Seime pristatomoje fotografijų parodoje – Čiobiškio gyventojų portretai (0)

Lučiūnas Jonas | nuotr. iš fotra.lt

Lučiūnas Jonas | nuotr. iš fotra.lt

Kovo 14 d. 14 val. Seime, II ir III rūmus jungiančioje galerijoje, pristatoma Jono Lučiūno fotografijų paroda „Čiobiškio portretas“. Parodos globėja Seimo narė Dangutė Mikutienė. Parodos fotografijos atspindi 1965–2010 m. čiobiškiečių gyvenimą: aplinką, buitį, darbą ir šventes, džiaugsmo ar liūdesio nuotaikas, pagarbą talentui, krašto šviesuoliams.

Čiobiškis, kaip prekybos miestelis, iškilo po Žalgirio ir Pabaisko mūšių, per Čiobiškį Nerimi ir vieškeliais, jungiančiais Kauną ir Jonavą su Kernave ir Vilniumi, vyko pirkliai, turėję Čiobiškyje sandėlius. Tyrinėti Čiobiškio ir Rusių Rago-Žvagakalnio pilkapynai leidžia šiek tiek pažvelgti ir į senovės, ir į buvusios to meto bendruomenės gyvenimą, žmones.

Dauguma Čiobiškio seniūnijos kaimų XX amžiuje prarado didelę dalį gyventojų.  Laikmečių įvykiai taip pat uždėjo savo antspaudą – Čiobiškio krašto istorija yra dalelė visos Lietuvos istorijos.

Čiobiškio kraštas siejamas su garbingomis pokario kovomis už laisvę prieš sovietų prievartą. Patys drąsiausi, veikliausi paėmė ginklą į rankas, daug žmonių rėmė ginkluotus sūnus, brolius, kaimynus. Tautos laisvės kovų istorijoje jie įrašė išskirtinį puslapį. Reta šio krašto sodyba nepatyrusi sovietų represijų, tremčių ar kitokių savo laikmečio sunkumų.

Fotografuoti  savo gimtąjį kraštą ir kraštiečius Jonas Lučiūnas pradėjo 1965 metais. „Kalbėdavomės, užsirašinėjau jų pasakojimus, prisiminimus apie šio krašto žmones, jo praeitį, įvykusius gyvenime pasikeitimus“, – sako fotografijų parodos autorius.

Neatsiejama kraštiečių gyvenimo dalis – kultūros renginiai. Čia saugoma ir puoselėjama tradicinė kultūra, kuri vienija žmones, išlaiko geriausias jų savybes. Stengiamasi atsigręžti į amžinąsias vertybes – tėvų ir senelių tradicijas, papročius – ir įžvelgti tai, kas yra vertinga, nepakeičiama. Smagus ir prasmingas, tapęs tradiciniu, Čiobiškio parapijiečių suėjimas šv. Jono ir šv. Baltramiejaus atlaidai buria visus tėvynainius pabuvimui kartu savame krašte.

Nuo seno kraštiečiai dainomis lydėdavo darbus. Jau per 20 metų gyvuoja Lapelių kaimo folklorinis ansamblis „Liepelė“ (vadovė Vida Dambrauskienė), kurio pradžių pradžia ir šaknys –  Pigonių kaimo etnografinis ansamblis (apie 1950 m.), 2000 m. susibūrė 6 porų Čiobiškio kultūros namų liaudiškų šokių grupė (buvusi vadovė Virginija Šimonėlienė). Įvairiose koncertinėse programose dalyvauja Čiobiškio pagrindinės mokyklos folklorinis ansamblis (vadovė Valė Vansevičienė) ir ritminių šokių grupė „Kivi“ (vadovė Diana Čižienė), Čiobiškio kultūros namų moterų vokalinis ansamblis (vadovė Inga Strakauskienė).

Po visų darbų rudenį Čiobiškyje kasmet yra rengiama Derliaus diena. Kiekvienas kaimas pristato liaudies tradicijas, amatus. Lig šiol jaučiamas močiučių ir senelių dvasinis tvirtumas, nenusakomas šviesumas.

Už dalyvavimą konkursuose, kultūros ir meno sklaidą, tradicijų puoselėjimą, už neabejingumą Lietuvos istorijai ir įvaizdžiui pasaulyje Jonas Lučiūnas pelnė apdovanojimus. Už prasmingą kūrybinį bendradarbiavimą, meninės fotografijos žanro propagavimą, širvintiškių estetinio skonio lavinimą  ir Širvintų krašto garsinimą Jonui Lučiūnui padėkas reiškė Širvintų rajono savivaldybė. Už kultūros puoselėjimą ir gražų bendravimą 2004 m. Čiobiškio bendruomenė Jonui Lučiūnui suteikė Garbės svečio nominaciją.

Kategorijos: Lietuvoje, Menas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *