R.Grigas. Už ir prieš dr. Jūratę Statkutę de Rosales (61)

Romualdas Grigas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Romualdas Grigas

Visai neseniai pasiekė žinia: mūsų iškiliosios tautietės, Vilniaus pedagoginio (dabar Lietuvos edukologijos) universiteto garbės daktarės Jūratės Statkutės de Rosales veikalas „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ pradėtas publikuoti Ispanijos prestižiniame Valensijos universiteto tęstiniame leidinyje, pirmoje pozicijoje. Ši, praėjusią vasarą Lietuvoje išleista knyga, tapo bestseleriu – buvo viena skaitomiausių. Dėl neslūgstančio skaitytojų susidomėjimo knyga buvo  išleista net keturiomis pakartotinėmis laidomis.

Negaišinsiu skaitytojų perpasakodamas knygos autorės biografiją. Bet kai ką manau pravartu priminti. Pabėgusi nuo sovietų okupacijos, nuo 1950 m. gyvena ir dirba Karakase. Apdovanota ne tik Venesuelos ordinais, bet ir Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio Kryžiumi. Emigracijoje gyveno ir didžiulį darbą mūsų istorijai nuveikė tautietė Marija Gimbutienė. Dr. Jūratė irgi visą sąmoningą savo gyvenimą (iš 83-ų jau nugyventų) skyrė tam, kad išsiaiškintų prieš tris ir daugiau tūkst. metų gyvenusių proprotėvių – to didžiulio superetnoso, kurio mažyte skeveldra dabar esam užsilikę mes – lietuviai, šaknis.

Užsienio šalyse ispanų ir anglų kalbomis keliomis laidomis yra paplitusi dr. Jūratės monografija „Goths and Balts“ („Gotai ir baltai“). Civilizacijų tyrinėtojas prof. Giljermas Moronas-Monteras, ilgus metus pirmininkavęs Venesuelos istorijos akademijai, teigia: „(…) remiantis istorine tradicija, ispanų kalboje – ir ne tik pačioje Ispanijoje – žodis „gudai“ turi aiškią prasmę (…). Aš manau, kad gudų palikuonys turi susipažinti su galinga savo tautų istorija. Tuo labiau, kad iki šiol praeities vaizdas buvo (…) deformuotas (iškreiptas)“. Šis mokslininkas apie mūsų tautietę yra dar ir taip pasakęs: „Ji sugriauna ilgą Europos istorijos interpretacijos tradiciją“. Prof. Darijus Fernandesas Morera (kurį laiką dirbęs JAV prezidento patarėju) irgi yra panašiai prasitaręs: „Ponia Jūratė Rosales yra neeilinė mokslininkė. Ji iš naujo atranda gotų ištakas iš baltų, tarp jų yra ir lietuviai“. Pabrėždamas, kad mūsų iškilioji tautietė „yra tikras lobis“, prof. Morera, perskaitęs jos monografiją „Los Godos“ („Gudai“), išsakė jau mums visiems adresuotą mintį: „Man įdomu, ar Lietuvoje nesusidomėtų koks jūsų šalies leidėjas išleisti šią knygą, nes ji išskirtinė ir svarbi lietuvių kultūrai (…)“.

Mano suminėti užsienio mokslininkai vertino autorę pagal ten išleistus, palankaus atgarsio susilaukusius veikalus. Jų esmę atskleidžia 2009 m. lietuviškai išleista knyga „Senasis aisčių giminės metraštis“. Papildydamas cituotų specialistų atsiliepimus, skaitytojų dėmesiui pasiūlysiu ir mūsų, t. y. lietuvių autorių dr. Jūratės Statkutės veikalus apibūdinančias mintis. Žinomas Lietuvos archeologas, Lietuvos Edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekanas, akademikas Eugenijus Jovaiša teigia: „Jūratė Statkutė de Rosales tęsia profesorės Marijos Gimbutienės pradėtą baltų kultūros reikšmės Europos istorijoje įtvirtinimo darbą“. Nemažiau žinomas kitas archeologas, ilgametis Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus rašo: „Autorės pateikti šaltiniai ir faktai, kurių neįžiūrėjome anksčiau, mano nuomone, yra nepaprastai svarbūs mūsų priešistorei ir istorijai pažinti“. Panašaus pobūdžio principinį vertinimą, kaip ir anksčiau cituoti profesoriai, knygos „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ pratarmėje išsakė ir Lietuvos edukologijos universiteto rektorius, akademikas Algirdas Gaižutis: „Ji neabejotinai atveria mūsų istorijos mokslui, jo diskusinei dvasiai didesnes erdves, drauge ir visiems žmonėms gilesnę savo vertės pajautą…“

Tais teiginiais ir baigsiu „svetimų“ minčių citavimą. Bet štai taip „įsisiūbavęs“, drįstu  pacituoti ir savo pristatomąjį žodį minėtai knygai… „Moksle šalia, atrodo, nenuginčijamų tiesų, visas savo egzistencines teises turi ir keliamos naujos hipotezės. Ko gero, problema slypi kitoje vietoje – mūsų, t. y. lietuvių psichologijoje ir politiniame sąmoningume. Būtent čia yra įsirangęs „kumečio sindromas“, t. y. nuolankaus „didžiųjų“ tautų pavaldinio elgsenos tipas, ištisus šimtmečius naikinęs ir (tebenaikinantis) mus ir kaip tautą ir kaip valstybę. Sugretinimui pažvelkime į savo artimiausius kaimynus (…). Kaip jie elgiasi savo istorijos atžvilgiu?“

O mes, nūdienos lietuviai kaip elgiamės? Žemiau pateiksiu „šviežiausią“ atvejį, dėl kurio ir skubu čia pasidalinti savo mintimis. Tik prieš tai pastebėsiu: jau nuo Mindaugo laikų lietuviai (pavyzdžiui, skirtingai nuo vokiečių, rusų ir ypač nuo lenkų) esame paženklinti savinaikos stigma. Esame paženklinti (su neįtikėtinu nuoseklumu!) mums įskiepytu, o paskui jau ir savanoriškai prisiimamu „kumečio“, vasalo sindromu (man dažnai primenančiu marionečių teatro scenas…). Bet prieš išsakydamas mane šį straipsnį parašyti paskatinusį nerimą, skaitytojui pateiksiu trumpą apibendrinimą, esmę to, apie ką gi iš tiesų savo veikaluose rašo gerb. Jūratė Statkutė de Rosales.

Tyrėja siekia atsekti mūsų protėvių ir jų giminaičių (vadinkim juos bendriniu pra-baltų superetnoso įvardžiu) judėjimo, o taip pat ir kultūros kontūrus. Didžiuliuose plotuose išsidriekusį, po Rytų bei Pietų Europą kadaise migravusį superetnosą autorė identifikuoja ir vadina gudais. Tuos pačius, kurie visuose istorijos vadovėliuose nuo seno tradiciškai vadinami gotais – germanų paderme. Beje, Matas Pretorijus, gyvenęs ir rašęs XVII a., pusiau vokietis, pusiau lietuvis, pasinaudodamas kruopščiai rinktais, gausiais šaltiniais, dėliojo istorinių faktų pasjansą… Jam jau tada regėjosi, kad gotai – gali būti visai ne germanai. Kad tas įvardis galėjo „prilipti“ kaip vertimų iš vienos kalbos į kitą padarinys dar nuo VIa. Jordano lotynų kalba parašyto veikalo „Getika“. Dr. Jūratė taip pat siekia atskleisti ir įrodyti pastebėtas istorikų klaidas. Kaip ir kokiu laipsniu tai padaryti jai pasisekė – vertino mano anksčiau cituoti mokslininkai. Bet štai…

Disonansu šioms citatoms nuskambėjo laikraščio „Voruta“ paskutiniuose gruodžio ir sausio mėnesių numeriuose pasirodęs VDU prof. Alvydo Butkaus ir to paties universiteto lektoriaus dr. Stefano M. Lanza straipsnis „Kaip baltai tampa gotais“. Jame iš esmės neigiama J. Statkutės de Rosales hipotezė, kad gotai „atsirado“ iš godų ar gudų. Kadangi straipsnio autoriai du, sunku suprasti, kuriam jų priskirti to gana tendencingo neiginio autorystę.

Sąvoką „Skandza“ vartojo istorikas Jordanas. Straipsnio autoriai užsipuola baltų proistorės tyrinėtojos platesnę šios pamatinės sąvokos interpretaciją. Nes dr. J. Statkutės de Rosales monografijoje  šis žodis pristatomas, kaip savotiškas platesnių prasmių raktas. Kad Jordanas kalba visai ne apie Skandinaviją, o apie neriją, kuri buvo priešais Vistulos (Vyslos) žiotis. Tik gerokai vėliau, o ne 551 m. rašant Jordanui, kartografijoje atsirado Skandinavijos pusiasalis bei teiginys, jog gotai – tai germanai, nes kilę iš Skandinavijos pusiasalio. Šią, ypač drąsių ir, manau, pakankamai motyvuotų garbės daktarės įžvalgų vietą, jos oponentai ypač puola, pravardžiuodami ją vos ne pseudomokslininke. O aš, palaikydamas mūsų tautietę, jiems irgi paprieštarausiu. Aišku, jog Jordanas „ieškojo“ savo protėvių protėvynės. Ir ją „surado“ aisčių gyvenamojoje teritorijoje, nusakydamas, kad nuo Vistulos žiočių – čia pat, priešais tįso ir dabar lietuviams suprantamai skambanti Skandžia, t. y. užliejamais, nuskendusiais krantais nerija, už kurios „nuskęsta“ saulė. O anas Europos pusiasalis buvo už kelių šimtų kilometrų…

Dr. J. Statkutės de Rosales oponentams, siekiantiems sumenkinti jos istorinio mąstymo proveržį, gal derėtų perskaityti visą kritikuojamą knygą? Ypač tas jos vietas, kur autorės įžvalgas patvirtina archeologiniai radiniai. Taip pat vertėtų gerai pagalvoti ir apie tai, kodėl Jordanas, ieškodamas savo tikrosios protėvynės, žvilgsnio nenukreipė Odros (Oderio) upės, skiriančios dabartinę Vokietiją ir Lenkiją, žemupio pusėn? Iš ten Skandinavija matosi kur kas arčiau, negu Jordano minimos, detaliai aprašytos Vistulos žiotys ir priešais jas tvyranti Skandžia…

Neprošal tuo pačiu būtų pamąstyti apie tokį iškalbingą šių dienų „faktelį“… Prieš mano akis – kompiuterio man „padovanotas“ Europos Sąjungos žemėlapis. Jis paimtas iš JAV bendrojo lavinimo mokyklose dėstomos istorijos vadovėlio. Ten, kur yra Lietuva, užrašyta Baltarusija (Byelorussia). Suprantama, ji nuspalvinta ES spalva. O Lietuva kur? Baltarusijos vietoje, žinoma, už ES sienų… Panašių nesusipratimų, apibūdinančių internetiniais tinklais apraizgytą civilizaciją, galėčiau pateikti ir daugiau. Taigi, net šių dienų informacijos amžiuje pasitaiko neįtikėtinai apmaudžių klaidų, tai ką jau kalbėti apie senuosius laikus ir jų autorius. Ir jų darbuose, matyt, būta paklaidų… Apmaudu, kai šitaip užsipuolama ne svetimo, bet savo mentaliteto sąskaita nuo „kažkada“ žodyje praleistos raidės. O užsienio šalyse? Nejaugi ten, prieš skelbiant dr. Jūratės veikalus, nebuvo lotynistų? Kodėl ne ten, bet Lietuvoje ieškota netikslumų?…

Deja laikraščio puslapiuose nėra galimybių detaliau aptarti visų minėto kritinio straipsnio akibrokštų. Jis nerimą kelia tuo, kad jo tekstą, nesuteikę „kaltinamajai“ galimybės atremti priekaištų, apsiginti, skubama skelbti Vilniaus universiteto tarptautinei auditorijai skirtame žurnale „Respectus Philologicus“. Ką gi, telieka apsišarvuoti kantrybe ir tikėtis, kad ir lietuvių diskusijose dominuos ne apkaltos, ne niekinimo ir savinaikos, bet tarpusavio pagarbos, supratimo ir tolerancijos, būdingos mūsų protėviams, dvasia. Lietuvos „nedraugų“ pykčiui…

2012 02 05

Autorius yra habilituotas daktaras, akademikas

Kategorijos: Istorija, Lietuvos kelias, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

61 komentaras

  1. Įdomi mintis: tikrai, kuo čia dėta Vysla, kodėl ne Odra, Elbė, o dar geriau Reinas — jau tikrai germanų upė. Ko germanams brautis į šoną už kone tūkstančio kilometrų į svetimas ir tikriausiai priešiškas aisčių žemes Rytuose, jei žygis į Pietus? Reinas juk atiteka tiesiai nuo Romos pusės ir dar beveik susisiekia su Dunojaus aukštupiu.

  2. lamatas:

    Besidomintiems ,sulyginimui rusiškas Jordanio “Getikos” vertimas.http://www.vostlit.info/Texts/rus/Iordan/text1.phtml?id=576.Nuo savęs kol kas tik mažytė pastaba -knygoje daug kur minimi germanai ,bet nepastebėjau ,kad gotai būtų kažkaip tai siejami su jais .Atrodo keistokai,jei tai būtų artimos gentys .

  3. Reino aukštupy ne tik Dunojaus, bet ir Ronos aukštupys. Dunojus išteka toli Rytose net į Juodąją jūrą, o Rona nusileidžia beveik tiesiai į Pietus, Viduržemio jūron. Pats tiesiausias kelias germanams į Romą.

  4. duonius:

    Man svarbus Jūratės de Rosales teorijos patvirtinimas yra palyginimas dabartinės mūsų lietuvių kalbos ir senųjų trakų civilizacijos kalbos žodžiai. 🙂 Tai juk ta pati kalba. Iš kur ji ten galėjo nei iš šio, nei iš to atsirasti? O ką jau ten bekalbėti apie genetiką ir kitus įrodymus pvz. dainos, pasakos, įkapės ir t.t.

    • Vilmantas Rutkauskas:

      Dakais arba Getais vadinami šiauriniai Trakai. Jie buvo sukūrę Dakijos valstybę, tačiau kovomis sugraikinti ir suromaninti, o pietiniai I a. kraujomaiša suslavinti.
      Tačiau ne visi Trakai virto Rumunais, Graikais ar Slavais. Išnykus Balkanų pusiasaliui ir Dunojaus kraštams, III a. metraščiuose pasirodo šiaurėje Baltai. Čia vėl minimi Trakai, Dakai, Getai.

      Jonas Basanavičius, tyręs Baltų-Trakų santykius (tautotyrą, tautosaką, kalbotyrą), darė išvadas, kad Baltai – tai tiesioginiai Trakų palikuonys.

  5. duonius:

    Getų / Dakų senieji dievai Gebeleižis ir Salmoksis yra ypač germaniškos kilmės žodžiai, net labai primenantys vokiečių kalbą. 🙂 Juokas pro ašaras..

    • lamatas:

      Kažkaip klaidžiojau po rusišką inetą ,be akinių (deja ,deja)ir perskaičiau žodį -Sielmokslis.Grįžau,pasirodo buvo parašyta -Зелмоксис.Ir tai po kelių tūkstančių metų verčiant iš vienų svetimų kalbų į kitas svetimas .Sutikčiau jei būtu nesąmonė pagal kontekstą .Betgi čia -Sielos mokytojas.Kiek universitetų reikia baigti ,kad šito nesuprasti?

  6. tikras lietuvis:

    Visos tos teorijos kažin ar yra ko vertos, nes, jei mūsų kalba – seniausios (indoeuropiečių) kalbos atitikmuo (beveik), tai aišku, kad kadaise visi kalbėjo ta kalba = visi buvo tie patys (lietuviai, baltai ar kaip bepavadinsi).
    Tai paaiškintų ir baltų salas įvairiose indoeuropiečių ganyklų vietose, visokių baltų žodžių gausą įvairiose indoeuropiečių ganyklų vietose.
    Visa kita – tik detalės, nuo kamieno besiskiriant įvairioms grupėms (didėjant populiacijai ir atsirandant būtinumui rasti laisvų teritorijų), kurios keitėsi kalbiniu, tradicijų – papročių ir pan. požiūriais.
    Žodis gud’as yra paplitęs visoje indoeuropiečių erdvėje, jis senovės lietuvių neretai buvo vartotas kaip neigiamas: pvz., senovės lietuviai, puldami dabartinės Rasiejos teritorijoje priešų pilį, šaukė – “ažumuškim šituos gudus” (iš T.Baranausko tinklapio komentarų).

    Statkutės darbų reikšmė yra klausimų kėlime, ji, manau, tęsia Gedgaudo pradėtą gerą darbą, ką bijo pripažinti mūsų istorikai, nes praras sinekūras, nes dabar dirba panašiai kaip rašė B.Sruoga Dievų miške: iki pietų popierius dėlioja iš dešiniojo stačiaus į kairyjį, o po pietų – atvirkščiai. :).

    • Vilmantas Rutkauskas:

      Fain’a Inga Baranauskienė netyčia prasitarė, kad jos vyrukas Tomas Baranauskas atsidėjęs rašo kažkokį mokslinį darbą. Žodžiu, Lietuvai, kuri dabar įcentruota Kėdainiuose, belieka laukti “laiškų”.

      • lamatas:

        Nekreipk į tai dėmesio.Gerbiama Inga Baranauskienė ,labai graži ir berods protinga moteris (kas labai reta),todėl nemanau ,kad jos vyras galėtu būti koks prietranka .Greičiausiai kas tai bando mesti jį “po tanku”Geriau paaiškink savo žodį “gyvuoliai” .Jis kuo puikiausiai pakeistu “organizmus “,”organika”.Gal reikėtu pajudinti kalbos komisiją.

  7. Harry Potter:

    Siaip Harry Potter irgi skaitomiausia knyga.
    Akivaizdu, kad visi megstame, kai visi mus giria, slovina. Kaip Milosz pasake, lietuviai yra viena is tu Istorijos Dramblio sutryptu tautu. Suprantama sitas noras pasirodyti pasauliui, rekti, kad mes garbingi, didingi. Bet nereikia jausti gedos, jei musu praeitis to visai neliudija. Gavome rasta apie XIII a., pirma musu knyga isleista XVI a. ES esame kaip suniui penkta koja, pasaulyje Lietuvos politine svarba praktiskai lygu 0. Bet, musu broliai ir seserys, bukime tiesiog geri ir darbstus zmones, tai daug svarbiau nei kilmingas genealoginis medis. Jei praeitis ne pirmo ryskumo, stenkimes del dabarties
    (kol kas ne pyragai) ir del ateities.

    Turime keleta saltiniu. Negalima jais remtis, kai patogu, o nesiremti, kai nepatogu. Cituotas Jordanas niekada apie gudus
    neraso (manot, kad lotyniskai sunku sakyti “gudi” ar “gudae”?), ju tevyne nuorodo didziuliame kraste, kurio siaures dalyje sesi menesiai tamsos ir sesi sviesos (net to nepaisant, ar manot, kad sunku jam sakyti Skitija, ar pusiasali ar nerija?). Nereikia iziureti ko nera, o i lotynu kalbos vingrybes ne kistis nenoriu, ar ten abliatyvas, inesyvas, spausdinimo klaida (mazai kas Lietuvoje nusimano apie lotynu). O cituotas Pretorijus gotais laiko lenkus ir sako, kad jie kalba slavu kalba, o lietuvius laiko sarmatais. O archeologijos duomenys gali buti idomus, bet niekada nerasite kapo, kur parasyta: va cia palaidome musu vada lietuvi, guda, geta, gota. Gali buti aisku atejunu visokiu, bet cia pateiktos isvados is fantastikos srities.
    Artifaktai, paprociai keliauja, mainomi. Kai rado gintaro etrusku kapuose ne vienam neatejo i galva pasakyti, kad ten baltu gyventa ir laidota. Liaukites ausine burna.

    • tikras lietuvis:

      O kas taip daro? 🙂
      Pašnekėjai nei į tvorą, nei į mietą.

      • Emigrantas:

        Hario pastaba taikli. Kuomet sunku susigyventi su dabartimi, tuomet narkotizuojamasi praeitimi. Manau, kad de Rosales užsiima eizegėze: įdeda norimas prasmes į tekstą. Taip galima „įrodyti“ bet ką.

        • sb:

          “Narkotizuojasi praeitimi” ??? Kiekvienam pagal suvokimo lygį – vieni “iš praeities stiprybę semia” – kiti džiaugiasi galėdami atsisakyti tų “narkotikų” ir kuo greičiau kur nors integruotis…
          Senai žinoma, kad tauta neturinti savo tautinės savimonės, tampa trąša kitoms tautoms. Kai kuriems liberalizmo išpažinėjams didžiausia laimė “integruotis” į svetimas dirvas trąšų pavidalu. Taip jie jaučiasi labiau europiečiai. Nesugeba suvokti, kad mes pagal savo kilmę esam tris kart labiau europiečiai už visokius vokiečius, prancūzus ir kt.
          O labiausiai, anot emigranto, “narkotizuota” pasaulyje – tai žydų tauta?

    • Albinas:

      Mielas, Gari (remiuosi tais kalbininkais, kurie teigia, kad “H” naujasis “G” variantas), Jūsų pašaipi nuomonė visiškai neparemta jokiais istoriniais šaltiniais, vien tik noru toliau menkinti mūsų praeitį. Mūsų seniausia kalba – svarbiausias argumentas, net svarbesnis už mums priešiškų istorikų išvedžiojimus. Tikriausiai girdėjote naujausius atradimus – Hardvardo ir Oksvardo mokslininkų tyrinėjimus, kaip skambėjo dabartinės anglų kalbos žodžiai, ištarti prieš 8000 metų – dauguma jų buvo tariami lietuviškai. Todėl nereikia gėdintis savo praeities, bet didžiuotis, kad tebekalbame tautų prokalbe.

  8. Svarbiausia yra tai, kad Jūratė Statkutė de Rosales jau atkreipė pasaulio akademinės visuomenės (o ne tik, pvz., “eilinių” ispanų ar lietuvių) į egzistuojančią iki galo neaiškią problemą – ir dabar jau žymiai daugiau įvairių sričių mokslininkų įvairiose pasaulio vietose nagrinės gotų ar gudų etninę kilmę, žymiai drąsiau “nukrypdami” nuo “tradicinio” jų “germanizavimo”. 🙂

  9. Galindas:

    Kita citata iš liaudiško lobyno: “lietuvi, mylėk žemaitį, o muški gudą, kaip šunį rudą”, kaip ir cituota “ažumuškim šituos gudus” – šios citatos atsirado po dalies baltų apsikrikštijimo: rytiniai baltai (gudai) buvo apkrikštyti 10 a., kaip ir vakarų baltai (prūsai, mozūrai) anksčiau apkrikštyti, o belikę buvo tik lietuviai ir žemaičiai, laikęsi savo senosios kultūros plačiąja prasme, todėl ir atsirado šie posakiai, juk lietuvių stipri valstybė susikūrė senosios kultūros pagrindu.
    O Hariui Poteriui pasakysiu, kad tautos ir valstybės išsilaiko tik tos kurios žino ir gerbia savo istoriją, tik tokios ir kuria savo ateitį ir iki dabar stiprios. Imkime pavyzdį iš britų, kurie ir dabar kuria iš savo istorijos filmus ir platina visame pasaulyje. Net knygų leidybai neturi PVM mokesčio, nors atrodytų, kad jų knygos ir taip paplitę plačiai ir reikėtų apmokestinti PVM.
    Ačiū akademikui R.Grigui už šį straipsnį. Kaip visada lietuviai užsiėmę savinieka (matyt primesta svetimųjų per šimtmečius), tad tik tuomet, kai prancūzai, ispanai ir britai pradės plačiai palaikyti J Statkutę de Rosales tada ir mūsų akademinis pasaulis pripažins, bet gali būti vėlu, nes mūsų asimiliuotojai slavai šiuos atradimus ir gudus priskirs sau. Nors puikiai žinome pagal kalbininkų ir archeologų atradimus, aplinkiniai slavai susikūrę ant baltiškos kultūros, kalbos pamato. Laikas mums pradėti reasimiliacijos procesą slavuose, nes atsikurianti etninė kultūra sukuria palankų klimatą šiam procesui.

    • tikras lietuvis:

      Nepasakot savo versijos apie žodį gudas.

      • tikras lietuvis:

        Ir kaip žodis gudas, jūsų nuomone, galėtų sietis su Statkutės teikiama versija?
        Nes iš pateiktų pavyzdžių yra panašiau, kad žodis gudas yra neigiamas (gal būt netgi sulietuvinta – subaltinta žodžio gotas versija), todėl tokiu žodžiu lietuviai (baltai) savęs tikrai nevadintų.
        Nebent jei dalis jų, besimaskatavusi po Europą su gotais, būtų kitų tautų taip pat kaip ir jų draugeliai (gotai) pavadinta (nes per laiką galiausiai gavosi vientisa masė, kas, kad kaip Statkutė sako, kad galindai Ispanijoje apsigyvendavo pagal savo vėliavas)?

        • tikras lietuvis:

          Taigi kodėl baltarusiai kažkodėl buvo pavadinti (kas, kodėl taip padarė?) gudais, o ten yra daug vietovių, pavardžių ir pan. su šaknimi gud (ir Lietuvoje, ir visur, kur gyveno indoeuropiečiai, – net Indijoje)?

          • lamatas:

            Turėjau kaimyną pavarde “Gudinskis “(Klaipėdos kraštas ).Linksmas buvo žmogus.Dabar tokių mažai , vis daugiau pikti ir suvargę.

            • Vilmantas Rutkauskas:

              Na, ir Gudavičius. Tačiau tai tik patvirtina, kad vardotyrinė ar vietovardinė žodžio veisija toli gražu dar nieko nesako apie neva įvardijamą kilmę. O ką bekalbėti, kai net iš svetimų žodžių gudriai kuriami savi – pavyzdžiui, iš žodžiuose mišrių dvigarsių (an, en, in, un) paliekant tik balses ir t. t. – ir tai pavadinant kažkaip lyginamąja, per laiką susiklaipiusia-susideformeišusia, tačiau atstatoma kalbotyra. Prieinama net prie to, kad štai čia komenteiruose gudai visai linksmaveršiškai patampa kutais.
              CHA

  10. Rimgaudas Sinkus:

    Dakijoje aptiktas lietuvių Sarmizegetusos Metinis Saulės Laikrodis patvirtina getų buvimo prie Dunojaus datavimą. Tokie Laikrodžiai – sisteminis mūsų kultūros dalyvavimo Europoje pavyzdys. Jie, nežiūrint kitų datų, rodo tikslų baltiškų genčių judėjimo vietą ir laiką, nes žvaigždės nemeluoja. Tame tarpe ir laiką, kai, ledynams tirpstant ir vėl pašąlant, buvome priversti grįžti atgal į pietus, paliekant dabartinėse žemėse “budinčiuosius”. Toksai atvejis buvo buvimas dakuose.
    Getai, kadangi vokiečių tarpe šis vardas kilęs nuo žodžio gehen (vok. – eiti), yra eisčiai (aisčiai), t. y. bazėje jie yra tikri lietuviai ir vokietis Neselmanas tuo neabejoja. Kodėl turime išrasti dviratį? Na, o dėl gudų ar gotų, reikia atskirai svarstyti. Gudai lyg ir aiškėja, nes jie, mūsų kaimynai, galėjo būti kutais (gudais) baltoje LDK teritorijos staltiesėje. Kaip ir mes jų teritorijoje galėjome būti lietuviškais kutais (kirtis gale). Taip pat kutu galėjome būti ir Ispanijoje. Dėl gotų: ar negali būti čia sąsajos su anglišku forgeten – forgot – forgoten, nes getai, dingę šiaurėje, “užmirštaisiais” (for)gotais vėl grįžo į pietus link Romos? Jūratė de Rosales, kiti autoriai įsakmiai siūlo mąstyti ir, pirmiausia, tai daryti siūlo mums patiems.

    • tikras lietuvis:

      Ir kaip forgeten – forgot – forgoten (tokių žodžių anglų kalboje nėra, yra forgetten – forgott – forgotten) galėtų būti susiję su mūsų kalba?

      • Rimgaudas Sinkus:

        Neturiu po ranka žodyno, nes esu ne savo namuose, todėl už gramatiką atsiprašau. Man atrodo, kad žodyje (for)got(t)as yra prasmė “užmirštasis”, ir, kadangi “neužmirštasis” anksčiau buvo vokiškasis geh’tas nuo žodžio gehen (o anglų kalboje yra daug vokiškų žodžių), tai žodis getas yra tiesioginis vertimas iš vokiečių k. į mūsišką eistis, aistis. Eisčiai – getai, šylant klimatui, nuėjo į šiaurę ir, laikui bėgant, buvo užmiršti. Grįždami nuo pašalusio klimato, jie anglų tuomet buvo įvertinti kaip “užmirštieji getai”, kas anglų kalboje būtuoju laiku skambėjo kaip (for)gotai. Dvi “tt” fonetiniu atžvilgiu čia neturi reikšmės. Taip ir prilipo eisčiams (ko gero, nebūtinai tik jiems) gotų pavadinimas: “for” čia dėl trumpumo galėjo būti nukąstas. Taigi eisčiai pagal skirtingos nuo vokiečių tautybės autorius šitaip galėjo tapti gotais, t. y. užmirštaisiais eisčiais.

        • nc:

          Origin of FORGET
          Middle English, from Old English forgietan, from for- + -gietan (akin to Old Norse geta to get)
          First Known Use: before 12th century

        • Kęstutis:

          Nenuklyskite taip toli į poledynmečio laikotarpį, tada jokių anglų ar vokiečių nebuvo. Mačiau laidą per history kanalą apie karalių Artūrą – VIa. Pamėginsių atpasakoti. Kai susitiko karaliaus Artūro kariuomenė, berods su saksais (galiu ir suklyst) komentatorius iškarto pabrėžė, kad tada “anglai” kalbėjo kitaip, kita kalba…. Sasksai skandavo Dievs gryts (išvertė got is great – dievas didis), o Artūro kariuomenė skandavo lauk, lauk, lauk (išvertė – out)… Dar keletas detalių. Ten kur dabar teka upė Jūra, poledynmečio laikotarpiu tyvuliavo didžiulis ežeras, kurio krantų nesimatė. Taip galėjo būti, kad jūros pavadinimas išliko nuo poledynmečio laikų. Taip pat ir su Krokų lanka. Dabar tai ežeras, o poledynmečiu buvo pievos. Vėliau besikeičiant Nemuno vagai, tos pievos buvo užlietos, bet pavadinimas liko. Kaip ir įrodymas, kad lietuviškai prieš 8000 metų jau kalbėta.
          Be to dar vienas labai rimtas klausimas į kurį šiuolaikinė istorija nenori ar negali atsakyti – Kada buvo tas laikotarpis, kada protolietuvių kalba tapo europos motininę kalba – kalbų motina? Vienas būdas tapti motinine kalba, kai apgyvendini niekieno žemes. Taip galėjo būti atšilus klimatui ir atsitraukus ledynui, liko niekieno žemė. Tam kad įsigalėti apie viduržemio jūrą, turi būti ekonomiškai, kultūriškai stipresnis. Panašiai, kaip ir XXa. įsigalėjo anglų kalba. Panašiai ją dabar mėgina išstūmti kinų kalba ir kultūra. Tad kada buvo tas laikotarpis kai protolietuviai (indoeuropiečiai, protobaltai, aisčiai, arėjai…) europoje ekonomiškai ir kultūriškai buvo stipriausi? Kitaip jie nebūtų sugebėje primesti savo kalbos.

          • Marius:

            Įdomūs duomenys – apie tą britų-saksų mūšį. Artūro amžininkas šiauresniame krašte vardu Mynyddawg. O jo tauta vadinosi – Gododdin. Nenorėčiau skubėti su išvadomis, bet viena tai akivaizdu: dar IV-V m. e. a. šiaurės europiečių tautos ir jų kalbos buvo gerokai giminingesnės, nei šiandien.

          • lamatas:

            gal jie niekam nieko neprimetinėjo .Paprasčiausiai jie buvo tokie .O laikas keičia visus .Svetimėjam.

            • Kęstutis:

              Na europoje panašu, kad tik buvo, bet Indijoje jau reikėjo primetinėt. O iki Indijos dar kokie plotai… ohoho. Bet man įdomiausia, kodėl istorikams šis klausimas toks nereikšmingas?

              • Vilna:

                Viskas vyksta dar pagal sovietinius kanonus – archelogijos duomenys yra istorijos faktais, o žodžių etimologijos duomenys – ne.
                Iš kariuomenių susutikimo aišku, kad tokiu atveju reikėjo peržengti ribą – pradėti mūšį. Tokiais atvejais arba tarkim priėjus prie kitos šalies sienos prieš ją peržengiant, žyniai atlikdavo susisiekimą ir laukdavo jo palaiminančio atsakymo. Šią pagonišką tradiciją tautos dar ilgą laiką tęsė ir būdamos jau apsikrikštijusios. Iš to Iki šiol dar yra išlikęs paprotys prieš ką nors pradedant persižegnoti, futbole dar ir paliečiant ranka žemę.
                Iš Saksų ir Artūro kariuomenių prieš mūšį ištartų žodžių lietuviui galima suprasti, kad mūšis turėjo vykti tarp vieno Dievo tautų -saksų. Saksai meldė Dievą, sakydami Gerasis Dieve, tap sakoma ir dabar meldžiantis. Artūro pusė, galėdama suprasti, kaip būdama to paties Dievo tauta, jo meldžiantiems duodamus ženklus pagal juos komandavo, – lauk, lauk, lauk, t.y. dar nepradėt mūšio. Beje, tai nieko nuostabaus, nes jau Tacitas yra pažymėjęs, kad aisčių kalba yra panaši į britų.
                Paties pateiktas faktas atrodo labai įtinamai.

          • Azuolai iseina:

            Excalibur reiskia is kalybos

  11. Kaip žinome, II-I a.pr.m.e. Rytų Europoje atsirado sarmatų gentis, kuri, anot Herodoto, dar VI-me a.pr.m.e. gyveno kairiajame Tanajaus(Dono) upės krante. Anot Česlovo Gedgaudo, sarmatų genties pavadinimas galimai kilęs nuo lietuviškų žodžių -ar matai? Šiai versijai aš pilnai pritariu. Tai patvirtina ir to meto Žemės fizinė padėtis- tuo metu šiauriniame jos pusrutulyje buvo tūkstantmetė (nuo 470m.pr.m.e. iki 530 m.) Naktis ir Žiema, o saulė tekėjo Atlanto vandenyno pusėje.
    Prieš keliasdešimt metų Kalnų Altajuje teko gyventi mistelyje kuriuo pavadinimas buvo Ongudaj(us). Vietine altajų kalba šis pavadinimas rėiškė- dešimts dievų (on-dešimts, gud-dievas). Tad, ponios ir ponai, didžiausia tikimybė, kad būtent sarmatai III-II t.pr.m.e. pabaigoje į Rytų Europą ir atgabeno dievą Gudą.
    Kaip žinome iš Herodoto “Istorija”, germanijai VI a.pr.m.e. dar gyveno Mesopotamijoje ir buvo viena iš Persijos genčių. II a.pr.m.e., anot šaltinių, germanijus mes jau regime besikaunančius su dakais dėl vietos Dunojaus vidupyje. Romos istorikas Tacitas knygoje “Germanija” praneša, kad erų sankirtoje visiškai neseniai germanai buvo įsikūrę Reino upės baseine.
    Visiškai natūralu, kad II-I a.pr.m.e., tų pačių geofizinių procesų genami, kaip germanijai, į Centrinę bei Vakarų Europą ėjo ir dievo Gudo garbintojai, kurie pagal garbinamąjį dievą buvo vadinami gudais.

  12. duonius:

    Sakyciau nereikia isvedziojimu. Saknis gud- gali tiesiogiai lietuviu kalboje reiksti:

    GuDas
    GuDras (GuDrus) – protingas
    GoDus – daug norintis, trokstantis kazko,
    GaDyne (geras gyvenmimas),
    GeDa (beje sarmata ir sasaja su Sarmatija),
    GieDa (sasaja su Dainava jotvingiu krastu, graiku minima Getae, o Dainava tai DzuKija – DaKija, jei nedzukuojant ir ismetus ‘z’)

    • duonius:

      As pritarciau Aivaro Lileikos minciai, kad baltai ra gudai, tai karinis sarmatu arba karaliskuju skitu elitas sutelktas prie tuometines vakarines sarmatu sienos. Tada ‘gudas’ galletu reiksti gaudyti, gausti, gadinti. Dar romos laikais getai ar dakai buvo zinoma, kaip tauta daug dainuojanti ir garbinanti medzius. Na medzius mes irgi garbinome visada, o kas liecia dainas, tai uzakcentuociau Dainavos krasta, nes jotvingiai dar minimi, kaip getviai, getvezija arba getuesia. Apie sasajas tarp Dakijos ir Dzukijos (Dukijos) manau kalbet neverta.

    • Azuolai iseina:

      gadyne yra laikmetis ir pasiimtas is slavu kalbu, o sarmatia gal ir Lietuviu kalbos zodis, bet vakarieciams jis reiske moskolius ir kazokus, o ne mus, mus vadino, Trakais, Getitais, Gotais, Skitais, Aisciais, Germanais ir tai priklausomai nuo laikmecio, o Germanija vadino ir vokieciu-skandinavu ir musu zemes, tai yra visas i siaure nuo Romos imperijos

  13. R.S. - papildymas:

    Turint omenyje aiškintą Gudijos – Kutijos tapatybę, gali kilti minčių apie ankstesnę kaimų Lietuvos teritorijoje priklausomybę. Taip, yra pas mus kaimų tipo Gudeliai, Gudiškės, kurie gali klaidinti, todėl ankstesnį mano komentarą derėtų papildyti.
    Sudėtinių ir sudurtinių žodžių su -kut, reiškiančiu “kutą”, yra ne vienas. Pavyzdžiui, į vakarus nuo Odesos yra Zelenyj Kut, Červonyj Kut, o Kryme yra uostas Tarchankut. Derėtų panagrinėti šiuos žodžius semantiškai, t. y. pažvelgti į jų prasmę. Červonyj Kut (kaštoninis kutas) yra stepių su kaštonine dirvos spalva ruože, o Zelenyj Kut (Žaliasis Kutas) stovi jau žalių miškų zonoje, – iš čia kyla skirtinga geofizinė žodžio “kutas” prasmė. Žodis Tarchankut, tuo tarpu, rodo į kitą prasmę – “čia buvo totorių chanato kutas”.
    Semantiškai pažvelkime ir į trečią variantą – gudobelės pavadinimą. Pažvelgę į gudobelę, pamatysime jos panašumą į kutą. Iš to seka, kad teisingas gudobelės pavadinimas turėtų būti “kutobelė”. Kita vertus, barzdotas vyras turi barzdos “kutą”, todėl žodžio gudas – kutas prasmė sako, kad kaimuose tipo Gudeliai (Kuteliai), Gudiškis (Kutiškis) senovės vyrai buvo barzdoti, o Gudinskis, Gudavičius bus kilę iš barzdotų vyrų giminės.
    Išvada: semantiškai nagrinėjant žodžius, dera atsižvelgti ne tik į gyvenamos vietos, bet ir į kitas, galinčias žodžius charakterizuoti, aplinkybes. Na, o senas Baltarusijos pavadinimas Gudija daugiskaitoje sako, kad šioje teritorijoje buvo ne vienas, o keli kalbiniai kutai, todėl, ieškant etninės tapatybės, gudams derėtų išsiaiškinti, kuris iš kalbinių kutų pas juos buvo kamieninis. Rimgaudas Sinkus.

  14. FANAS:

    Kaip man dziugu skaityti zmoniu diskusijas. Nemaniau,kad tiek yra mastanciu ir protingu lietuviu.Maniau,kad visi puola ir spjaudo ant istorijos naujoviu,kurias iskele naujieji musu istorikai;Gedgaudas,Statkute,Lileika,Seimys ir kiti.Man nesvarbu kaip vadinosi tos tautos ar gentys.Ar daug kas pasaulyje zino,kad ir dabar yra aukstaiciai, zemaiciai,suduviai,dzukai?Per tuos praejusius tukstantmecius gyvenimas nestovejo vietoje,keitesi genciu,paskui tautu pavadinimai,keitesi upiu,ezeru,kalnu,juru pavadinimai.Svarbiausia kokia kalba tie gyvi zmones kalbejo.Ta kalba vistiek buvo artima dabartinei musu kalbai.Ji ir yra visu dabartiniu kalbu motina su isitimis.Tie germanai,slavai lyginant su mumis yra labai jauni.Stebuklai ,kad kalba tiek gyvuoja mazai besikeisdama.Visos kalbos ir dabar sparciau keiciasi nei musiske.Net universitetu kalbininkai sako,kad po 100metu lietuviu kalba bus panasesne i dabartine,negu anglu kalba.Ka tas greitas keitimas duoda?Be lietuviu kalbos senos istorijos negalima nagrineti.

    • Algirdas:

      Gerbiamas slapuke “Fane”, KOkia kalba kalbejo lietuviai, sakykime suvalkai? LIETUVIU KALBA. O tie, kurie gyveno arciau slavu , be abejones mokejo ir ju kalbas ar tarmes. Pamenu, teko kuri laika gyventi Joniskyje , tai visi joniskieciai mokejo latviu klaba. Ir as, pagyvenes penkis metus, ir kelis kartus vasaros metu su Teveliais pabuvojes Rygoje, ismokau ir dar dabar tebemoku latviu kalba. Nereikia zeminti saves ir savo tautos, savo kalbos. Zemaiciai niekuoment nekalbejo slaviskai… Ir jei siandieniai baltarusiai ar maskoliai bando niekinti musu tauta ir musu kalba, musu kunigaikscius, kalbejusius lyg tai tik slavu kalbomis, tai tik del to , kad sumenkintu musu karaliu ir kunigaiksciu mokejima ir bendravima ir kitomis kalbomis. Blogai, kad semiames “isminties” is slavu “mokslininku”, rasanciu pagal imperialistu vadovu uzsakymus

  15. Algirdas:

    Atsiprasau, kad neturiu lietuvisko raidymo. Dekoju uz labai vertinga ir reikalinga straipsni apie musu tautiete Jurate Statkute de Rosales. As gyvendamas JAV specialiai ieskojau senuju zemelapiu ir knygu su zemelapiais. Ir ka suradau, kad tas knygas ir zemelapius dazniausiai Amerikoje renge, komplektavo ir leido zydu kilemes arba lenku likmes autoriai. Noriu pastebeti, kad Amerikoje dabar gyevantieji zydu palikuonys, kuriu proseneliai nuo krikshto pradzios nuo 1386 metu gyveno Lietuvoje, ir po paskutines Nepriklausomybes atkurimo, neatgave proseneliu turtu, reiskia dideli priesiskuma lietuviu tautai ir musu kulturai, musu leidiniams ir musu istorijai. Todel , mieli Tautieciai, nesistebekite, kad Amerikoje isleidziami istoriniai ir geografiniai, kalbiniai leidiniai buvo specialiai – diskriminuojant lietuvius ir musu praeiti, iskraipyti ir netiesingi, daug ka zeminanciai nuslepiantieji. JAV ir ypac Chicagos zydai, labai nenoriai isileidzia i Chicagos geriausias scenas, kurioms jie vadovauja, musu pasaulinio lygio daininkus, kaip Violeta Urmanaviciute- Urmana, ar pianiste Muza Rubeskyte ( tai pats pamaciau, keliau klausima del diskriminacijos per musu ambasada ir konsulata Chicagoje). Jie niekina musu korifeju M.K.Ciurlioni, skleisdami gandus, kad jis buves berprociu, drausdami groti Ciurlionio kurinius. Tai siandienines Amerikos kulturos ir net akademines, ypatingai suzydiskejusios visuomenes tendencijos .

  16. arvydas damijonaitis:

    Gerbiamieji, Jūratė Statkutė de Rosales pateikė “kinkų drebintojams”(V.Kudirka) posovietiniams Vilniaus ir Kauno universitetų profesoriams,”istorikams” neabejotinus įrodymus,kad :
    1.”Baltų” terminas sutrukdė sovietiniams, kinkas drebinantiems profesoriams suvokti “gotų”,”gudų”,”getų” terminų tikrąją prasmę;
    2.Senovės Prūsijos pavadinimas “Skandija” yra istorinio nesusipratimo priežastis – Romos imperija mokėjo duoklę ne skandinavams (panašumas su Skandija) o iš senovės Prusijos ,t.y. Skandijos kilusiems karžygiams.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

  17. Esmė:

    Netylėkim, akcentuokim Lietuvos nužudymo faktą 1655 metais! Vytauto tragedijos esmė – grėsmė artėjo iš Rytų, ne Vakarų. Deja, Lietuvos mokyklose dėstoma melo imperijos Rusijos “istorijos” versija. Nutylima, vagiama Lietuvos nužudymo 1655 metais istorija: 17 amžiaus viduryje Lietuvoje buvo išžudyta 70 proc., apie 2 milijonus, beginklių Lietuvos gyventojų. VYTAUTO TRAGEDIJA: 1.Po mūšio prie Tanenbergo ( Žalgirio mūšis) 1410 m., ordino sostinė nebuvo užimta, jokių strateginių pranašumų lietuviams nebuvo skirta, konfrontacija su ordinu buvo tragiška klaida, atskirtis nuo Vakarų Europos padidėjo; 2.Penkiolikto amžiaus pradžioje Rytų Europoje vyko tautų formavimosi laikotarpis, lietuviai turėjo istorinį šansą įsitvirtinti Europoje, kaip krikščioniškų Vakarų sąjungininkai. Vytautas , augęs ir auklėtas ordino aplinkoje, nesugebėjo savo galybe sutriuškinti vasalus maskolius, būsimus engėjus rusus. Didžiausias pavojus lietuviams grėsmingai artėjo iš Rytų, ne iš Vakarų. Tai yra Vytauto tragedijos priežastis – Lietuvių imperijai nuo Baltijos iki Juodosios jūros sąlygas pradeda diktuoti Vytauto vasalai, jo proanūkis Maskvos caras Ivan Grozni , toliau sekė siaubingi laukinių rusų ordų antplūdžiai iš Maskvos DK, “Tvanas“, kurių metu Lietuva buvo nužudyta tiesiogine prasme. Lietuva neteko 60-70 %,apie du milijonus savo gyventojų, fantastinio grožio sostinė Vilnius buvo sudegintas iki pamatų; 3.Tolimesnė įvykių raidos istorija parodė , kad Žalgiris tapo klastingų okupantų smegenų plovimo sistemos mechanizmo dalis, pragaištingos Lietuvos orientacijos į Rusiją , į “Stalino saulę” ,trėmimus, masines lietuvių žudyne. Teisminiu keliu priverskim niekingą žudikų ordų imperiją kompensuoti.

  18. Ričardas:

    Tiesa negimsta, bet ir nemiršta. Bet ją reikia atrasti, Ne visi tai sugeba. Daug lengviau priimti tai, kas atrasta, net jei tai nėra tiesa. Žemė sukasi, tai juk taip keista, kad vargu ar gali būti tiesa Ir nieks neims to neigti, kol neatsiras prielaidų, kad tai tiesa.

  19. GINTARAS:

    … akademikas, o paisto tokius niekus! Apie šios rašytojos fantazijas įžymiausias baltistas, akademinės Lietuvių kalbos istorinės gramatikos autorius Zigmas Zinkevičius nedviprasmiškai yra pasakęs, jog tai – romantiškos fantazijos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: