Prasidėjo N.Vėliaus skaitymai (nuotraukos) (0)

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | Alkas.lt nuotr.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | Alkas.lt nuotr.

Šiandien, kovo 22 d., nuo 9.30 val. Vilniuje Lietuvių literatūros ir tautosakos institute prasidėjo dvi dienas truksianti mokslinė konferencija – Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai: „Žemės ir jos galių samprata baltų mitopoetinėje pasaulėžiūroje“. Tai jau penktoji garsaus lietuvių mitologijos ir religijos tyrinėtojo profesoriaus Norberto Vėliaus (1938–1996) atminimui skirta konferencija.

Šiemet konferencija siekia tyrinėtojų dėmesį sutelkti ties Žemės temą, prikeliant iš užmaršties baltų religijoje ir mitologijoje, kalboje, tautosakoje, etnografijoje, liaudies mene išlikusių su Žeme ir visu jos universumu susijusių vaizdinių prasmę. Nemaža dalis šių vaizdinių yra gyvybingi archetipai, iki šiol tebeveikiantys mūsų sąmonę, pasaulėvoką ir tradicinių vertybių sistemą.

Pirmąją dieną Konferenciją pradėjo svečias iš Krokuvos LMA Archeologijos ir etnologijos instituto (Lenkija) Gustavas Juzala (Gustaw Juzala). Jo paskaitos tema – „Chtoninis ir agrarinis pradas baltų-slavų kiemų lankymo apeigų kontekste“. Buvo įdomu išgirsti įvairių Europos tautų lalautojų tradicijas, jų prasmę, panašumus ir skirtumus.

Antrasis pasisakė Libertas Klimka iš Lietuvos edukologijos universiteto. Jo tema –
„Žemdirbiški įvaizdžiai žvaigždėtame skliaute“. Ieškota žemdirbio gyvenimo ir atliekamų darbų cikliškumo sąsajų su dangaus kūnais.

Radvilė Racėnaitė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) pristatę apžvalgą tema
„Pasakojantis pasaulis: natūralaus ir kultūrinio kraštovaizdžio mitologizavimo strategijos sakmėse“

Nijolė Laurinkienė iš to paties instituto gvildeno vienos iš metų švenčių prasmę. Temos pavadinimas – „Rugiapjūtės pabaigtuvių jievaras: apeigos prasmė“

Rita Balkutė iš Liaudies kultūros centro pristatė iliustruotą, ekspedicinį pasakojimą  „Rugiapjūtė: „svečias“, jievaras, vainikas“.

Elvyra Usačiovaitė, atstovaujanti Lietuvos kultūros tyrimų institutą, tęsė rugiapjūtės temą ir pristatė lekciją „Archajiniai elementai lietuviškuose rugiapjūtės papročiuose“.

Po pietų susirinkę ekspertai ir etninių žinių ištroškusieji klausėsi Jūratės Šlekonytės, Dainius Razausko, Eugenijaus Žmuidos, Igno Narbuto paskaitų.

Rytoj (kovo 23 d.) antroji skaitymų diena. Siūlome susipažinti su numatomomis temomis:

9.30–11.00

Bronislava Kerbelytė
Žemė – žmonių poelgių vertintoja

Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Žemės / gamtos budinimas botago kirčiu: veiksmo ir garso magija

Giedrė Bufienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)
„Nuliūdo, kaip žemę pardavęs“: žemė lietuvių patarlėse ir priežodžiuose

11.00–11.30 Kavos pertraukėlė

11.30–13.00

Rolandas Petkevičius (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)
Aukojimas augalams: adresato ir veiksmo analizė

Martynas Vingrys (Vytauto Didžiojo universitetas)
Tabako kilmė lietuvių etiologinėse sakmėse: išaugimas ant kapo

Rimantas Balsys (Klaipėdos universitetas)
Frazeologizmo „Kaip velnias jaujoje“ pėdsakais

13.00–13.30 Kavos pertraukėlė

13.30–14.00

Vida Šatkauskienė (Lietuvių liaudies kultūros centras)
Žemė – teminė Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės Folkloro dienos ašis.
Filmo „Žemynėle žiedkelėle“ peržiūra

14.30

Konferencijos aptarimas. Žemynėliavimas

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: