Lietuvos Konstitucijoje gyventojai svarbiausiomis laiko tris nuostatas, ginančias minties laisvę, asmens privatumą ir teisę į nuosavybę. Mažiausiai svarbios konstitucinės teisės – laisvė streikuoti ir mitinguoti.
Tokius rezultatus parodė „DELFI“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vasario pabaigoje atlikta apklausa.
Liberalizmo šalininkai apklausos rezultatus vertina kaip visuomenės pažangos požymį. Tuo tarpu profsąjungos įžvelgia priešingas tendencijas: esą sužibėjo lietuviškas mentalitetas, kai svarbiausia – nuosavas daržas, o kolektyviniai poreikiai nustumiami į antrą ar trečią planą.
Saviraiškos laisvė ir teisė dalyvauti politikoje – ne taip svarbu
Teisę į minties laisvę, privatumą ir nuosavybę svarbiausiomis konstitucinėmis nuostatomis laiko maždaug tiek pat gyventojų – 29-30 proc. Šioms vertybėms pagal respondentų teikiamą svarbą nedaug nusileidžia teisė į asmens neliečiamybę ir orumą bei laisvę (25 proc.).
Maždaug kas penktas respodentas tarp svarbiausių Konstitucijos nuostatų nurodė teisę laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje ar išvykti iš šalies. Kiek mažiau gyventojų – atitinkamai 17,7 ir 16 proc. – tarp svarbiausių konstitucinių principų įvardijo apsaugą nuo diskriminacijos bei teisę turėti ir laisvai reikšti savo įsitikinimus.
Dar trys Konstitucijos nuostatos sulaukė maždaug 13-14 proc. respodentų simpatijų. Tai teisė laisvai rinktis darbą ir gauti teisingą apmokėjimą, teisė dalyvauti valdant šalį ir teisė ginti valstybę nuo vienokia ar kitokia forma pasireiškiančių agresorių.
Mažiausiai svarbos gyventojai teikia dviem panašioms Konstitucijos nuostatoms. Teisę rinktis į taikius protestus ir teisė surengti streiką prie svarbiausių konstitucinių vertybių priskiria atitinkamai 8 ir 8,6 proc. respondentų.
Ž.Šilėnas: rezultatai labai nudžiugino
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas DELFI teigė labai palankiai vertinantis apklausos rezultatus, o ypač tai, kad pirmaujančios pozicijos teko teisę į privačią nuosavybę ginančioms Konstitucijos nuostatoms.
„Galima tiesiog džiaugtis. Tikrai matome tą situaciją, kad Lietuvos žmonės yra laisvi, gyvena laisvai ir nori gyventi laisvai. Dėl ko galima truputį paliūdėti, tai kad tų žmonių, kurie priima sprendimus – politikų ir t.t. – atsakymai, spėju, būtų visiškai kitokie. Spėju, daugumai politikų 23 straipsnis (ginantis teisę į nuosavybę – DELFI) tikrai nėra pats pirmas. Labai liūdna, kad jų mąstymas, jų primestos dogmos neleidžia Lietuvai tapti dar laisvesne šalimi“, – samprotavo Ž. Šilėnas.
Pasak jo, gana mažai „balų“ surinkusi teisė dalyvauti valstybės valdyme – bendro gyventojų nusivylimo politika apraiška.
Tuo tarpu lentelės dugne atsidūrusių teisių streikuoti ir mitinguoti, LLRI vadovo nuomone, dramatizuoti nereikia. Esą tai turbūt reiškia, kad šios teisės yra pakankamai užtikrintos, tad gyventojams nekelia susirūpinimo. „Kitaip sakant, tai nėra problema. Lietuvos piliečiams netrukdoma nei burtis į profsąjungas, nei mitinguoti“, – apklausos rezultatus interpretavo Ž. Šilėnas.
A.Černiauskas: tai patvirtina lietuvišką mentalitetą
Visiškai priešingai nei LRRI prezidentas apklausos rezultatus vertina Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovas Artūras Černiauskas.
„Gal susiformavusi nuomonė, kad žmogus nesugebės apginti savo teisių. Esant tokiai nuomonei, kiti, kurie nenori kad tokios teisės būtų ginamos, tas teises ir pažeidinėja“, – mažai simpatijų sulaukusias teises protestuoti vertino LPSK vadovas. Esą tą patį rodo ir gana kuklus teisės dalyvauti valstybės valdyme vertinimas.
Pasak jo, lentelės viršuje atsidūrusi teisė į nuosavybę ir dugne atgulusios teisės streikuoti ir mitinguoti – blogųjų lietuviško mentaliteto savybių išdava.
„Apklausa patvirtina visą lietuvių mentalitetą. Pats pagrindas yra asmeninė nuosavybė, asmeninių norų įgyvendinimo galimybė. O visuomeniniai dalykai žmonių visiškai nedomina, jie abejingi. Kol visuomenė bus tokia abejinga, realiai pas mus, net žiūrint iš materialiosios pusės, Darbo kodeksas bus pažeidinėjamas, darbo užmokestis augs labai nedaug ir tiktai dėl ekonominių faktorių. (…) Išjudinti žmones yra be galo sunku. Nes yra toks požiūris – ką, mes pastreikuosim, mus už tai nubaus, bet mes tuo nieko nepasieksime“, – sakė LPSK vadovas, pridurdamas, esą teigiamoms permainoms visuomenėje reikės dar ne vieno dešimtmečio.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų vasario 20-28 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.
Nejaugi taip ir liksime versiu tauta.Pagrindine laisve yra galimybe pasalinti netinkama valdzia ar valdzios veikejus..Turetu buti uztikrinta neliecemybe privaciam turtui ir tik tokiam turtui,kuris igytas SAZININGAI.Visas nesazinyngais budais igytas turtas PRIVALO buti nacionalizuotas be jokiu islygu.Apriboti neadekvaciai atliktam darbui atlyginimai,ypac bankininku..Laisve-SAZINYNGAM,sazinyngai dibanciam Lietuvos pilieciui ,normalus atlyginimas. Uz gero specelisto atlyginima direktoriaus atlyginimas negali buti didesnis nei sesi kartai,nes ditektorius tikrai sesis kart sunkiau,ar daugiau nedirba,fiziskai neimanoma.Jeigu tai pasieksime,mes daug maz tikrai busime laisvi nuo nekontroliuojamo isnaudojimo. O kas ta -Laisvoji Rinka- pasiziurekite Naomi Klein is JAV, filma,- Soko doktrina. Sis filmas yra TAF tinklapyje (Tautos Ateities Forumas)