Gudijos prezidentas A.Lukašenka mokslininkus ragino ieškoti baltarusių slaviškų šaknų (11)

Vasario 7 d. Gudijos prezidentas Aleksandras Lukašenka iškilmingai įteikdamas daktaro diplomus ir profesoriaus atestatus mokslo ir švietimo institucijų darbuotojams ragino mokslininkus neužmiršti ieškoti baltarusių slaviškų šaknų, pranešė portalas interfax.by.

„Mokslo srityje nesiliauna bandymai užmiršti nugramzdinti užmarštin baltarusių tautos slaviškas šaknis, mūsų praeitį ištirpdyti Lenkijos ir Lietuvos istorijoje“, – sakė A.Lukašenka.

Tačiau A.Lukašenka pastebėjo, kad humanitarai yra parašę ir gerų darbų. Kaip pavyzdį jis paminėjo Bresto universiteto katedros vedėjo Aliaksandro Vabiščevičiaus daktaro disertaciją „Apie baltarusių kovą išsaugoti kultūrinį savitumą valdant Lenkijai 1920-1930 metais“.

Jis taip pat gerai įvertino Baltarusijos valstybinio universiteto docentės Jelenos Surkovos darbą „Apie mūsų protėvių kalbos senąsias slaviškas ištakas“.

A.Lukašenka teigė, kad „ekonomistai, sociologai, politologai kol kas nesugebėjo tinkamai įvertinti tokį unikalų reiškinį, koks yra šiuolaikinė baltarusių visuomenė“.

A.Lukašenka neslėpė, kad visos šios studijos yra reikalingos propagandai: „Mokslininkai humanitarai nesusidoroja su uždaviniu rimtai moksliškai paremti ideologiją ir darbą su gyventojais. Mūsų oponentai, visų pirma Vakaruose, naudojasi vis įmantresnėmis politinėmis technologijomis, o mokslininkai nepajėgia pasiūlyti efektyvių metodų kuriuos galima būtų tam priešpastatyti“, – priekaištavo A.Lukašenka.

Tuo pačiu A.Lukašanka aštriai kritikavo Gudijos Mokslų Akademijos (MA) veiklą pabrėždamas, kad mokslas turi orientuotis daugiau į praktinio pobūdžio taikomąją vertę turinčius tyrimus ir grasino, kad jei nebus šia linkme optimizuota mokslinė veikla tai jis nurėšiąs MA veiklai skiriamą finansavimą.

Kategorijos: Baltų žemėse, Politika ir ekonomika, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , .

11 komentarų

  1. Iš šalies:

    Tai kad jų nereikia ir ieškoti! Jos beveik paviršiuje, negilios! 🙂

  2. p.s.:

    Lukašenka mokslininkams:

    – Ieškokite pas baltarusius Lukašenkos genų.

  3. Kažin...:

    Savo metu Lenkija (Dlugošas) už tai, kad Vytautas Lietuvos neužleido Lenkijai, visaip niekino – “varė ant jo”. Dabar, kai Lukašenka gina Baltarusiją, analogškai prolenkistai viešoje erdvėje sėja neapykantą jam. Štai ir visas regioninio vyksmo prieš Lukašenką mechanizmas. Būkime garbingi, supraskime kas ir iš kur šaudo…

  4. Prusas:

    tai kad saknys baltiskos ir tik apslavintos 11-12 amziuje…vos 150 metu truko gudu slavizacija kol galiausia vel jie grizo i baltiskas saknis

    • Prusas:

      ir tai tik tu Gudijos zemiu kurios buvo i siaure nuo Polocko, i pietus nuo Pripetes ir i rytus nuo Minsko, o trecdalis dabartines Gudijos niekada net nebuvo slavizuota, tai padaryta per 200 metu ruskiu okupacijos

  5. Rimgaudas:

    Senovėje ir ne taip senai rytinė Baltarusijos teritorija sėliavo, centrinė dzūkavo, o vakarinė jotvingiavo, nes tose teritorijose gyveno (Ir tebegyvena) tų pagrindinių tarmių lietuviai. Besikeičiančios lenkų invazijos iš vienos, rusų invazijos iš kitos pusės vertė rasti lietuvių, rusų ir lenkų kalbos kompromisą ir jie tai padarė talentingai – sukūrė visas tris kalbas apimančią gramatiką ir šiandien tapo baltarusiškai komunikuojančiais lietuviais. Kaip ir į vakarus nuo dabartinės Baltarusijos gyvenantys lietuviai iki pat Vyslos žemupio buvo priversti irgi tapti lenkiškai komunikuojančiais
    lietuviais. Tokia realybė. Neatstumkime jų ir gyvenkime su šiomis mūsų seserimis ir šiais mūsų broliais visu pasieniu darnoje.

    • Vaitas:

      Mes jautrūs tam, kas prarasta, bet mūsų seserimis ir broliais tėra kiltiniu paveldu gyvuojantis latvių kraštas ir būkim atsargūs su suslavintų kraštų įvaizdžiu, kuris panaudojamas nepamatuotoms jungtims, kuriomis prarandame savo tautinį savitumą.

  6. Rimgaudas:

    Kvietimas “neatstumkime jų ” duoda žinią, kad lietuviai, jeigu kas, suslavintiesiems padės, o kvietimas “gyventi darnoje”, sako, kad suslavintieji, jeigu kas, mums irgi turėtų talkinti. Abudu kvietimai remiasi geranoriškumu ir jokie teritoriniai susijungimai ar prisijungimai čia nei iš vienos, nei iš kitos pusės nėra reikalingi. Gindami Ukrainą mes, pavyzdžiui, prisidedame prie Baltarusijos ir Lenkijos valstybingumų pergalės. To paties, jeigu kas (o jau ir yra “kas”), derėtų tikėtis ir iš abiejų anų valstybių pusės.

    • Vaitas:

      Tarptautiniu kaimyninių valstybių gerų santykių požiūriu taip turėtų būti. Turėtų, bet praeitis rodo, jog slavai tolydžiu vyksmu išstumia baltus. Istorijoje lengviausiai atsikartoja tai, kas jau yra buvę. Tik karalius Mindaugas perėmęs iš savo tėvo Ringaudo (ne Rimgaudo) Lietuvos valdžią sugebėjo suderinti tarptautinius interesus ir sukurti suverenitetą, kokio Lietuva vėliau iki pat XX a. neturėjo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: