Penktadienis, 15 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Moksleivių mintys

I.Petkevičius. Apuolė praeityje ir šiandien

Ignas Petkevičius (8a klasė, Klaipėda), www.alkas.lt
2012 03 29 16:20
4
0
SHARES
I.Petkevičius. Apuolė praeityje ir šiandien

„Apuolė 854“ | rengėjų nuotr.

Kelionės – mano aistra. Esu apkeliavęs beveik visą Lietuvą, matęs didingų pilių, nuostabių piliakalnių, puikių sodybų, įdomių muziejų… Tačiau šį kartą norėčiau papasakoti apie netikėtai man pačiam atrastą Lietuvos kampelį – Apuolę. Ką Jums byloja šis vietovardis? Jeigu nepažįstate to kampelio, galėčiau pabūti Jūsų gidu, mat vasarai baigiantis dvejus metus iš eilės dalyvavau įdomiuose renginiuose, vykusiuose Apuolės piliakalnyje. Prieš važiuodamas į šventę, pirmiausiai pats pasidomėjau šio krašto istorija ir radau nemažai stulbinančių faktų. Su kai kuriais norėčiau ir Jus supažindinti.

Kadaise, seniai seniai, gyvavo karinga kuršių gentis, kuri buvo negailestingai užkariauta švedų ir ilgai jiems priklausė. Tačiau kuršiams pabodo vergovė – jie sukilo ir išsivadavo. Bet gyventi laisvėje teko neilgai – užpuolė danai. Tačiau kuršiai atsilaikė. 854 m. – kuršiams ypač svarbi data. Tais metais Apuolės gyvenvietę ir pilį užpuolė švedų karalius Olafas su septynių tūkstančių profesionalių karių armija. Mūšis truko net aštuonias dienas, devintąją prasidėjo derybos. Švedams buvo sumokėta didžiulė išpirka auksu ir sidabru, o skaudžiausia tai, jog vergijon atiduota trisdešimt belaisvių.

Apuolė – anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė, esanti dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje, Skuodo rajone. Tai – archeologijos paminklas, istorinis draustinis vaizdingoje Luobos ir Brukio upelių santakoje. Apuolė neoficialiai laikoma lietuviškosios ir latviškosios kuršių žemės sostine, mat XIII a. šis piliakalnis priklausė kuršiams. Jo viršuje stovėjo medinė pilis – tada šis piliakalnis turbūt atrodė dar didesnis. Yra išlikę ir gilaus šulinio pėdsakai, piliakalnio papėdėje tebėra senos gyvenvietės ir kapavietės liekanų. 1928, 1931 – 1932 metais Apuolės piliavietę tyrinėjo Lietuvos, Latvijos ir Švedijos archeologai. Jų radiniai saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune, Stokholmo ir Vilniaus muziejuose. Tokie faktai leidžia patikėti didinga šios vietovės istorija. Bet dar labiau ją pajunti atvykęs į vietą…

Istoriniams kovų įvykiams paminėti kasmet ant Apuolės piliakalnio vyksta Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų festivalis ‚,Apuolė 854“. Kadangi nuo vaikystės mane domina istorija, džiaugiausi, kad šeima palaikė mano idėją vykti į Apuolę. Mintys apie kelionę man nedavė ramybės, visą naktį buvo sunku užmigti – tikėjausi nepamirštamų įspūdžių ir norėjau nenusivilti.

Rytą buvau tarsi pakylėtas. Net prastas oras nebeatrodė toks įkyrus. Į mašinos langus vis skriejo vėjo draskomi medžių lapai, tarsi primindami, kad vasaros beliko kelios dienos… Kai kur rudens pranašo spalvomis pradėję dabintis klevai jau džiugino akis savo ryškiomis spalvomis – jie tai lyg degte degė, tai žarstė aukso lietų. Lijo… Kelis kartus netgi atrodė, kad dangus prakiuro… Valytuvai tarsi šoko ant priekinio stiklo, retkarčiais iš lietaus kurdami įvairiaformius fontanus… Danguje dažnai sužaibuodavo… Taigi ugninės šviesos netrūko… Ir mistišką vietą tokiu oru buvo ne taip lengva rasti… Na, bet štai ir žvyrkelis, vedantis tiesiai į mūsų kelionės tikslą… Manau, ar pirmąjį, ar antrąjį kartą atvykęs į Apuolę, jautiesi panašiai. Ši istorinė vieta nuteikia ypatingai: pajauti čia gyvenusių ir kovojusių didvyrių dvasią, apima nostalgiškai graudus jausmas… Norisi gerte gerti ypatingą kadaise čia vykusių kovų kvapą, rankos pačios kyla ir ieško ginklo. Pasijunti toks stiprus, vyriškas… Apuolė dvelkia paslaptingumu, sukelia nenusakomus jausmus, kurie vis keičiasi ir papildo vienas kitą.

Su tėvais apėjome apylinkę, apžiūrėjome įdomias vietas, senųjų amatų parodą. Kalviai demonstravo savo sugebėjimus nukalti ieties, kirvio antgalius, žaizdro liepsnose ryškėjo aštrūs kalavijų ašmenys. Savo amato meistrai čia pat pardavinėjo įvairius gaminius, maloniai šnekučiuodamiesi su žmonėmis. Iš visų amatų man labiausiai patiko kalvystė, jos darbai paliko didžiausią įspūdį. Be kalvystės šventėje buvo pristatomi ir kiti amatai. Puodžiai, odininkai, muzikos instrumentų kūrėjai, pynėjai iš beržo tošies bei liepos karnos, žolininkės ir kiti talentingi žmonės rodė savo sugebėjimus, įdomiai pasakojo apie savo amatus.

Dar ir dabar užsimerkęs matau save, tą dieną lakstantį po Apuolės piliakalnį, regiu daug kartų čiupinėtą seno kalvio kirvuką… Tėvai man jo, aišku, nenupirko, bet juk svajoti galima – niekas to neuždraus… Su tuo kirvuku įsivaizdavau save dalyvaujantį kovoje: ir tarsi jaučiau, kaip vėjas kedena mano plaukus, girdėjau, kaip ošia didingi Apuolės piliakalnio medžiai, jutau, kaip aplink plevena didžiavyrių galybė…

Ir staiga sududėjo, sutrimitavo į kovą kviečiantys senoviniai ragai… Pasigirdo šauksmai: „Ar jau puola?“, vietiniai žemaičiavo “A poul?“! Prasidėjo tai, kam šioje šventėje buvo skiriamas didžiausias dėmesys, – įvairios kovos, mūšių inscenizacijos, žiūrovų jėgų išbandymas. To Lietuvoje dar nebuvau matęs nė vienoje šventėje! Renginyje dalyvavo kariūnai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio valstybių – Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos ir Estijos. Žmonės galėjo pašaudyti iš lanko, pamėtyti į taikinį kirvį ar ietį. Norintys pajusti kario dvasią, galėjo pasivaržyti rungtyse. Tačiau visiems žiūrovams bene įdomiausia buvo stebėti po pietų prasidėjusią kuršių ir švedų kautynių imitaciją. Kova buvo arši, ginklai žvangėjo apie pusvalandį. Laimėjo švedai. Deja, keli kariai buvo sužeisti – jiems prireikė medikų pagalbos. Štai taip įspūdingai buvo paminėtas istorinis Apuolės mūšis.

Pasibaigus kovoms vyko ,,vergų“ turgus. Tai savotiškas aukcionas, kurį buvo labai įdomu stebėti: už kiekvieną belaisvį žmonės galėjo siūlyti savo kainą. Žinoma, gerai, kad tai – tik žaidimas, o ne tikrovė. „Išpardavus“ belaisvius, renginio vedėjai paskelbė pertrauką, per kurią ir aš miklinau ranką, apžiūrinėjau senuosius ginklus. Paskui prasidėjo karių varžybos, po kurių buvo paskelbtas šauniausias karys – labai ištvermingas, greitas ir apsukrus vaikinas. Kaip visada, senovės baltų karybos brolija ,,Vilkatlakai“ žavėjo realistiškomis kovomis, autentiškais senovės ginklais ir sunkia karine apranga. Šios brolijos karius, jų kovas jau buvau matęs ir kitose šventėse.

Renginį užbaigė koncertas. Skambėjo linksma senovinė muzika, bet man buvo liūdnoka, nes reikėjo ruoštis namo, nors taip nesinorėjo. Tačiau jau tą patį vakarą žinojau, kad kitais metais vėl būtinai aplankysiu šį nuostabų Lietuvos kampelį – Apuolę. Ji užbūrė mane. Apuole, lauk manęs, aš grįšiu čia ne kartą… Jei dar nebuvai, kviečiu ir Tave drauge – važiuojam! Esu tikras, jog pajusi tą ypatingą Apuolės piliakanio dvasią… Atraskime Apuolę kartu!

Ignas Petkevičius, 8 a klasė, Klaipėdos „Saulėtekio“ pagrindinė mokykla

Šis rašinys dalyvavo geografinio rašinio konkurse „Mano atrasta Lietuva“

Nėra susijusių.

Comments 4

  1. Virginija says:
    9 m. ago

    Ačiū Ignui už gražias mintis apie Apuolę ir renginį. Kviečiame ir 2012 m. rugpjūčio 18-19 d. Laukia labai daug naujų įspūdžių, dalyvių, vaizdų…

    Atsakyti
  2. Vilmantas Rutkauskas says:
    9 m. ago

    Istoriškai Lietuva belikusi gan liūdna. Pralaimėta beveik viskas, kas buvo vos ne šventa. Tačiau, belikęs liūdesys degina dvilypes (krikščionybėje skilusias) belikusias sielas.
    Čia aprašomas seno kalvio parduodamas kirvukas, anot Gintaro Beresnevičiaus, taryt tampa tolima šventenybe vis dar Baltiškai sielai.

    Atsakyti
  3. skuodiske gyvenanti Airijoje says:
    8 m. ago

    Du kartus buvau sitoj sventej, tikrai neapsakomas jausmas. Deja siemet nematysiu, o gaila labai.

    Atsakyti
    • petras says:
      8 m. ago

      O kur Apuolės piliakalnyje iškasti mamuto dantys ? Žiūrėti “Skrastas” birželio 19d.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

A. Butkus: Tauta yra kalboje

2020 12 27
Skuodo rajonas – kietas kuršių kraštas! (video)

Skuodo rajonas – kietas kuršių kraštas! (video)

2020 12 13
Kviečia konferencija apie senąsias kuršių šventvietes

Kviečia konferencija apie senąsias kuršių šventvietes

2020 11 09
„Gyvenimas Kuršių nerijoje XIX a. viduryje“ | Rengėjų nuotr.

Nidoje – paroda „Gyvenimas Kuršių nerijoje XIX a. viduryje“

2020 09 25
Salantų regioninio parko pažiba – Kartenos piliakalnis – sužibs 2 tūkstančiais žvakių

Salantų regioninio parko pažiba – Kartenos piliakalnis – sužibs 2 tūkstančiais žvakių

2020 08 06
Erškėtyno šaltinis yra Kretingos r. sav., Joskaudų miške, tarp Dimitravo ir Lazdininkų kaimų | rengėjų nuotr.

„Stebuklingas“ Erškėtyno šaltinis – Žemaičių šventyklos dalis?

2020 07 05
Tirpdoma Lietuva | Alkas.lt nuotr.

G. Martišius. Atsakomybė

2019 10 19
Laidos stop kadras

„Baltų šventadieniai“ papasakos apie gyvosios istorijos šventę ir tradicinių šokių stovyklą (video)

2019 10 06
Ugnies apeigos ant Šatrijos kalno | R.Jasukaitienės nuotr.

R. Jasukaitienė. Šatrijos ugnelė amžina

2019 07 23
Atvirukas „Birutės kalnas. Vytauto Didžiojo paveikslo sargyboje“ | vykintokeliai.lt nuotr.

Kuo stebina Palangos Birutės kalnas?

2019 07 19
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

A. Butkus: Tauta yra kalboje

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 27
54
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr. Apie lietuvių ir latvių kalbas, jų savitumą ir svarbą,...

Skaityti toliau

Skuodo rajonas – kietas kuršių kraštas! (video)

by Kristina Aleknaitė
2020 12 13
4
Skuodo rajonas – kietas kuršių kraštas! (video)

Skuodo rajono turizmo ir verslo prekės ženklas | skuodas.lt nuotr. Skuodo rajonas pristato ką tik naujai...

Skaityti toliau

Kviečia konferencija apie senąsias kuršių šventvietes

by daiva
2020 11 09
1
Kviečia konferencija apie senąsias kuršių šventvietes

vstt.lt nuotr. Lapkričio 12 d. nuo 11 val. Salantų regioninio parko direkcija kviečia į nuotolinę konferenciją...

Skaityti toliau

Nidoje – paroda „Gyvenimas Kuršių nerijoje XIX a. viduryje“

by Jonas Vaiškūnas
2020 09 25
0
„Gyvenimas Kuršių nerijoje XIX a. viduryje“ | Rengėjų nuotr.

„Gyvenimas Kuršių nerijoje XIX a. viduryje“ | Rengėjų nuotr. Rugsėjo 25 d., penktadienį, 16 val. Neringos...

Skaityti toliau

Salantų regioninio parko pažiba – Kartenos piliakalnis – sužibs 2 tūkstančiais žvakių

by Gintautė Brazauskaitė
2020 08 06
0
Salantų regioninio parko pažiba – Kartenos piliakalnis – sužibs 2 tūkstančiais žvakių

Kartenos piliakalnis | vstt.lt nuotr. Rugpjūčio 8 d. Kartenos piliakalnis, esantis Salantų regioniniame parke,  trauks lankytojų...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Marijos darbas tęsiamas apie Marijos Gimbutienės metų renginiai vyks Lietuvoje, Prancūzijoje, JAV
  • Svarbiausio neskyrė - apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Kažkas bus apie Sniegas gamtos gyvenime
  • Svetingumas apie Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?
  • T0mas J. apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Morale, nesikišk į teisingumą! apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vis dažniau vaikams duodami gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kodėl verta rinktis polinius pamatus?
  • Prezidento ir ministro pokalbyje – dėmesys aplinkosaugai ir vertingiausioms šalies teritorijoms
  • Įvertinus skiepijimo nuo koronaviruso tvarką, STT rado nemažai trūkumų
  • Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3562; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2166; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1737; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1560; komentarų: 37
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1336; komentarų: 3
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1229; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Marijos darbas tęsiamas apie Marijos Gimbutienės metų renginiai vyks Lietuvoje, Prancūzijoje, JAV
  • Svarbiausio neskyrė - apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Kažkas bus apie Sniegas gamtos gyvenime
  • Svetingumas apie Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?
  • T0mas J. apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Morale, nesikišk į teisingumą! apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Žemyna apie Paukščiams reikia mūsų pagalbos (nuotraukos, video)
  • Pajūrietis apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • ŽEMAITIS apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Pajūrietis apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
M.K.Čiurlionis

M.K.Čiurlionio namų renginys

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai