Apie tėvą, Orvido sodybą ir gyvenimą po mirties (11)

Vytautas V. Landsbergis su vaikais

Vytautas V. Landsbergis su vaikais

Lietuvos filmų režisierių, poetą Vytautą V. Landsbergį kalbina Sigitas Birgelis.

S. Birgelis: Kokią teisybę parodai filme “Visa teisybė apie mano tėvą“?

V. V. Landsbergis: Šis filmas – tai privatus mano tėvo videoportretas. Pirmieji prisiminimai apie jį kažkodėl susiję su žvejojimu ir grybavimu – tai vienas smagiausių mudviejų su tėvu, o gal ir visos mūsų šeimos, pomėgių. Tik grybaujame mes labai skirtingai – tėtis atidžiai, vos ne keliais apeina kiekvieną krūmelį ir iš nematomų samanų kauburėlių be skaičiaus traukia mažyčius baravykus, pro kuriuos aš praeičiau, net dėmesio neatkreipęs. O aš lekiu dideliu greičiu, stengdamasis nugrybauti kuo didesnį miško plotą – mane labiau traukia tie didieji. Reikia pasakyti, kad grybavimo varžybas beveik visada laimi tėvukas. Kaip ir šachmatų…

– Garsi tėvo pavardė padėjo ar trukdė Tau darbe?

– Raidę V. šalia Vytauto prisikabinau kokiais 1980 metais kaip literatūrinio pseudonimo formą – tuomet, kai studijavau Vilniaus universitete ir pradėjau spaudoje publikuoti pirmuosius eilėraščius ir straipsnius, reikėjo kaip nors atsiskirti nuo tėvuko, kurio spaudoje irgi nemažai visokių publikacijų būdavo. Gal įkvėpė Antano A. Jonyno pavyzdys, nežinau… Dabar gal rinkčiausi Vakaruose vartojamą nuorodą – jaunesnysis. O gal iš viso būčiau koks nors Šatrijos Raganius II, nes tas Vytautas V., deja, ne visada padėtį gelbsti. Kartais – tiesa, dažniau tėvukui – tenka išgirsti sutrikusių skaitytojų kritiką, kurie neįsivaizduoja, kaip tokias nesąmones garbus profesorius gali rašyti. Dažniausiai jie būna neatkreipę dėmesio į tą nuorodą – V. Nors tėvukas irgi pakankamai nesąmonių prirašo – tai nesvetima ir jam…

– Vienodi vardai – lengvina ar sunkina gyvenimą?

– Ir taip, ir taip – nelygu, kokia situacija. Jeigu sustabdo kairiųjų pažiūrų policininkas, tada – šakės… Dėl menkniekio nuskalpuos maksimumą. O jei dešinysis – kitą kartą tik pabara ir nenori baudos imti… Pasišnekame maloniai, kaip žmonės – o tai daryti su policininku yra tikrai ypatingas malonumas… Ypač kai sėdi be darbo ir kišenėje vėjas…

Aišku viena – būdamas Petras jausčiausi laisviau, o jei dar būčiau Antanavičius, tai išvis gyvenčiau kaip visi žmonės… Jau kai tėvuką išrinko Sąjūdžio pirmininku – supratau, kad man batai – mano privatus gyvenimas bus stebimas, visokie gandai papildys lietuvišką ir šveicarišką tautosaką. Neseniai vienas policininkas, negalėdamas patikėti, kad tokią „stambią žuvį“ pagavo, egzaminavo mane: kiek seserų turiu, kur gyvena ir t. t. Policininko žinios apie mano seseris buvo iš operos Vila Šveicarijoj, tėvas milijonierius, sesuo bankininkė… Kai sužinojo, kad jo informacija buvo netiksli, atrodė stipriai nusivylęs…

– Nemažai sukūrei filmų apie žymias Lietuvos kultūros, literatūros, meno, sporto, politikos asmenybes. Pakalbėkime apie dokumentinį filmą „VILIUS ORVIDAS“.

– Tai galbūt keisčiausias mano filmas. Tarsi ne aš jį pasirinkau, o jis mane. Iš pradžių net nenorėjau jo imtis, nes Viliaus Orvido artimai nepažinojau, su juo bendrauti neteko. Bet jis nepaleido manęs tol, kol nesukūriau šio filmo.

O atsitiko tai taip… Čikagoje, montuojant juostą apie Vilties Prezidentą Stasį Lozoraitį, pas mane atėjo dabar ten gyvenantis kaunietis operatorius Leonardas Surgaila, nuo senų laikų artimai bendravęs su Viliumi. Jis pasiūlė man šešias kasetes, kuriose V. Orvidas buvo nufilmuotas prieš pat mirtį, ir paprašė ką nors iš jų padaryti.

Namie peržiūrėjau kasetes. Pokalbis su Viliumi buvo tikrai įdomus, tačiau nekokybiškas garso įrašas. Pamaniau, kad medžiagą reikėtų pasiūlyti tam, kas geriau pažinojo Vilių. Iš pradžių vienas kitas mano kolega lyg ir sutiko, bet vėliau tą darbą mesdavo. Taip niekam ir neįsiūlęs pasidėjau kasetes ant lentynos ir pamaniau, kad gal kada nors ateis laikas ir aš pats imsiuosi šio projekto…

Vėliau ėmiau lankytis V. Orvido sodyboje, norėdamas ją nufilmuoti visais metų laikais. Ypač ji įdomi žiemą, kai baigiasi turistų metas, kai sninga ar lyja, kai nėra aplinkui žmonių ir drąsiau jaučiasi dvasios, Viliaus sukviestos į šią nuostabią sodybą. Taip susidėliojo visa Viliaus Orvido istorija nuo 1973 metų, kai jis grįžo iš armijos, kai nutarė gelbėti akmenis, iki pat jo laidotuvių. Pateikiau ją per žmonių, gyvenusių jo sodyboje, operatorių, filmavusių Vilių, išpažintis.

Labai įdomu buvo patirti, kaip Vilius Orvidas kūrė savo sodybą – tai kažkuria prasme pakoregavo ir mano visą tolimesnį kūrybinį gyvenimą. Vilius visuomet pabrėždavo, kad jis pats čia nieko nedarąs: „Čia ne aš tedarau – čia Aukščiausiasis per mane daro. Aš tik bandau Jam netrukdyt. Svarbiausias momentas – netrukdyti, daryti, ko Anas iš manęs nori, bet tai yra labai sudėtinga. Sudėtinga numarinti tą senąjį aš, kad nebebūtų savimeilės, nebūtų egoizmo, tie žodžiai, kuriuos aš pasakiau – labai bejėgiai yra. Jie daugiau iš pasąmonės. Būtina atsiduoti Aukščiausiojo veiklai – kad būtum švarus instrumentas.“

– Ar sodyba po Viliaus mirties nepradėjo nykti?

– Daugelis Vilių pažinojusių bičiulių nuogąstauja, kad daug skulptūrų po Viliaus mirties kažkur išgaravo. Kadangi filme panaudota labai daug archyvinės medžiagos, pvz., turėjau 1990 metais operatoriaus L. Surgailos preciziškai nufilmuotą visą sodybą, tai vien lyginant tai, kas nufilmuota tada ir dabar – matosi, kad trūksta kai kurių mažosios skulptūros pavyzdžių, nyksta medžio drožiniai. Užtikrinus apsaugą sodybą galima būtų paversti pelningu turizmo objektu. V. Malinauskas Grūto parke biznį pasidarė iš sovietinių monstrų, žmonės ten plūste plūsta. O juk čia, Orvidų sodyboje, visai kito meninio lygio bei dvasingumo kūryba. Reikia tik ją saugoti ir populiarinti.

– Kokia „Dabar ir mūsų mirties valandą“ filmo istorija?

– 2004 m. vasarą filmavau dokumentinį filmą „Dabar ir mūsų mirties valandą“. Man rūpėjo išsiaiškinti tai, ko iki galo turbūt ir neįmanoma išsiaiškinti – kas mūsų laukia po mirties. Apie aną pasaulį yra parašyta daugybė knygų, paremtų grįžusiųjų iš komos pasakojimais, tad nutariau ir aš šiame dokumentiniame filme pabandyti praskleisti uždangą į anapus. Teiravausi žmonių, patyrusių klinikinę mirtį, ką jie atsimena, filmavau daugybę žmonių, vienaip ar kitaip jaučiančių arba apmąstančių tą subtilųjį anapusinį pasaulį.

– Kodėl pradėjai domėtis gyvenimu po mirties?

– Pirmą kartą pamačiau mirtį, kai man buvo kokie penkeri, kai žuvo penkiametė mergaitė, kuri gyveno prie pat gatvės, ir mes – kiemo draugai – iš smalsumo nuėjome pažiūrėti. Ji gulėjo pašarvota savo namelyje prie gatvės, gulėjo su balta suknele tarp gėlių. Vėliau rudenį prie tos pačios gatvės buvo nužudyta nėščia moteris. Buvo pavakarė, veiksmas vyko apšviestoje vietoje, po gatvės žibintu. Mačiau, kaip prie tos moters pribėgo vyras su peiliu, dūrė į pilvą, ir ji nugriuvo. Ryte toje vietoje radome šluotomis išvalytą didžiulę kraujo dėmę. Paskui, jau vėliau, kai man buvo kokie dešimt metų, mes su tėvais keliavome per Kaukazo kalnus. Mūsų grupėje buvo viena mergina, studentė, kuri mokėjo burti iš rankos. Na, ir visi prašė, kad jiems išburtų, kas jų laukia – tai buvo toks užsiėmimas žygiuojant. Na, ir aš, aišku, paprašiau, kad ji man išburtų. Ji pažiūrėjo į mano delną ir pasakė: „Ne, geriau aš tau nieko nesakysiu“. Bet aš prikibau prie jos, pristojau, kol ji galų gale sutiko ir pasakė, kad mano gyvenimo linija yra labai trumpa, ir aš, anot jos, greitai turėčiau mirti. Paskui pridūrė, kad tai labai dažnai nepasitvirtina, ir pabandė paleisti juokais visą tą kalbą, bet buvo jau vėlu – ši informacija labai giliai įstrigo į mano atmintį ir kažkuria prasme pakeitė visą tolesnį gyvenimą. Aš pradėjau skubėti gyventi, pradėjau nebevertinti gyvenimo, pradėjau domėtis tuo, kas bus po mirties.

– Ar kamera gali užfiksuoti perėjimą į anapus?

– Norėdamas ką nors sužinoti daugiau pradėjau filmuoti tai, kas man galėtų atsakyti į klausimą, kas yra už tos ribos. Filmavau kambariuose, kur duodami paskutiniai patepimai, tikėdamasis, kad kamera užfiksuos kokį nors angelų sparnų plazdėjimą. Kalbėjausi su įvairiais regėtojais, girdėtojais, kalbinau žmones, grįžusius iš komos, atsimenančius, ką jie patyrė aname pasaulyje. Vienas įdomiausių personažų buvo Sveta Smertjeva iš Anykščių, kuri dirba akušere, konsultuoja nėščias moteris. Ji grįžo iš komos ne tik atsimindama, ką ten matė, su kuo ten susitiko, bet ir dabar nesunkiai galėdama peržengti tą ribą ir atsidurti aname angelų, sielų pasaulyje, gauti informacijos.

– Ką pasakoja žmonės, sugrįžę iš mirties?

– Įdomus yra Svetos liudijimas. Ji regėjo tunelį ir šviesą jo gale. Matė daug angelų. Po to buvo sunkus sugrįžimas į gyvųjų pasaulį. Kūnas buvo nemielas. Prasidėjo naktiniai išgyvenimai, skraidymai. Ji pasakoja, kad danguje buvo ne spalvos, bet švytėjimas, ne jausmingumas, bet tikras jausmas, kuris persmelkia žmogų, kiekvieną jo ląstelę, jeigu tą būseną galima pavadinti ląstelėmis. Po to išnyko mirties baimė, atėjo gilus vidinis žinojimas, kad mirtis yra tiesiog kitokia būsena, kitoks buvimas. Sveta dėkinga Dievui, kad taip atsitiko. Jai tai buvo ne nelaimė ar liga, o išsilaisvinimas ir Dievo dovana.

Ieškodamas medžiagos nuvažiavau pas Aneliukę. Tai paprasta kaimo moteriškė, gyvenanti labai keistoje vietoje – šalia oro uosto, kurio viduryje stovi bažnyčia. Toje vietoje kažkada stovėjo Aneliukės namelis ir jame įvyko apsireiškimo stebuklas. 1969 metais Aneliukė čia regėjo Kristų, vėliau Mergelę Mariją. Aneliukė iki dabar išsaugojo tuos regėjimus, stebuklingus girdėjimus – jie retkarčiais pasikartoja. Taip pat ji gali matyti sielų pasaulį, bendrauti su mirusiaisiais.

Paskui filmavau Neringą Lašienę, kuri gimdydama patyrė komą, bet irgi sugrįžo iš ano pasaulio. Ji yra teatrologė, leidėja, žmonių negydo ir sielų nemato. Neringa pasakoja, kad paskutiniai žodžiai, kuriuos girdėjo, buvo: „Jinai jau gimė“. Girdėjo taip pat, kaip kažkas iš gydytojų pasakė: „Anesteziologų brigadą greitai!“ Paskui paniro į kažką rusvą. Priartėjo švytintis taškas, matėsi daugybė atsišakojimų ir viename jų stovėjo keturios švytinčių moterų figūros. Paskui prasidėjo sugrįžimas. Po to visiškai išnyko mirties baimė.

– Dėkoju už pokalbį.

Kategorijos: Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .

11 komentarų

  1. VA:

    titanais .mintim taip galima nusimintyti, kad nė jokis velnias negalės išpainiot tų paistaliukų. P.Ž. mintim tik mislinėja, prisimena, ką rašė Satjas Baba,Orbitas,pakilėttiėji valdovai per Mikušiną pamintijo, urantininkams teosofai mirę ką pakuždėjo. Viską susidėjo in knygą, gavos nauja religija : pakrikščioninta,pačakrinta raganavimo ratais,pasotinta Liucipero kumune, vandeniu iš plastiko katilo, kaip raganyne .O raganyne ugnis svarbiausia, kaip Česukų piramidijės pastoliuos- devu vadinama, stipria energija, kuri teka į tuos metalinius strypus, sieto trikampius( masonų simbolio), ožys viduj da širdį nuor užvaldyt visų, pasirašyt net kviet, o atgal kažin ar sugrąžys… ir t.t.Titanai įsibujojo, bunkerus statyt iš nežinia ko sugalvojo…. gal dienos šviesos pabijoją.Piramidė yr raganavim ženklas, radau tun mintį raganavimo mokyklos simbolių išvardijime…

  2. Prikolna:

    Priklad raganų žiniai, neraganaukime, kaip jie. Dievas Šventoji Dvasia atskirs nuo savęs, kurie niekina Jėzaus Kristaus Švenčiausiąjį Sakramentą – KOMUNIJĄ.Baisuuuuuu, labai baisuuuuu, gelbėkitės pabuvoję piramidėje.
    Iki koo oo priėjo pasirašiusieji, tie, kurie kumunijas dalina.O dalina Merkinės piramidėje. Be išpažinties, velnio titano konsekruotas, vanduo pakrautas nežinia kuo.Parašai su prikolu, kad tik galėtum likti prie tų piramidės kolų, tytanams . „Apie Dievo Tėvo ir Šventosios Dvasios nukryžiavimą, tai negali būti net jokios kalbos. Visa Dievo Švenčiausioji Trejybė nukryžiuota negali būti. Juk jie niekada nemirė. Širdies, paukščio, akies prikalimas ant pagoniškų kryžių kvepia SATANIZMU.“ “Joana, MAN NEAIŠKU,KODĖL PRIEŠ PIRAMIDĖS KUPOLĄ STOVINTYS TRYS DIDINGI MENIŠKI KRYŽIAI YRA BE KANČIOS.TIK KAŽKAS,MATYT IŠ LANKYTOJŲ,YRA ATNEŠĘS MAŽUS KRYŽELIUS,NORMA LIUS SU KANČIA ,IR PASTATĘS ANT ŽEMĖS ATREMTUS Į KRYŽIŲ.” Juose- pirmam kryžius ant kryžiaus su nukryžiuota širdim arba meile, antras – masoniškas trikampis, trečias- nukryžiuotas taikos balandis.. Nebuvo visi Asmenys nukryžiuoti.Tik vienas Jėzus.Sugalvok, tu man taip negarbingai pasielgti su Dievu Šventąja Dvasia.

  3. Piramidės vožtuve:

    tie titanai česukų lazdų metalo piramidiej užvožtoj nuo dievo- būrėjų ambasada , kuri turi net priešbiblijinius raštus, savą Merkinės piramidės vožtuvas, ratai burtininkų naudojami, širdis, prieš sveto konecą turieja būt kažkokie titanai satanai Merkinėijiės pyramydiėj. tuntai visokių burtininkų privisą, česukų piramidija anų ambasada. pravilnai rašo : ; Viską pasako ir parodo apie Merkinės piramidiją trys kryžiai jatubėje. Čia parodyta, kad nukryžiavotas kryžius su meile(širdim), balandis( šventoji dvasiė) ir trikampis arba viską matančioji Dievo akis. Ar to maža, kad pamatytume, kas slypi Česukų valdose po baisiais kryžiais. Jie man net šurpą kelia… ; mažu ir tep, dievas tur ką veikti prieš konecą swetų be pyramydijės. titanai ty veizi in mus durnus ratuos cvetnuos.

  4. skaitykite:

    Titanai yra diemonai Piramidėj Česukų minimi raštuos, kad dievai yra ty titanai arba demonai.O povilas rašo:Merkinės piramidė – titanų būstinė: Povilas Žėkas rašo:”Tėvo egzistencija jūsų žemišku supratimu apibrėžiama kaip liepsnojančioji. Dievas Tėvas jums atrodytų, jeigu jūs jį pamatytumėte, kaip liepsningasis ugnies kamuolys….” :” “Kurdami mūsų Aukščiausiąjį – Dievą Tėvą, jie įterpė į Jį ne tik kuriantįjį (gėrio), bet ir griaunantįjį (blogio) pradą. Griaunančiojo prado tikslas – užgniaužti kuriantįjį pradą bei sugražinti mūsų Kūrėją atgal į titanų priklausomybę.” „Apie titanus sužinojau dėl to, kad domėjausi paties mūsų Dievo Tėvo prigimtimi. Titanai sukūrė būsimąjį visatų sistemos kūrėją – mūsų visų Dievą Tėvą – ir suteikė jam laisvės kūrybai. Kaip jau minėta, mums nežinomos esybės – titanai, susiliedamos pagimdė asmenį, kuris tapo visatų sistemos kūrėju ir valdovu..“ TITANAI YRA KRIKŠČIONIŠKAI KALBANT DEMONAI ARBA ANTIKRISTAI. Titanai: Atsiradimas: iš infointerneto •Titanai yra gimę iš pirmosios vampyrės – Titanės, Lilith. •Titanų tėvai dažniausiai būna Demonai. •Titanai gali gimti tada, kai jų abudu tėvai yra Titanai, arba tada, kai motina yra Titanė, o tėvas labai senas vampyras. ATITINKA ŽĖKŲ RAŠTUOS MINIMUS FAKTUS: Raktas : Titanai – česukų piramidė MERKPIRAMIDIEJE minmi devai Titanai Povilo raštuos aprašomi deva titãna. Tai yrai [gr. Titanes], sen. graikų vyresniosios kartos dievai – Gėjos (Žemės) ir Urano (Dangaus) sūnūs; kovojo su Dzeusu dėl valdžios; pralaimėję buvo nublokšti į Tartarą. KAIP KRIKŠČIONIŲ MINIMI Šv. rašte POŽEMIN IŠMESTI DEMONAI.

    Dar skaitykit Žėkų raštus internete yra, suprasite iš kur titanai Merkinės netikroj( stripinėj) piramidėj tūno…

  5. Vaistai nuo dūmų:

    Laiškas kunigams dėl Česukų piramidės

    Šalies žiniasklaidoje pasklidus įvairioms publikacijoms bei televizijos reportažams iš Česukų kaimo (Varėnos r.) apie ten esančią piramidę ir išgydymo stebuklus, Kaišiadorių vyskupijos kurija išplatino laišką kunigams. Jame prašoma atkreipti dėmesį į šias publikacijas ir tikintiesiems tinkamai paaiškinti šiuos ir panašius reiškinius, vadovaujantis autentišku Bažnyčios mokymu. Laiške pateikiamos nuorodos į „Katalikų Bažnyčios katekizmą“ bei kitus patikimus Bažnyčios šaltinius lietuvių kalba, kuriuose kalbama apie Apreiškimo teiginius, gydymo bei naujųjų religinių judėjimų temomis.
    Laiške rašoma, jog Kristus, žmogumi tapęs Dievo Sūnus, yra vienatinis, tobulas ir nepranokstamas Tėvo Žodis. Jame Jis viską pasako, ir kito žodžio nebus.
    Kalbant apie gydymą ir Bažnyčios požiūrį į ligą bei kančią, rašoma, jog fizinė sveikata nėra absoliutus gėris. Dievas nori, kad mes „turėtume gyvenimą, kad apsčiai jo turėtume“, tačiau amžinasis gyvenimas yra vienintelis tikrasis žmogaus gėris, tuo tarpu sveikata yra Dievo dovana, praeinanti, laikina vertybė. „Liga ir kentėjimas visada buvo sunkiausi išmėginimai gyvenimu… Liga gali kelti nerimą, pastūmėti užsisklęsti savyje, kartais net netekti vilties ir maištauti prieš Dievą. Bet taip pat ji gali padėti žmogui subręsti, įžvelgti, kas gyvenime neesminga, ir atsigręžti į tai, kas esminga. Labai dažnai liga paskatina ieškoti Dievo ir prie Jo sugrįžti“, – rašoma „Katalikų Bažnyčios katekizme“. Juk mums, krikščionims, yra žinoma, kad savo kančia ir mirtimi ant kryžiaus Kristus suteikė kančiai naują prasmę: dabar ji gali padaryti mus panašius į Jį ir suvienyti su Jo atperkamąja kančia.
    Laiške kunigams taip pat paaiškintas ir Bažnyčios požiūris į gydymą, gydymo dovaną (charizmą). Sakoma, jog Bažnyčia su meile žvelgia į kenčiančiuosius, lydi juos savo pagalba bei užtarimo malda ir stiprina sakramentais, tikėdama ir žinodama, jog Viešpats turi galią ir nori gydyti fizinę negalią, jei tai reikalinga ir naudinga amžinajam gyvenimui.
    „Gydykite ligonius“ – tą užduotį Bažnyčia gavo iš Viešpaties ir stengiasi ją vykdyti. Ji tiki gyvybę teikiančio Kristaus, sielų ir mūsų gydytojo, artumu. Šis artumas itin veiksmingas sakramentuose, ypatingu būdu Eucharistijoje – duonoje, kuri duoda amžinąjį gyvenimą, bei Ligonių patepimo sakramente. Plačiau apie tai galima pasiskaityti Tikėjimo ir mokslo kongregacijos išleistoje instrukcijoje dėl maldų, prašant Dievo išgydymo („Bažnyčios žinios“, 2001 01 17, Nr.1). Taip pat ir norintiems daugiau sužinoti apie charizmas ir stebuklingus išgijimus Katalikų Bažnyčioje siūloma pastudijuoti dogminę konstituciją apie Bažnyčią „Lumen gentium“ (12, VIIS), Raniero Cantalamesos „Pagirdyti viena dvasia“ (Kaunas, 2001), Emiliano Tardijo „Jėzus yra Mesijas“ (Kaunas, 2000).
    Šiame laiške, remiantis KBK teiginiais, rašoma, jog bet kokia magija ar žyniavimas, kuriais norima sau pajungti slaptingas jėgas, kad jos tarnautų, ir įgyti antigamtinės galios kitiems žmonėms, nors tai būtų daroma ir gydymo sumetimais, yra sunkus nusižengimas religingumo dorybei.
    Apie stebuklingą piramidę aiškinama, jog tai vienas iš ypač paplitusio šiais laikais Vakarų pasaulyje religinio judėjimo, vadinamojo „New Age“ („Naujasis amžius“), simbolių. „New Age“ – labiausiai paplitusi sinkretinė, į visumą sujungianti įvairių religijų aspektus, religinė tendencija ar judėjimas, atsiradęs XX a. pabaigoje.
    Psichologijos mokslų daktaras kun. Antanas Paškus savo knygoje „Dievai, dvasios ir žmonės „Naujajame amžiuje“ nurodo, jog sociologiniu požiūriu šis judėjimas nėra sekta ar kultas, nes neturi aiškios organizacijos, į kurią reikėtų įsitraukti, tikėjimo doktrinų, kurias reikėtų išpažinti. Šis judėjimas – dvasinių, socialinių ir politinių jėgų hibridas, apimantis sociologiją, teologiją, gamtos mokslus, mediciną, antropologiją, istoriją ir kt. Šis judėjimas yra kintantis, apimantis visokius kultus, formalias savęs tobulinimo programas bei nesuskaitomą daugybę „mokytojų“, derinančių psichoterapinius būdus su rytietišku misticizmu, okultizmu, piramidžių ir kvarco kristalų gydomąja galia.
    Tarp šio judėjimo sekėjų yra ypač paplitęs įsitikinimas, jog iš kvarco ir kitų kristalų padarytos, taip pat ir vielinės piramidės turi gydomųjų savybių. Anot kun. A.Paškaus, šių daiktų stebuklingą galią galima paaiškinti polinkiu į lengvatikystę ir sugestiją.
    Tad nebūkime lengvatikiais, o pasvarstykime, kas yra tikra, o kas – akių dūmimas.

  6. LABAI PAVOJINGAS DŪMAS:

    Pavojinga dvasiai lankytis Če – sukų piramidėje.Ligas gydo wampyras titanas( povilio aprašomas, kaip devas) yra wampyras arba kitaip demonas.Jam svarbu mūsų parašai, širdis ten toje prizmėje atiduota .

    ATSKLEISKIME ANTIKRISTO DŪMŲ UŽDANGĄ JAU ŠIANDIEN PRAŠAU VISŲ MALDŲ: PIRAMIDĖ ,SIRIJAUS BLAVATSKIUKAI DUMINA AKIS: Iš krikščionio Jurgio ir sirijuje Balso, apsimetusio jėzumi demono dialogo daug ką supratau:Galiu pasakyti, kad tai buvo perspėjama Tikrojo Kristaus:(super) TODĖL VISŲ SVEIKŲ IR LIGONIUKŲ PRAŠAU MELSTIS, NES JAU ATĖJO ANTIKRISTO ŠĖLIOJIMO LAIKAS: Dieve, duok Lietuvai kunigų.Tų, kurie padėtų atskirti Antikristą nuo Kriataus:Šviesą nuo tamsos, Tikrąjį Dievą nuo Wampyro Titano: Lietuvoj satanija įsisiautėjo, plinta žaibiškai… O kur bažnyčių kunigai, kad tiek daug tikinčių, jog Dievas sėdi Merkinės piramidėje ie net nežino, kad sirijuj kalba piktosios dvasios vieto Kristaus. hmmm… žmonės manau keistų mąstyseną, jei žinotų, ką kalba piramidininkai su sikolizavę su sirijais, ką abu tie balsų diktantų iš ANTIKRISTO klausytojai rašo… net kunigai neskaito, juokingai atrodo, kai jie atsako apie tai į žmonių pateikiamus klausimus… kur vykstam- reikia žinot, ką apie tai rašo patys autoriai….velniavos agentai žemėje…..satanijos karalystė pilna raganių… burtininkų ir kitokių njueičistų .8| Vikipedijoje rašoma : Piramidė ” Kaimas garsus jame esančia bioenergetine Česukų piramide, dar vadinama „Širdžių šventove“, pastatyta Povilo ir Onutės Žėkų iniciatyva. Ši piramidė stovi Žėkų sodyboje, prie įvažiavimo į kaimą. Piramidė pastatyta 2003 m. Ji yra žinoma dėl savo energetinių galių, kaip teigiama, gydančių ligas, suteikiančių dvasinę pusiausvyrą, todėl yra gausiai lankoma. 2009 m. už lankytojų aukas pastatytas 12,5 m aukščio ir 22 m skersmens stiklinis kupolas bei 3 kryžiai (priešais piramidę). Dalis valdininkų reikalauja šios šventovės nugriovimo[1].” Širdžių šventovė, tai visų širdžių sujungimas į vieną ” titaniškąjį katilą”, jos – širdies atidavimas raudonam kundalino ratui viduje , kur ožio galva parodyta, dažnai stovi dirbtinės gėlės, o visad medinukuose laikomas Liuciferio ” sakramentas”, kad užtvirtinti vienybę su juo ilgesniam laikui. Vanduo, plastikiniam inde yra pavojingas sveikatai. Kažin, ar yra leidimas tam iš VSA inspekcijos?Visiems pavojinga sujungti širdis į vieną. Apie tai perspėja Bralgis. Pritariu, kad maldos labai reikalingos tiems, kurie ten pasirašė, vaikšiojo maginiuose ratuose, ėme iš medinuko titano kūną ir dar užgėrė vandeniu iš plastiko… aumavo ir t.t.Tai pavojinga mūsų dvasiai atlikinėti titaniškus ritualus, jungtis į ano širdį kundalino raudonam rate.

  7. Liudija steb4tojas:

    Iš Povilo biblijos- kas yra devas(ištrauka)

    : Povilas Žėkas rašo:”Tėvo egzistencija jūsų žemišku supratimu apibrėžiama kaip liepsnojančioji. Dievas Tėvas jums atrodytų, jeigu jūs jį pamatytumėte, kaip liepsningasis ugnies kamuolys….” :” “Kurdami mūsų Aukščiausiąjį – Dievą Tėvą, jie įterpė į Jį ne tik kuriantįjį (gėrio), bet ir griaunantįjį (blogio) pradą. Griaunančiojo prado tikslas – užgniaužti kuriantįjį pradą bei sugražinti mūsų Kūrėją atgal į titanų priklausomybę.” „Apie titanus sužinojau dėl to, kad domėjausi paties mūsų Dievo Tėvo prigimtimi. Titanai sukūrė būsimąjį visatų sistemos kūrėją – mūsų visų Dievą Tėvą – ir suteikė jam laisvės kūrybai. Kaip jau minėta, mums nežinomos esybės – titanai, susiliedamos pagimdė asmenį, kuris tapo visatų sistemos kūrėju ir valdovu..“ TITANAI YRA KRIKŠČIONIŠKAI KALBANT DEMONAI ARBA ANTIKRISTAI. Titanai iš istorijos: Atsiradimas: iš infointerneto •Titanai yra gimę iš pirmosios vampyrės – Titanės, Lilith. •Titanų tėvai dažniausiai būna Demonai. •Titanai gali gimti tada, kai jų abudu tėvai yra Titanai, arba tada, kai motina yra Titanė, o tėvas labai senas vampyras.

    Stebėtojas

    Pažystami vežė sergantį tėvuką į tuos pragaro vartus. Lauke pasakojo išrikiuota juodosios keramikos vazos į kurias dedama didelės sumos už įėjimą, atsieit savanoriškos aukos.
    Tačiau vos grįžo namo, kadangi tėvukas buvo labai tikintis, jam nepadėjo piramidė ir vos tik pasiekė lovą, numirė.

  8. Pasirodo forma strypų piramide velniams?:

    Ar esi turėjęs stabmeldiškų daiktų, traukiančių šėtoną? (pvz., velnio, svetimų dievų figūrėlės, Buda, skarabėjus – reinkarnacijos simbolis Egipte, šėtono simbolis – Belzebubas („musių valdovas“), Ozyris, indų dievybių figūrėlės, afrikietiškos kaukės (susijusios su kulto apeigomis), maginių savybių turintys daiktai, piramidės, Horo piramidė, mandalos, spiritistų duoti daiktai, jing jang, anch (ankh; Nilo raktas) ženklai, pranašo akis, OM ženklas, Horo akis, kiti įtartini ženklai, dažnai esantys ant suvenyrų arba bižuterijos iš egzotiškų kraštų, Tolimųjų Rytų, Afrikos, indiški smilkalai (skirti konkrečioms dievybėms), kiti smilkalai, lempelės ir kulto reikmenys, visi daiktai, įskaitant ir drabužius, iš indiškų parduotuvių, kimono, kiniškos vėduoklės (pagal Feng Šui, turinčios nukreipti energijos nutekėjimą) ir kiniški porceliano dirbiniai (dažnai papuošti kiniškais maldų tekstais), kamasutra, energetiniai plakatai (pvz., su lotoso žiedais), akmenys ir kristalai, kuriems priskiriamos kokios nors energetinės arba maginės savybės, Ki-Gongo (Qi-Gong) rutuliai, Feng šui priklausantys kabančių varpelių arba vamzdelių vėrinys, vadinamas „sapnų sekliu“, Tibeto varpeliai, DNS spiralė, zodiako ženklai, kinų horoskopo ženklai, žaislai, primenantys velnią, baidykles arba slibinus, drabužiai, marškiniai, etiketės su satanistiniais ženklais (velnio atvaizdu)).

  9. VISI ŽENKLAI,POVILO RAŠTAI RODO TEN ESANT PRAGARĄ:

    Egzorcistų puslapyje apie astrologinius raganius,piramidžių taipogi štai kas rašoma:

    Ekstrasensorika, sensityvizmas, aiškiaregystė, automatinis rašymas, būrimas kortomis ir kiti panašūs dalykai iš esmės yra mediumizmas, įvairios jo pasireiškimo formos, – galime iš esmės kalbėti apie šamanizmą, t. y., bendravimą su dvasiomis, o tai yra okultizmas – santykis su Piktąja dvasia (dvasių gali būti ir daug, vienaskaita panaudota tik esmei išreikšti). Katalikų Bažnyčios mokymas, paremtas Šventuoju Raštu, aiškiai nurodo, jog mirusiųjų sielos po mirties eina į Dievo teismą ir į žemę nebegrįžta ir čia nesibasto. Angelai atlieka savo funkcijas, saugoja žmones, tačiau kontaktuoti tiesiogiai su mumis į jų funkcijas neįeina. Mes galime prašyti jų užtarimo, bet kontaktuoti nėra reikalo. Visi stebinantys ekstrasensoriniai dalykai priskirtini mediumizmo sričiai, kitaip tariant, susiję su piktosiomis dvasiomis. Kadangi Velnias yra melagis, tad tariamai padarydamas gerų dalykų, klaidina žmones ir tokiu būdu iškreipiamas tikėjimas, – pakeičiami tikėjimo priežastis ir objektas: tikiu ne todėl, kad esu tikras Dievo buvimu ir jo gerumu, bet todėl, kad ekstrasensas, burtininkas ar kitas panašus asmuo, pribloškęs mane stebėtinais dalykais, man patarė nueiti į bažnyčią ir pan. Iš esmės mano vadovu tampa ne Dievas, bet magas, kuriam aš deleguoju pasitikėjimą ir autoritetą. Tokie patarimai: nueik į bažnyčią, pastatyk žvakutę, šventųjų paveikslėlių naudojimas ir pan. tėra graži širma, už kurios slepiasi velniška niekšybė ir melas.

    • Kemblys:

      ,,Kadangi Velnias yra melagis…”

      Dar neradau nei vienos pasakos, sakmės, padavimo, kur Velnias būtų sumelavęs. Atvirkščiai, Velnias LEIDŽIASI apgaunamas, pats savo žodžio laikosi. Mele nėra jėgos!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: