija priekaištauja dėl „rusakalbių teisių pažeidinėjimų“.
Priminsiu, kad už Lenkijos Respublikos ribų gyvena apie 18 mln. lenkų, iš jų Lietuvoje – 213 tūkst., arba 1,2 proc. viso to skaičiaus. Tad išskirtinis dėmesys būtent šiai užsienio lenkų daliai verčia abejoti Lenkijos politikų nuoširdumu reikalauti visiems užsienyje gyvenantiems tautiečiams taikyti vienodus standartus.
Siūlau pradėti kreipti tiek pačios Lenkijos, tiek ir kitų ES diplomatų dėmesį į išskirtinai skaldytojišką Lenkijos politiką Lietuvos atžvilgiu, grįstą argumentais, kuriais kitas Baltijos šalis Lenkija giria. Lietuvai dėl tautinių mažumų politikos turi būti taikomi tie patys kriterijai, kokie taikomi Latvijai bei Estijai.
Prof. dr. Alvydas Butkus
Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovas
Asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ pirmininkas
Man, A. Butkaus kreipimasis yra panašus į vaiko vyrkavimą, kad jis yra kitų skriaudžiamas. Manau, kad tokie verkšlenimai žemina mus. Lietuva nepamiršo ir nepamirš Oskaro Milašiaus žodžių, kad dėjimosi su Lenkija atveju visada Lietuvos laukia pražūtis. Beje, Lenkijos veikimo prieš Lietuvą šaknys yra gilios. Jos eina nuo Mindaugo, o gal net Netimero laikų.
Manau, kad ne tokiais rašymais valstybė turėtų veikti, kad atsispirtų prieš Lenkijos imperines strategijas.
Tam netiesioginių vaistų Lietuva turi, klausimas tik toks, kodėl jos valdžia delsia…, yra neryžtinga… Va tas – nedovanotina.
Tiesos sakymas nepakenks .Todėl padėka A.Butkui.O kiti veiksmai tai daugiau valdžios rankose.
galima pasiųsti tekstą ir Braniukui Kamarauskų
pritariu kreipimuisi.
Manau, kad vėl atplėšti Lietuvos dalį, o pasieks tik tai, kad didžioji dalis lietuvių neapkęs lenkų.
Būtina reikalauti, kad Lenkija pripažintų 1920 m. Pietryčių Lietuvos okupaciją. Mes turime pasauliui viešinti ir Lenkijos okupacijos faktus ir armijos krajovos žūdymus ir tai, kad tarpukario Lenkijos oficiali politika tautinių mažumų atžvilgiu buvo žymiai žiauresnė negu Sovietų Sąjungos ir nedaug nusileido hitlerinei Vokietijai. Nereikia smerkti tuometinės Lenkijos, reikia viešinti faktus. Tegul faktai kalba.
Logika > artur,
2012 04 06 08:20
Citata: “Czy tereny wokół Dynaburga były w granicach II Rzeczypospolitej, a mieszkajacy tam obywatele obywatelami tejże?”
Pagal tokią logiką Vokietija turėtų kiršinti vakarų Lenkijos ir Čekijos Sudetų gyventojus, visą Austriją, o Rusija – visas šalis, kurios iki 1918 m. buvo “w granicach” Rusijos imperijos.
Ačiū Dievui, šios šalys išsigydė iš imperinio fašizmo. Lenkija – ne.
Lenkija APSKUNDĖ Lietuvą:,
Europos žmogaus teisių teisme (vardyn),
Europos Taryboje (Knutui Volebekui)
Europos parlamente Žmogaus teisių komitete ir kt.
JAV (Hilary Clinton)