Internete platinamos preliminarios Seimo Antikorupcijos komisijos išvados (audio) (0)

ŠSeimas | J.Vaiškūno nuotr.iandien kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisija turėjo paskelbti  parlamentinio tyrimo dėl Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (FNTT) vadovų atleidimo išvadas.

Komisijai svarstant sprendžiamosios išvadų dalies nutartis kilo aštrūs ginčai.  Komisijos nariai ir pirmininkas Ligitas Kernagis yra viešai pareiškę, jog komisijai yra daromas grubus spaudimas.

Komisijai tvirtinant išvadas jos narys Naglis Puteikis žurnalistams patvirtino, kad dėl vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio ir generalinio prokuroro pavaduotojo Dariaus Raulušaičio išvados minimalia balsų persvara buvo patvirtintos. Premjerui Andriui Kubiliui ir Generaliniam prokurorui Dariui Valiui abu pareigūnus siūloma atstatydinti.

Naglio Puteikio pranešimas:

Tačiau kai svarstant išvadas dėl Prezidentės Dalios Grybauskaitės iš komisijos posėdžio pasitraukė socialdemokratas Stanislovas Giedraitis  – nebeliko kvorumo, ir komisija  nebaigė savo darbo.

Penktadienį Antikorupcijos komisija vėl rinksis į posėdį ir antrą kartą bandys patvirtinti išvadas.

Komisijai oficialiai  nepaskelbus darbo išvadų, internete buvo išplatintas vienas iš rengiamų skelbti išvadų variantų. Nors galutinis tekstas su šiuo gali nesutapti, skelbiame gautą teksto variantą palyginimui.

DĖL BUVUSIŲ FNTT VADOVŲ VEIKLOS IR ATLEIDIMO

1. Buvę kriminalinės policijos biuro darbuotojai, vėliau FNTT vadovai V.Gailius ir V.Giržadas per savo tarnybą išaiškino itin reikšmingų valstybei nusikaltimų ir jų reputacija nekėlė abejonių, jų pačių veikla ir jų vadovaujamos institucijos buvo vertinamos labai gerai. Visi komisijai liudiję pareigūnai pabrėžė jų ypatingai aukštą kvalifikaciją ir didelį autoritetą tarp įvairių institucijų kolegų. Jų vadovaujamos FNTT gerą darbą yra pažymėjęs ir ministras R.Palaitis;

2. Atleisti FNTT vadovai V.Gailius ir V.Giržadas savo kompetencijos ribose jau prieš keletą metų stebėjo sudėtingą “Snoro„ banko būklę, o nuo šių metų birželio mėnesio šiuo klausimu ypač tampriai bendradarbiavo su Lietuvos banko valdyba ir kitomis institucijomis, todėl norėdami neteisėtai paskleisti šią informaciją galėjo padaryti žymiai anksčiau nei lapkričio 15 dieną “Lietuvos ryte“ pasirodęs straipsnis;

3. Komisija neišgirdo jokių motyvų, kodėl būtent šiems pareigūnams buvo aktualu paskleisti informaciją apie galimą banko „Snoro“ nacionalizavimą;

4. Pagal Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnį poligrafo tyrimo išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Nors VRM ministras R.Palaitis ir viceministras M.Ladiga viešoje erdvėje teigė, kad iš VSD yra gavę ir kitų duomenų, leidžiančių daryti prielaidas, kad informaciją neteisėtai paskleidė FNTT vadovai, tačiau tai paneigė VSD direktorius G.Grina. Taigi, poligrafo tyrimo išvada buvo panaudota ne kaip papildoma, o kaip vienintelė informacija FNTT vadovų atleidimui.

5. FNTT vadovo V.Gailiaus tyrimo poligrafu išvados vienu atveju buvo neigiamos, kitu teigiamos, tad nesuprantama, kodėl ministras R.Palaitis nutarė vadovautis būtent neigiama išvada. Ministro teiginys, kad antroji teigiama išvada nepanaikina pirmosios nėra logiška ir kertasi su Poligrafo naudojimo įstatymo 9 straipsnio dvasia, suteikiančia galimybę subjektui prašyti pakartotinio tyrimo, kas reiškia galimybę pakeisti poligrafo parodymus;

6. Generolui V.Gailiui leidimą dirbti su slapta medžiaga ministras atėmė ne iškart po neigiamos, o po teigiamos poligrafo išvados, ir tik po to, kai generolas atsisakė teikti savo pavaduotoją atleidimui. Darytina išvada, kad generolas V.Gailius buvo nubaustas ne už poligrafo tyrimo rezultatus, o už nepaklusimą;

7. Komisijos nuomone, V.Gailiui ir V.Giržadui tyrimas poligrafu buvo taikomas pažeidžiant Poligrafo naudojimo įstatymą, nes iki tyrimo poligrafu nebuvo pateiktas pagrindas manyti, kad jie nuslėpė ar pateikė melagingus duomenis, pareigūnai nebuvo supažindinti su jokiu tarnybiniu, vidiniu ar ikiteisminiu tyrimu, kaip nurodo įstatymas. Nei V.Gailius, nei V.Giržadas, nei Komisija nebuvo supažindinta su VRM prašymu (komisijai pavyko išsiaiškinti, tik kad VSD prašymu buvo VRM sutikimas) atlikti minėtų asmenų patikrinimą poligrafu, kas būtina pagal Poligrafo naudojimo įstatymą.

8. FNTT vadovo pavaduotojo V.Giržado teigimu jis nei iki teisės dirbti su slapta informacija netekimo nebuvo ir iki šiol nėra nustatyta tvarka nėra supažindintas su AOTD tyrimo poligrafu išvada.

9. Komisijai liko neaišku, kodėl ne kartą nenustatė teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis aukščiausią profesinį lygį ir nepriekaištingą reputaciją savo darbe pademonstravusiems pareigūnams V.Gailiui ir V.Giržadui leidimas dirbti su įslaptinta informacija be jokio tarnybinio patikrinimo panaikintas pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktą, kuris teigia, kad „asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija.

10. FNTT vadovų teigimu, prieš atleidimą jiems nebuvo suteikta derama galimybė susipažinti su atleidimo motyvais ir pasiaiškinti.

NUTARTA:

Komisijai nebuvo pateikti jokie objektyvūs argumentai ir motyvai, pagrindžiantys leidimo dirbti su slapta informacija FNTT vadovams V.Gailiui ir V.Giržadui pagrįstumą, tikslingumą bei pakankamas juridinis pagrindas, kuriuo vadovaudamasis VRM ministras panaikino šiuos leidimus. Komisijos neįtikino VRM ministro argumentai, kodėl reikėjo skubėti atleisti, jo paties teigimu, gerai dirbančios svarbios institucijos vadovus nesulaukiant ikiteisminio tyrimo prokuratūroje pabaigos.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, komisija mano, kad buvę FNTT vadovai turi būti grąžinti į darbą, kol nebus baigtas prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai neteisėtai paviešintos informacijos.

DĖL VIDAUS REIKALŲ MINISTRO R. PALAIČIO

11. Komisija turi medžiagos, kad VRM ministras priekaištavo (darė pastabas) tuometiniams FNTT vadovui V.Gailiui už atliktą tyrimą, susijusį su jo bendrapartiečiais, todėl darytina išvada, kad ministras galėjo būti suinteresuotas atleisti FNTT vadovus už jų atliktus ar atliekamus tyrimus.

12. Ministras, vien pagal poligrafo tyrimų rezultatus panaikinęs FNTT vadovams leidimą dirbti su slapta informacija, neatsižvelgė į Poligrafo įstatymo 10 straipsnio nuostatą, kad poligrafo tyrimo išvada yra naudojama ne kaip pagrindinė, o kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką.

13. VRM ministras R. Palaitis, reikalaudamas, kad FNTT direktorius V.Gailius neatlikęs tarnybinio tyrimo (remiantis vien poligrafo parodymais) teiktų savo pavaduotoją V.Giržadą atleidimui iš užimamų pareigų, pažeidė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 14 str. 2 d. ( Tarnybos pareigūnas, vykdydamas jam patikėtas pareigas ir pažeidęs įstatymų reikalavimus, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiamas tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka).

14. VRM ministras, atleisdamas FNTT pareigūnus be tarnybinio patikrinimo ir be teismo sprendimo viešai juos kaltindamas atlikus nusikaltimą (melavus ir neteisėtai paskleidus informaciją) pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio nuostatą dėl su asmens nekaltumo prezumpcijos.

15. VRM ministras R.Palaitis viešai atskleisdamas tyrimo poligrafu V.Gailiaus ir V.Giržado rezultatus galimai pažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 22 punktą.

16. Ministras R.Palaitis tiek viešoje erdvėje tiek komisijoje pateikė klaidingą ir niekuo nepagrįstą teiginį, neva dėl informacijos nutekinimo išplaukė iš Lietuvos milijardas litų, kad tai buvo nusikalstamas informacijos nutekinimas ( 2012-02-22 posėdžio stenogramas 2psl.20-27 eilutė, 5psl. 4- eilutė, 7psl. 7eilutė, 11psl.16-17 eilutė, 13psl.24-25 eilutė, 14 psl.5-6 eilutė, ). Šie jo teiginiai smarkiai prieštarauja Lietuvos banko valdybos pirmininko V.Vasiliausko pateiktiems skaičiams apie atsiimtas pinigų sumas iš banko po „Lietuvos ryto“ straipsnio, taip pat prieštarauja Generalinės prokuratūros tvirtinimui, kad „dienraščio „Lietuvos rytas“ minėto straipsnio aukščiau cituotus teiginius vertinti ikiteisminio tyrimo duomenimis (kuriems turėtų būti taikomi BPK 117 str. (Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas) reikalavimai), ar informacijos, , kuri sudaro tarnybos paslaptį, atskleidimas, nėra pagrindo“.

17. Ir kiti VRM ministro parodymai komisijoje buvo prieštaringi, dažnai nesutapo su kitų liudytojų parodymais, ne kartą buvo keičiami, nesutapo su kitų institucijų atstovų ar liudytojų parodymais iš ko darytina išvada, kad ministras ne kartą sakė netiesą komisijai.

NUTARTA:

Komisija, atsižvelgdama į tai, kad iki šiol buvusių nepriekaištingos reputacijos ir gerai dirbančių FNTT vadovų skubotas atleidimas nėra nei teisiškai, nei politiškai įtikinamas, kad VRM ministras galėjo turėti tam asmeninių – partinių priežasčių, nesusijusių su nurodomais atleidimo motyvais, kad tokie ministro veiksmai sukėlė didelį neigiamą rezonansą visuomenėje ir padarė moralinę žalą valstybei bei jos teisėsaugos institucijoms, kad ministras be išsamaus tyrimo ir teismo viešai kaltindamas atleistus pareigūnus pažeidė Konstituciją, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą bei , kad liudydamas komisijai nebuvo nuoširdus, mano, kad ministro R.Palaičio elgesys yra nesuderinamas su nepriekaištingos reputacijos ir bešališkumo principais, todėl reiškia nepasitikėjimą VRM ministru R. Palaičiu.

Komisija prašo Ministrą Pirmininką atsižvelgti į Antikorupcijos komisijos tyrimo išvadas ir remiantis LR Konstitucijos 92 ir 96 straipsniais įvertinti R.Palaičio tinkamumą eiti ministro pareigas.

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINĖS PROKURATŪROS

18. Lietuvos banko valdybos pirmininko V.Vasiliausko teigimu, 2011 10 26 vykusio pasitarimo metu Generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis paprašė Lietuvos banko Generalinei prokuratūrai pateikti medžiagą neįslaptinant jos Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo numatyta tvarka, motyvuodamas, kad tokiu būdu bus lengviau pradėti procesinius veiksmus.

19. 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje vykęs pasitarimas, kurį organizavo D.Raulušaitis dėl AB banko „Snoras“ vyko neužtikrinant būtino posėdžio slaptumo ir saugumo sąlygų (pvz. pareigūnai posėdyje dalyvavo su mobiliaisiais telefonais), Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka pasitarimo metu svarstoma medžiaga nebuvo įvardinta kaip riboto naudojimo ar kitokio slaptumo. Todėl darytina išvada, kad pasitarimo metu svarstyta informacija tretiesiems asmenims galėjo būti atskleista ne pasitarime dalyvavusių pareigūnų, o patekti kitais būdais.

20. 2011-12-30 Seimo nariui S.Stomai atsiųstame nutarime Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamento prokuroras Antanas Stepučinskas konstatuoja, Generalinei prokuratūrai pateikta Lietuvos banko pateikta medžiaga įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įslaptinta ir „Lietuvos ryto“ straipsnyje pateiktą informaciją vertinti kaip sudarančią tarnybos paslaptį nėra pagrindo („nustatyta, kad 2011 11 09 Lietuvos bankas Generalinei prokuratūrai įvertinti ir sprendimui priimti pateikė tam tikrą medžiagą, kuri įstatymo numatyta tvarka nebuvo įslaptinta. Įvertinęs pateiktą medžiagą, Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroras 2011 11 14 pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo banko „Snoras“ didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamu būdu gautų pinigų bei turto legalizavimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktaudžiavimo siekiant asmeninės naudos, dokumentų suklastojimo, padariusio didelę žalą. (…) Šį tyrimą 2011 11 15 atlikti generalinio prokuroro pavaduotojas D. Raulušaitis pavedė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie VRM. Nuo 2011 11 09 iki 2011 11 14 prokuratūroje ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos banko pateiktos medžiagos nebuvo atliekamas, o 2011 11 14 iki 2011 11 15 (straipsnio „Lietuvos ryte“ publikavimo data) byloje Nr. 01-2-00094-11 nebuvo priimti jokie proceso sprendimai (pareiškimai teismui, nutarimai ir kt.) ir tyrimo veiksmai.“ (…)„Taigi, dienraščio „Lietuvos rytas“ minėto straipsnio aukščiau cituotus teiginius vertinti ikiteisminio tyrimo duomenimis (kuriems turėtų būti taikomi BPK 117 str. (Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas) reikalavimai), ar informacija, kuri sudaro tarnybos paslaptį, nėra pagrindo“).

21. Komisija konstatuoja, kad D.Raulušaitis, žinodamas, kad jo žmonos dėdė Algimantas Budrys yra vienas iš įtakingiausių „Lietuvos ryto“ grupės vadovų (laikraščio „Lietuvos rytas“ akcininkas, vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas, krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ viceprezidentas) ir įvertindamas, kad „Lietuvos rytas grupės bendrovės didžioji akcininkė yra „Snoras Media“, turėjo vengti bet kokių galimų interesų konflikto ir nusišalinti nuo banko „Snoras“ bylos kuravimo. Komisija taip pat pastebi, kad D.Raulušaitis nei viešai skelbiamoje privačių interesų deklaracijoje skyrelyje „aplinkybės, dėl kurių deklaruojančiojo nuomone, gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas“, nei VTEK turimoje pilnoje privačių interesų deklaracijoje nenurodo šio svarbaus galimo konflikto.

22. Buvusio Generalinio prokuroro pavaduotojo A.Neveros teigimu, D.Raulušaitis ir jo žmona su A. Budriu sieja glaudus bendravimo santykiai.

23. A.Nevera atkreipė komisijos dėmesį, kad Snoro byla pagal generalinių prokurorų pavaduotojų bylų kuravimo pasiskirstymo sritis priklauso kuruoti jam, bet kažkodėl atiteko D.Raulušaičiui.

24. Buvęs Generalinio prokuroro pavaduotojas A.Nevera komisijai teigė, kad tą pačią dieną, kai pasirodė „Lietuvos ryto“ straipsnis jis iš kitų dėl galimo banko „Snoras“ iššvaistymo tyrimą atliekančių teisėsaugos institucijų buvo supažindintas su operatyvine medžiaga, iš kurios galima daryti prielaidą, kad informaciją galimai atskleidė Generalinės prokuratūros pavaduotojas D.Raulušaitis. A.Neveros teigimu, su šia informacija jis nedelsdamas supažindino Prezidentės patarėją J.Markevičių, tačiau niekas į tai nesureagavo, o po poros savaičių Generalinis prokuroras D.Valys A.Neverai pranešė, jog šis praradęs pasitikėjimą Prezidente ir turi nedelsdamas atsistatydinti.

NUSPRĘSTA:

Generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis deramai neatlikdamas savo pareigų ir sudarydamas sąlygas informacijos apie planuojamus svarbius valstybės institucijų veiksmus paskleidimui, nenusišalindamas nuo šios bylos kuravimo ir nedeklaruodamas savo žmonos dėdės įtakos bendrovei „Lietuvos rytas“, pažeidė nepriekaištingos reputacijos pareigūno vardą, todėl Komisija siūlo Generaliniam prokurorui teikti Prezidentei jo atstatydinimą.

Komisija tikisi, kad visas kitas aplinkybes, susijusias su D.Raulušaičio veikla „Snoro“ tyrimo byloje, įvertins prokuratūroje pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Galimą Generalinės prokuratūros darbo aplaidumą Komisija prašo Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikti išsamesnį parlamentinį tyrimą dėl Generalinės prokuratūros veiksmų prieš pradedant banko „Snoras“ ikiteisminį tyrimą.

DĖL PREZIDENTĖS VEIKSMŲ

25. Komisija atkreipia Prezidentės dėmesį, kad jos patarėjas J.Markevičius žiniasklaidai sakė netiesą, teigdamas, kad į komisiją atvyko savo noru, nes buvo komisijos pakviestas, taip peržengė savo kompetencijos ribas mokydamas Komisiją, sudarytą iš Tautos atstovų, kaip jai dera dirbti ir prašo tinkamai įvertinti savo patarėjo elgesį.

DĖL VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO VEIKSMŲ

26. Komisija negavo jokio raštiško pagrindimo, kokiu teisiniu pagrindu iki 2012-02-18 VSD atlikinėjo tyrimą dėl galimo neteisėto informacijos paskleidimo, kuriuo metu buvo vykdomi operatyviniai veiksmai (FNTT pareigūnai jautėsi sekami, galimai buvo klausomasi jų pokalbių), tyrimai poligrafu, kai 2011-12-30 Generalinė prokuratūra atsakyme Seimo nariui S.Stomai rašo, kad atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo nusikalstamo informacijos paskleidimo, motyvuodama, kad „duomenų apie tai, kad minėtame straipsnyje esančią informaciją dienraščiui pateikė valstybės tarnautojai, negauta“, (…), kad „dar iki Lietuvos banko 2011 11 09 kreipimosi į Generalinę prokuratūrą, AB bankas „Snoras“ pagrindiniai akcininkai, kiti atsakingi banko asmenys žinojo apie banko inspektavimo eigą ir turėjo realią galimybę prognozuoti būsimus jo rezultatus, pasekmes ir imtis tam tikrų veiksmų. Tai atsispindi ir Lietuvos banko valdybos pirmininko V. Vasiliausko pasisakyme Lietuvos Respublikos Seime 2011 11 17 plenarinio posėdžio metu. Todėl nemanytume, kad šiuo atveju 2011 11 15 „Lietuvos ryto“ straipsnis turėjo lemiamos įtakos padėčiai AB bankas „Snoras“.

27. VSD pirmojo patikrinimo poligrafu metu klausimai formuluoti prokuratūros pareigūnams ir FNTT pareigūnams iš esmės skyrėsi, dėl ko nebuvo sudaryta galimybė objektyviam tyrimui.

28. VSD pareigūnai teikdami 2012-02-14d. raštą VRM dėl siūlymo spręsti apie teisės su slapta informacija panaikinimo FNTT pareigūnams nesivadovavo Poligrafo naudojimo įstatymo 5str 5dalimi „esant asmens prašymui atlikti pakartotinį tyrimą“, kurio rezultatas turi būti galimybė žmogui apsiginti. Tokiu būdu buvo ignoruojama Įstatymu suteikta galimybė pašalinti galimas poligrafo prižiūrėtojo klaidas ar net klastojimus.

29. VSD vadovo G.Grinos teiginys, kad iš 2 skirtingų patikrinimų poligrafu rezultatų VSD remiasi renkasi neigiamą – „pagal kaltumo prezumpciją“ prieštarauja Konstitucijos 32 straipsnio dvasiai dėl nekaltumo prezumpcijos ir Poligrafo tyrimo įstatymo 9 straipsnio dvasiai, nes šis straipsnis sudaro galimybę tikrintis poligrafu pakartotinai.

30. Komisijos nuomone, VSD vadovai savo pasisakymu ir elgesiu komisijoje bei teikdami informaciją viešojoje erdvėje parodė, kad pilnai nesuvokia, kad pagal įstatymus VSD yra Seimui atskaitinga institucija, todėl prašo VSD vadovų kuo greičiau keisti savo požiūrį ir veiklą Seimo atžvilgiu.

NUSPRĘSTA:
Komisija prašo Prezidentės ir Seimo NSGK atsižvelgti į Komisijos išsakytas pastabas, bandant esmingai tobulinti VSD darbą.

Komisijos nuomone, yra rimtų prielaidų manyti, kad VSD, tirdama galimą informacijos nutekėjimą, operatyvinius veiksmus atliko be deramo teisinio pagrindo, todėl prašo Operatyvinės veiklos kontrolės komisijos šiuo klausimu pradėti atskirą tyrimą.

NUSPRĘSTA:

DĖL TEISĖS AKTŲ PATAISŲ

1. Komisija konstatuoja, kad parlamentinės kontrolės mechanizme yra rimta spraga, nes Seimui nepatvirtinus VSD ir Generalinės prokuratūros metinių ataskaitų dėl to nekyla jokių nei teisinių, nei politinių pasekmių, todėl Komisija įsipareigoja artimiausiu metu šią spragą ištaisyti registruodama įstatymų pataisas.

2. Komisija, darydama išvadas iš FNTT vadovų atleidimo istorijos ir matydama galimybes sąmoningai ar nesąmoningai piktnaudžiauti poligrafo tyrimais, taip iš esmės pažeidžiant Konstitucijos nuostatą dėl nekaltumo prezumpcijos, siūlo Seimui naikinti Poligrafo tyrimo įstatymą.

Kategorijos: Lietuvoje, Politika ir ekonomika, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: