Lietuvių tradiciniame kalendoriuje kovo 4 d. – Kovarnių diena. Sena Lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Šiuo metu į Lietuvą parskrenda kovarniai, kovai. Senoliai šią dieną patardavo praverti tvartų duris, įleisti vidun saulės, kad gyvuliai galėtų pasidžiaugti ateinančiu pavasariu. Patariama tą dieną gyvulius išleisti į lauką. Tikėta, kad jie greičiau augs, bus atsparesni ligoms, ištvermingesni.
Šventasis Kazimieras (1458 m. spalio 3 d.. – mirė 1484 m. kovo 4 d.) – šventasis, dangiškasis Lietuvos globėjas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dinastijos paveldėtojas, pretendentas į Lietuvių sostą, potencialus kandidatas ir į Lenkijos sostą. Kazimieras mirė sulaukęs 26 metų nuo tuberkuliozės, palaidotas Vilniuje. Apie jį netrukus pradėjo sklisti stebuklingi pasakojimai, gandai, kad jis gydąs sergančiuosius nepagydomomis ligomis. Dėl savo pamaldumo ir doro gyvenimo patvirtintas šventuoju.
Šv. Kazimiero minėjimo dieną, šį savaitgalį, Lietuvoje šurmuliuos Kaziuko mugė. Vilniuje iš pradžių mugė vykdavo Katedros aikštėje, o nuo 1910 m. – Lukiškių aikštėje. Galiausiai pradėta organizuoti keliose miesto vietose. Mugės metu vykdavo karnavalinės eitynės. Pirmiausia pradėta prekiauti žemės ūkio įrankiais ir namų apyvokos reikmenimis, taip pat būdingomis Vilniui spalvingomis verbomis. Karnavalinių renginių tradicija tęsiama ir šiandien. Prekiaujama liaudies meno ir autoriniais meno dirbiniais, namų apyvokos daiktais…
„Mums labai svarbu, kad šių metų mugė kiekvienam dalyviui ir svečiui taptų įsimintiniausia pavasario švente. Ta proga, pasitiksime ir lydėsime juos su klajojančiais muzikantais, taip pat vaišinsime blynais ir arbata iš važiuojančio pečiaus. O kur dar Rotušės koncertai, šokiai bei pasakorių varžytuvės? Nepamirškim ir vaikų toj pačioj aikštėj laukiančio arkliuko bei ten šėlsiančių šeimininkių su saldžiausiais kepiniais. Mieli lietuviai, kviečiame jus pasitikti pavasarį garsiai“ , – į Kaziuko mugę kviečia Vytenis Urba, šių metų mugės organizatorius.
Bus rengiami geriausių, išradingiausių liaudies meno, tautinio ir kulinarinio paveldo meistrų bei jų darbų rinkimai. Skelbiami populiariausio gaminio, metų naujienos, Vilniaus suvenyro nugalėtojai.
Mugės teritorija bus suskirstyta į specialias erdves. Pagrindinėse Kaziuko mugės zonose įsikurs tautinio ir kulinarinio paveldo puoselėtojai, tradicinius tautodailės bei dailiųjų amatų gaminius pristatantys svečiai iš visos Lietuvos.
Šventė nusidrieks per Maironio gatvę, Katedros ir Lukiškių aikštes, Odminių skverą. Šiose vietose įsikurs vaikų globos namų jaunųjų menininkų, neįgaliųjų draugijų liaudies amatų meistrų darbų, Vilniaus dailės akademijos, meno kolegijų ir mokyklų studentų rankdarbių, šiuolaikinio ir avangardinio meno meistrų gaminių, bei atskirą gurmanams skirtą kiemelį. Atgis ir Tymo kvartalas. Čia bus įrengtas Kaziuko antikvariato kiemas.
Mugėje, tradiciškai, rengiamos regionų dienos, kurių šeimininkais šiemet tapo žemaičiai. Net Užupio respublikos konstitucija ta proga bus išversta į žemaičių kalbą. Savo sugebėjimus demonstruos Žemaitijos ir kitų regionų meistrai iš Lietuvos saugomų teritorijų – amatininkai ir dailidės, kalviai ir puodžiai, keramikai, pynėjai ir audėjai… Koncertuos meno kolektyvai.
Menant kelių šimtų metų senumo tradicijos – Gedimino prospekto pradžioje iškils didžiuliai Kaziuko vartai. Svečiai kaldinsis Kaziuko monetas, žygiuos tradicinėse teatralizuotose eitynėse.
Svečių iš užsienio susitikimo ir linksmybių pradžios vieta – atkarpa prie Lukiškių aikštės. Tikimasi svečių iš Estijos, Vengrijos, Suomijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos. Toje pačioje Lukiškių aikštėje vyks ir alternatyvioji Kaziuko mugė – čia visą savaitgalį linksminsis neformaliai nusiteikęs jaunimas.
Šventėje dalyvaus apie 200 kulinarinio paveldo atstovų, 338 tautodailininkai, tradicijų puoselėtojų ir apie tūkstantį prekybininkų.
Visą mugės programą rasite ČIA, o ČIA galite parsisiųsti mugės skarajutę [pdf].
Onutė Drobelienė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė