A.Butkus. Kas „užmiršo“ paminklą sulaužytam žodžiui? (33)

Kaune Vytauto Didžiojo karo muziejaus sandėlyje nuo lankytojų akių vis dar slepiamas juodo akmens obeliskas, 1930 m. pastatytas muziejaus sodelyje, minint Vilniaus netekties dešimtmetį. Tai bene vienintelis paminklas, neatstatytas po Karo muziejaus sodelio rekonstrukcijos, atgavus Lietuvai nepriklausomybę.

Pasak tuo metu Lietuvos kultūros fondo Kauno skyriui vadovavusio Stepono Gečo, paminklo atstatymas tada net nebuvo svarstomas, nes „Lietuva dar tik rengėsi pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Lenkija“. Tačiau pačiai Lenkijai tai nė kiek nesutrukdė 1994 m. Varšuvoje Visų Šventųjų bažnyčioje (E. Platerytės g. kampas) prie centrinių durų užkabinti lentos, skirtos, kaip ten rašoma, pagerbti Lenkijos rytinių žemių gyventojams, kurioje  Vilniaus herbas puikuojasi 1-oje vietoje šalia dar 7 Lenkijos „kresų“ miestų. Sutarties su Lietuva pasirašymas tais pat metais nesulaikė lenkų nuo antilietuviškos propagandos ir agresyvios imperinės nostalgijos.

Dabartiniai santykiai su Lenkija – geri jie ar blogi – šiuo atveju neturi jokios reikšmės, nes tai yra istorinis paminklas, ne dabartinis. Be to, neoru kaitalioti paminklus, priklausomai nuo užsienio politikos vėjų – taip elgtis gali tik vasalai. Juk Lenkijos santykiai su Vokietija netrukdo jai įamžinti ir minėti 1939 m. Vokietijos agresijos prieš ją. Rusijos santykiai su Helmuto Kolio (Kohl), Gerhardo Šrioderio (Schröder) ar Angelos Merkel Vokietija nė trupučio nemažino 1941 m. birželio 22 d. Vokietijos pradėto karo su ja atminimo. Čekai irgi nenutyli nei Lenkijos 1938 m. įvykdytos Tešino aneksijos, nei Vokietijos atplėštų Sudetų ar pačios Čekoslovakijos užgrobimo.

Antra vertus, ar dabartinė Vokietija tapatinasi su tarpukario Vokietija ir pateisina anuometes aneksijas bei reiškia nepasitenkinimą dėl tas aneksijas primenančių paminklų? O juk Vokietijos aneksijos irgi buvo patvirtintos tuometės Europos diplomatų.

Šio paminklo slėpimas kartu yra ir gėdingo Lietuvos pasidavimo Lenkijos ultimatumui 1938 m. liudijimas. Būtent tada jis buvo nukeltas ir perneštas į Karo muziejaus sandėlį.

1919-1920 m. Lietuva grūmėsi dėl savo nepriklausomybės su keliais priešais iš karto. Tai buvo sunkus ir pagarbos vertas gynybinis karas. Atstatytame Nežinomojo kareivio kape dabar ilsisi lietuvio palaikai, atgabenti iš Giedraičių karių kapų. Tie kariai krito kovoje su lenkų agresoriais. Ir tai yra mūsų istorija.

Perfrazuojant Napoleoną, galima sakyti, jog, kas neatstato savų paminklų, tas atstatys svetimus. Ar šito siekia tie, kurie Lietuvos istoriją linkę cituoti iš kitų šalių vadovėlių?

Kategorijos: Kultūra, Kultūros paveldas, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .

33 komentarai

  1. Lizdeika:

    Būtina atstatyti paminklą Kaune, ir jo 2 kopijas Vilniuje, Katedros aikštėje ir prie Rasų kapų

  2. Radikalas:

    Geriausia būtų jo kopiją pastatyti šalia Pilsudskio “matkos” ir jo vidaus organų kapo.

    • Labai Piktas:

      Organus su ekskavatoriumi iškasti ir į Kariotiškes išvežti reikia…O toje “kapo” vietoje Biotoletą pastatyti. Būtu teisingiausia.

      ———–

      Ku Klux Klan

      • Vilmantas Rutkauskas:

        Panašu, kad lenkai į lietuvius visada žiūrėjo kaip į kantrius mužikus.
        Įdomu, gal kas žinot, organas slojike ar kokiam maišelyje ?

      • Prusas:

        reik oficialiai sukurti grupe proteviu zemems Prusijai, Jotvai ir Pamarei susigrazinti ir pareikalauti is lenku valdzios jas sugrazinti kuo greiciau o kolonistus issikelti kaip po karo jie iskele kitus kolonistus vokiecius…yra dokumentuota kad iki ordinu atejimo visas siaurinis Vyslos krantas buvo apgyvendintas Lietuviu pagonimis ir lenkais ar kaip veliau kolonistai pasivadino mozurais net nesmirdejo

    • keleivis:

      Įvairiausiomis lenkams svarbių švenčių progomis (gegužės 3, Lenkijos nepriklausomybės, Pilsudskio gimimo, mirimo, Visų šventųjų ir t.t.) į Rasų kapines sulekia iš Lenkijos visokių lenkapatriotinių organizacijų, draugijų delegacijos, kariškai apsirėdo, tik ginklų betrūksta, ir kaskart bando reanimuoti maršalo širdį: gieda himnus, patriotines dainas, skamba garsiausiai per garsiakalbius maršai; meldžiasi ir visaip garbina šovinistinę, grobikišką savo praeitį. Nepavykus širdies atgaivint, priguldo krūvas vainikų, žvakių, dar nuskrenda Pilsudskio tėviškėn, į Ostrą bramą, prasuka ratus po Vilniaus užeigas, Halės turgų, prisiperka rūkytų dešrų, kumpių ir dainuodami, smagūs iki kito karto dunda Varšuvon, Polskon. Iki kitų metų…..

  3. 1994 m. Varšuvoje Visų Šventųjų bažnyčioje (E. Platerytės g. kampas) prie centrinių durų užkabinti lentos skirtos, kaip ten rašoma, pagerbti Lenkijos rytinių žemių gyventojams užrašas:

    PAMIĘCI I W HONORE
    LUDNOSCI ZIEM WSHODNICH
    RZECZPOLITEJ POLSKIEJ
    MILIONOM RODAKOW
    KTORZY W CIĄGU WIEKOW
    OFIARĄ KRWI ZYCIA I MENIA (?)
    BRONILI GRANIC POLSKICH
    I UCZYNILI RZECZPOSPOLITĄ
    PRZEDMURZEM CHRZESCIJANSTWA
    I TYM KTORZY W II WOJNIE SWIATOWEJ
    PADLI OFIARĄ LUDOBOISTWA
    POSWIĘCAMY TA TABELCIE
    ABY NASTĘPNE POKOLENIA
    ZACHOWAŁY NAŁIEŻNIE MISLI….?
    W HISTORRII I NARODOWEJ PAMIECI

    ZWIĄZEK ZIEM WSCHODNICH RP
    NA OBCZYŹNIE 1994 R.

    • Būtų maždaug taip:

      ATMINIMUI SU PAGARBA
      LENKIJOS RESPUBLIKOS
      RYTINIŲ ŽEMIŲ GYVENTOJAMS
      MILIJONAMS TAUTIEČIŲ
      KURIE AMŽIŲ BĖGYJE
      SAVO KRAUJO GYVENIMO IR …?…
      GYNĖ LENKIJOS SIENAS
      IR PAVERTĖ RESPUBLIKĄ
      KRIKŠČIONYBĖS PRIEŠPILIU
      IR TIEMS KURIE II-AME PASAULINIAME KARE
      KRITO KAIP ŽMOGŽUDYSČIŲ AUKOS
      SKIRIAME ŠIĄ LENTĄ
      KAD ATEINANČIOS KARTOS
      IŠSAUGOTŲ TAI
      ISTORIJOJE IR TAUTOS ATMINTYJE

      RYTINIŲ ŽEMIŲ SĄJUNGA TREMTYJE 1994 M.

  4. Iš šalies:

    Vaiškūnui – kurie ten miestai, be Vilniaus, dar suminėti?

  5. Labai Piktas:

    Su visa derama pagarba Jonui, bet po perkūnais, žalia rūta, kodėl nėra vertimo į lietuvių kalbą? Aš nesuprantu pšpšpš kalbos…
    —————–

    Ku Klux Klan

  6. Rytas:

    Pritariu Lizdeikai.

    Labai norėčiau, kad šitie žodžiai būtų kažkaip tai įamžinti kokiam nors ženkliuke?? Galima būtų ir dovanot daug kam.

  7. Prtariu atstatyti paminkla nurodytose vietose .Be to paminklas turetu puosti kiekvieno sasiuvinio,kuris pagaminamas Lietuvoje,virseli!

  8. Jonas:

    Nėra ko nuolaidžiauti strateginiam kenkėjui – paminklą būtina atstatyti.

  9. Irmantas:

    Pritariu – atstatyti būtina

  10. Kažin...:

    Nei iš autoriaus informacijos, nei iš komentatorių taip ir nepaaiškėja, kas “užmiršo” paminklą. Juk tai nėra nekaltas “užmiršimas”, tai politinis prolenkizmas. Kadangi artėja rinkimai, tai Tautai yra aktualu žinoti konkrečius asmenis – tuos “užmirštuolius” prolenkistus.

  11. GS:

    Manau, kad tokio paminklo viešinimas tokiu metu, kai santykai su Lenkija yra prasti, įpiltų alyvos į ugnį ir pasitarnautų tik priešiškoms jėgoms.

  12. Tvankstas:

    Paminklas yra dagys į akį kiekvienam kirkilicos stūmėjui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *