Šulinys | efoto.lt, Š.Vaitiekūno nuotr.
Nemaža Lietuvos gyventojų dalis ir dabar, prasidėjus trečiam tūkstantmečiui, vis dar naudojasi pačiu nesaugiausiu geriamojo vandens šaltiniu – šachtiniais šuliniais, kurių vanduo dažnai gali būti užterštas azoto grupės cheminiais junginiais (nitritais, nitratais, amoniu) bei ligas sukeliančiais mikroorganizmais (žarninėmis lazdelėmis E. coli, žarniniais enterokokais).
Jautriausia vandens taršai gyventojų grupė – tai nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus. Nitratai žmogaus organizme virsta į nitritus, kurių junginys su hemoglobinu (methemoglobinas) nebegali į audinius pernešti deguonies, todėl vystosi deguonies badas. Kūdikių apsinuodijimas nitritais ir nitratais vadinamas methemoglobinemija arba „pamėlusių kūdikių“ sindromu. Šis apsinuodijimas pasireiškia pykinimu, vėmimu, dusuliu, pamėlsta kūdikio gleivinės ir oda. Patekus į organizmą dideliems azoto grupės cheminių junginių kiekiams, kūdikis gali mirti. Užsikrėtus žarninėmis lazdelėmis pasireiškia stiprūs pilvo spazmai, intensyvus viduriavimas, vėmimas, karščiavimas. Gali išsivystyti komplikacija – inkstų pažeidimas.
Vykdydami Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą apsinuodijimų nitritais ir nitratais profilaktikos programą, Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai atlieka šulinių, kurių vandenį mitybai vartoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus, mikrobiologinius ir cheminius tyrimus. 2009–2011 metais Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje buvo ištirtas 1280 šulinių, esančių Vilniaus apskrities teritorijoje, vanduo, nustatant nitritų, nitratų ir amonio kiekį ir 1064 šulinių vanduo, nustatant žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų kiekį. Lietuvos higienos norma, reglamentuojanti geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus, nurodo, kad geriamajame vandenyje nitratų koncentracija neturi viršyti 50 mg/l, nitritų – 0,5 mg/l, amonio – 0,5 mg/l, o žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų – visai neturi būti.
Cheminė tarša aptikta kas trečio Vilniaus apskrityje tirto šulinio vandenyje (36% šulinių), o ligas sukeliančiais mikroorganizmais užterštas net 43% tirtų šulinių vanduo.
Daugiausia šulinių, kurių vanduo užterštas cheminėmis medžiagomis buvo Ukmergės ir Šalčininkų rajonuose (užteršta atitinkamai 39 ir 40 % tirtų šulinių). Vilniaus rajone nustatyti atvejai, kai nitratų kiekis šulinio vandenyje viršijo ribinę vertę net 6 kartus. Svarbu žinoti, kad nitratų, nitritų ir amonio iš vandens neįmanoma pašalinti net filtruojant ar virinant.
Ukmergės, Švenčionių ir Širvintų rajonuose žarninėmis lazdelėmis buvo užterštas net kas antro tirto šulinio vanduo.
Per pastaruosius 3 metus Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai, įvertinę gautų laboratorinių tyrimų rezultatus, raštu pateikė rekomendacijas virš 500 nėščiųjų ar motinų, auginančių kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus, nenaudoti užteršto vandens maistui.
Apie kiekvieną pavojingai užterštą šulinį ir su tuo susijusį pavojų sveikatai buvo informuota ir pirminė sveikatos priežiūros įstaiga, kuri prižiūri nėščiąją ar kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus.
Vanduo – tai kasdieninio vartojimo produktas, kurio kokybe privalu rūpintis ne tik atsakingoms kontrolės institucijoms, bet ir patiems vandens vartotojams.
Visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja šulinius kasti toliau nuo tręšiamų daržų, tvartų, išgriebimo duobių, ūkinių dirbtuvių. Šulinius būtina apsaugoti nuo kritulių, uždengiant stogeliais arba dangčiais, aplink juos, ne mažesniu kaip 5 metrų spinduliu, rekomenduojama palikti apsauginę zoną, kurioje negalima net tręšti žolės. Šuliniai periodiškai turi būti išvalomi nuo susikaupusio dumblo ir dezinfekuojami.
Parašykite komentarą