Z.Vaišvila. Ar ilgai būsime užguiti? (24)

Zigmas Vaišvila, 2012 02 16 d. mitinge Kaune | Alkas.lt, Z.Langaičio nuotr.

Zigmas Vaišvila

Zigmo Vaišvilos kalba pasakyta po LTJS eitynių vykusiame mitinge Kaune, 2012 02 16 d.

Sveiki, kauniečiai, jaunime!

Prisiminkime ir pagerbkime tylos minute vasario 16-ąją išėjusius Dr. Joną Basanavičių ir prieš metus mus palikusį poetą ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narį Justiną Marcinkevičių, visus aukojusius savo gyvenimą ir triūsą Lietuvos valstybės atkūrimui. /…/ Ačiū.

Šiandien, matydamas gan gausiai susirinkusį jaunimą, megafonus, prisiminiau 1988 m. birželio 21-ąją Vilniuje prie Aukščiausiosios Tarybos įvykusį pirmąjį Sąjūdžio jaunimo (buvom drauge su Gintaru Songaila, Artūru Skuču, Arvydu Juozaičiu, Alvydu Medalinsku ir kitais) organizuotą mitingą. Tam, kad sukviesti žmones į birželio 24 d. Sąjūdžio mitingą, nes valdžia blokavo bet kokią informaciją apie šį būsimą renginį.

Kaunas, 1989-ųjų vasario 16-oji, Kauno muzikinis teatras, Sąjūdžio Seimo neeilinė sesija. Priminsiu šio Seimo deklaracijos, kurioje pirmą kartą Sąjūdis pakvietė Tautą vienytis Lietuvos Nepriklausomybei, ištraukas:

1918 m. vasario 16 dienos Lietuvos Nepriklausomybės aktas išreiškė Lietuvos siekį kurti demokratinę valstybę.  /…/ Lietuvių tauta niekada nesusitaikė su valstybės suvereniteto praradimu, įvairiais būdais priešinosi hitleriniam bei stalininiam genocidui ir ligi šiol priešinasi didžiavalstybinio kolianalizmo apraiškoms. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis reiškia tautos ryžtą taikiu būdu atkurti savo teises, gyventi nepriklausomai nuo bet kokio diktato.

/…/ Sąjūdžio tikslas – kovoti prieš nuopuolį ir išsigimimą, statyti naujus Lietuvos gerovės pamatus, kurti laisvo ir demokratiško tautos apsisprendimo sąlygas.

Sąjūdis pasisako už socialinį teisingumą, žmoniškumą ir demokratiją, už Lietuvos tautinių mažumų kultūrinę autonomiją Lietuvos valstybėje,…, už visuotinai pripažintas žmogaus ir piliečio laisves, iš kurių kyla ir bendroji Lietuvos piliečių teisė: nepriklausomai rinktis bei ugdytis savas valstybinio gyvenimo formas.

Sąjūdis kviečia vienytis visas patriotines Lietuvos visuomenės jėgas Tėvynei kelti ir ugdyti.

Viskas kaip ir šiandien.

Tačiau kodėl mus vis skaldo? Vakar – Maskva, šiandien – kita sąjunga. Todėl, kad susiskaldžiusius lengviau valdyti. Kodėl mes leidžiamės skaldomi ir nesitelkiame? Todėl, kad užguiti. Pusbadžiu gyvenantį ir neturintį kada mąstyti žmogų lengva valdyti. Ar tikite, kad Atėnų centrą degino ne provokatoriai, o patriotai? Aš netikiu.

Kodėl kaskart vis renkame valdžią, kurią jau kitą dieną keikiame? Todėl, kad mus sėkmingai suskaldė ir valdo. Ne ginklu, bet pinigais, žiniasklaida, teismo grėsme.

Kodėl šiandien čia drauge nematome taip vadinamos tolerancijos ir žmogaus teisių gynėjų? Nesu 1918-ųjų metų liudininkas, tačiau buvau Sąjūdžio ir Kovo 11-osios gimime, žvelgiau į Sausio 13-ąją. Buvo ir tuo metu Lietuvoje homoseksualų, buvo ir suprantančių, kas yra žmogaus teisės. Jie taip pat dalyvavo mūsų valstybės atkūrime. Tik tuomet jie nesigyrė viešai – štai mes, kitokie! Tad kodėl šiandien tai jums reikia viešai demonstruoti? Kad esate lygesni tarp lygių? O gal dėl to, kad taip surašyta sąjunginėmis lėšomis finansuojamose ir jūsų vykdomose programose? Ar ne tos pačios programos finansuoja ir tuos, kurie internete provokuoja miestelio mokytoją pasisakyti dėl Australijos gėjų, o kai kas uoliai siundo prokurorus šią mokytoją patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nuteisti ir atimti iš jos vargano atlyginimo pirktą kompiuterį? Gražu – teistumą taip įgyja mokytoja, žmogus auklėjantis mūsų vaikus, mūsų ateitį. Ir dar paskelbkime būtinai viešai apie šį „principingą“ mokytojos pamokymą, kad apie tai sužinotų jos klasės mokiniai, jų tėvai.

Tačiau svarbiausia – kad niekas, ypač nelaimėlis inteligentas nebenorėtų turėti savo nuomonės! Tiesiog valstybės apdovanojimo vertas žygdarbis! Gal pasiūlyti skundiką ar skundikę apdovanoti Sausio 13-osios medaliu, o provokaciją sumasčiusius – ir medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“? Norėčiau jiems pažiūrėti į akis.

Ir kuo daugiau šių „žygdarbių“ sukursime, tuo „gražiau“ Lietuva atrodys, tuo lengviau pamokslus Briuselis skaitys mums, netikintiems federalizmo ir pinigų religija, imperijos ateitimi.

Mielas tolerantiškasis jaunime, argi jūs nežinote, kad Lietuva per amžių amžius buvo ir yra tolerantiškiausia Europos valstybė, kurioje gerbta ir puoselėta ne tik negausi karaimų tautinė mažuma, bet ir žydų? Argi jūs nežinote, kiek lietuvių apdovanota už karo metu išgelbėtus žydus? Argi jūs nesuprantate, kad problemas Lietuvoje sukūrė ir į jas įtraukinėjo mus atėjūnai?

Tad kodėl jūs norite būti įrankiais kažkieno rankose? Įrankiais prieš jūsų tautą ir valstybę, išauginusią jus ir jūsų tėvus, protėvius? Kodėl reikia niekinti Tėvynę, daryti Lietuvą konfliktų šalimi?

Ar jums žinoma Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1991 m., iškart po sausio 13-osios įvykių ir vasario 9-osios plebiscito, priimtas Konstitucinis įstatymas, draudžiantis be 75% mūsų piliečių pritarimo atiduoti ir dalį mūsų valstybės suvereniteto? Ar skaitėte Lietuvos Respublikos stojimo į Europos sąjungą sutartį? Lietuva, nors ir varu varoma, tačiau nestojo į jokią federaciją, kurios spartų darymą matome kasdien, negerbiant ir užmirštant visus susitarimus, verčiant balsuoti tiek kartų, kiek reikės primestam sprendimui priimti? Ar tai vadinate demokratija?

Ar susimastėme, kodėl mus skaldo ir priešina – prokurorus tarpusavyje ir su policija, pensininkus su dirbančiaisiais, Seimą su tauta, gerbiančius Lietuvą ir matančius tik Briuselio pinigus? Mielieji, ar jau viską sprendžia tik pinigai? Nebereikia nei tautos, nei istorijos, nei kultūros, nei savigarbos? Tik eilinės finansavimo programos? Tarnausime pinigams ir bankų valdžiai? Beviltiškai tik skolinsimės ir vaidinsime, kad geriausiai pasaulyje susitvarkėme su krize? Ar bent žinote, kad Briuselis dalina ne tik valstybių nario mokesčius, bet ir visus importo mokesčius, kurių mes patys po įstojimo į sąjungą nebegauname? Viešai neskelbiama, kiek dėl to sumažėjo Lietuvos biudžetas.

Neatsitiktinai Čingizo Aitmatovo romano „Ilga kaip šimtmetis diena“ sąvoka „mankurtas“ tapo simboliu žmogaus, kurį valdžia sukūrė besąlygiškam jo valdymui. Simboliu, kurį žinojo beveik visi skaitantys tarybiniai piliečiai ir kurio, matyt, nežino dauguma ES piliečių.
Nemanau, kad reikia taikstytis su valdoma pseudodemokratija šalyje. Tikiuosi, kad istorijos dėsnių niekas nepakeis – neišliko ir neišliks nė viena imperija.

Todėl būkime vieningi, gerbkime vienas kito nuomonę ir vienykimės! Istorija ir provokatorius, ir išdavikus tikrai įvardins, t.t. ir tuos, kurie „liudija“, kad Sausio 13-ąją savi šaudė savus. Didesnės šventvagystės dar nemačiau gyvenime.

Su Vasario 16-ąja – tautos vienybės pavyzdžiu!

Zigmas Vaišvila yra  Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Nepriklausomybės Akto signataras

Kategorijos: Lietuvos kelias, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: