Šventaragio slėnyje bus įkurta Pavasario Ugnis (5)

lygiadienio ugnis | organiz. nuotr.Kovo 24 d. 19 val. Vilniaus Etninės kultūros centras kviečia švęsti Pavasario lygiadienį Šventaragio slėnyje, nuo Taikomosios dailės muziejaus iki Katedros aikštės. ant Stalo kalno bus įkurta Pavasario Ugnis, giedos ir muzikuos Vilniaus folkloro ansambliai, lygiadienio šviesas įžiebs Vilniaus miesto moksleiviai ir studentai.

Pavasario lygiadienis – tai laikas, kai diena lygi nakčiai, šviesa lygi tamsai. Nuo Pavasario lygės tamsa  tirpsta lyg sniegas, užleisdama vietą šviesai, vis ilgesniam saulutės ratui. Pavasario lygė – tai atskaitos taškas, kai saulė pateka tiksliai rytuose, leidžiasi vakaruose. Žemdirbiškoje tradicijoje (jau nuo II tūkst. pr. Kr. ) buvo pradedami skaičiuoti naujieji metai. O pradžia be apeigos neįmanoma. Marginamas ir ridenamas kiaušinis – pradžių pradžios simbolis. Margučių ženkluose sumirga begalės saulyčių – Pasaulio medžio kosmogramų. Nuo seniausių laikų buvo žinomas paslaptingas ryšys tarp žmogaus pasaulio ir visatos darnos. Nuo neolito iki dabar žmogus įrėžia ženklus, bylojančius apie tobulą visatos sandarą, ryšį tarp dangaus ir žemės, gyvųjų ir mirusiųjų, žymi Saulės kelionę dangumi.

Pasaulinės žemės dienos ir Pavasario lygiadienio renginius 1992-2000 m. Centras rengė kartu su Aplinkos ministerija. Nuo 2008 m. naujai atgaivinti Pavasario lygiadienio renginiai „Šventaragio ugnys“ (2008), „Šventaragio aukurai“ (2009) vyksta Šventaragio slėnyje – nuo Lietuvos taikomosios dailės muziejaus iki Katedros aikštės bei Neries krantinėje prie Karaliaus Mindaugo tilto Vilniaus miestą puošia Pavasario lygiadieniui paminėti skirta ugnies ir muzikos kompozicija.  Šiam renginiui moksleiviai atsineša savo gamybos šviečiančių paukštelių, aukurų, kuriais papuošia medžius Šventaragio slėnyje. Iš žvakučių sukomponuoja įvairius baltiškuosius ornamentus, kurie atspindi geležinių koplytstulpių, kryžių saulutes, žalvario amžiaus papuošalus, verpsčių, velykinių margučių raštus.

Ženklai palydimi tradicinės muzikos – uždegami (šie ženklai ir šviečiantys paukščiai palei medžių šaknis šviečia per visą naktį). Uždegus visus ženklus, žvakėmis „uždegamas“ takas į Gedimino kalną, nešama gyvoji ugnis, giedamos sutartinės. Gedimino kalne atliekama apeiga prie aukuro – įkurta Pavasario lygiadienio ugnis. Ženklų kompoziciją audžia dailininkė Julija Ikamaitė.

Šių renginių tikslas – šiuolaikinėmis meno išraiškos priemonėmis puoselėti senąsias baltų tradicijas, kūrybiškai jas interpretuoti ir pateikti jas Vilniaus bendruomenei bei miesto svečiams. Naujai interpretuota tradicija sostinės svečius supažindina su turtinga Lietuvos istorija, o miestiečiams  primena apie didingą praeitį bei sužadina patriotinius jausmus.

Lygiadienių renginiuose Centras siekia, kad Vilniaus jaunimas būtų aktyvus, kuriantis Vilniaus miesto pilietis, kad vyktų natūralus šviečiamasis poveikis, kad jaunimas betarpiškai įsilietų ir dalyvautų šventės kūrime. Vilniaus jaunimas ir vaikai kuria naują miesto tradiciją, gyvai bendraudami su savo tautos paveldu: šoka su šviesa, kuria aukurus, o juose – ugnį, audžia šviesą su tamsa, kol šios virsta ugniniais ženklais, atėjusiais iš koplytstulpių kryžių, margučių, verpsčių, baltiškųjų papuošalų raštų. Šie ženklai – maldos ar mandalos – nusileidžia į Šventaragį, kaip ir šviečiantys paukščiai, vienai nakčiai. Pavasario ugnis, naujai įžiebiama ant kalno – vienijanti, įcentruojanti, sukaupianti, leidžianti ramiam mirguliavime pajusti ryšį tarp vakar ir šiandien, apmąstyti laikinumą ir amžinybę.

Kategorijos: Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

5 komentarai

  1. G pavardės nesakysiu:

    O Molėtų rajone, prie observatorijos, šiemet bus koks nors lygiadienio renginys?

  2. Alko redakcija:

    Sveiki. Kas domisi renginiasi Molėtų observatorijoje rašykite: mienulisČgmail.com

    Renginių bus. bet jie plačiai neskelbiami

  3. Eglė V.:

    Nuostabu: baltiški senieji ženklai – maldos ar mandalos – nusileidžia į Šventaragį, kaip ir šviečiantys paukščiai. Žmonės šoka su šviesa, kuria aukurus, audžia šviesą su tamsa, kol šios virsta ugniniais ženklais, atėjusiais iš koplytstulpių, margučių, verpsčių, baltiškųjų papuošalų raštų. Pavasario ugnis, naujai įžiebiama ant kalno – vienijanti, įcentruojanti, sukaupianti, leidžianti ramiam mirguliavime pajusti ryšį tarp vakar ir šiandien, apmąstyti laikinumą ir amžinybę…
    tegul tai tęsiasi per amžius

  4. arvydas damijonaitis:

    LIETUVOS KRIKŠTO METAI – 1253,

    VAGIAMA LIETUVOS ISTORIJA:

    Romos popiežius, Klemensas IV, vienoje savo bulių 1268 metais karalių Mindaugą, žuvusį 1263 metais, pavadino „šviesios atminties valdovu“. Tai yra reikšmingas faktas, įrodantis, kad amžinų Lietuvos priešų klastinga versija apie karaliaus Mindaugo apostazę (atsimetimas nuo krikščionybės) 1261 metais yra pikti, klastingi pramanai. Įpiršta lietuviams niekšinga versija apie Lietuvos krikštą Lenkijos karaliaus Jogailos valdymo laikotarpiu yra akivaizdus noras pažeminti lietuvius. Lietuvius, karalių tautą, niekšai vadina pagonimis, laukiniais. Prie šių piktų pramanų prisideda ir tragiškas lietuvių istorikų naivumas, neveiksnumas. Karaliaus Mindaugo pašventintas karūnavimas 1253 yra Lietuvos valstybės krikšto metai. Tokia yra Europos tradicija. Akivaizdu, oficialiai įmontuotas „istorijon“ lenkų karaliaus Jogailos „atliktas“ Lietuvos krikštas yra menkavertis politinis anekdotas, nes faktas klastingai vėlavo 137 metus, kas leido Lietuvoje dominuoti lenkiškoms bažnytinėms struktūroms.
    Lietuvos krikšto data yra karaliaus Mindaugo pašventinto karūnavimo 1253 metais data. Lietuvos valdžios vyrai valstybės dienos proga galėtų Lietuvos krikšto datą įtvirtinti atitinkamu įstatymu. Ar dar ilgai teks laukti? Lietuvos istorijos vagystės vyksta lietuvių tautinio abejingumo aplinkoje, nes save gerbianti tauta neturėtų leisti save taip ilgai ir atkakliai mulkinti.
    Arvydas Damijonaitis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: