A.Hofmanas. Ko ieškome? (12)

Daug buvo keliauta ir dirbta, net nežinome, kiek cepelinų ir už kokią kainą jų suvalgyta, kol pasiektas dabartinis gėdingas dvigubos pilietybės įstatymas. Nesuprantama, kodėl tapo paniekintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (LRKT) 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, kad  niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Kas iki šiol pasiekta Lietuvos Seime, vadovaujant Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkei, yra beverčiai rezultatai, nes jie prieštarauja LRKT nutarimui ir, aišku, LR Konstitucijos 12 straipsniui.

Blogai, kad mes net nežinome, kiek tie beverčiai, gėdingi sprendimai kainavo, ir kaip tie pinigai yra išleisti.

Dvigubos pilietybės įstatymas, įsigaliojęs 2011 metų balandžio 1 d., yra diskriminuojantis. „Antrabangiai” (dipukai) Amerikoje, tapę pasiturinčiais, net nepatyrę okupacijos padarinių, būdami JAV piliečiais, staiga tapo patriotais, įgijo antrą (Lietuvos) pilietybę be įsipareigojimų Lietuvai, su balsavimo Lietuvoje teise.

Piliečiai, kurie išgyveno okupaciją ir dalyvavo jos nepriklausomybės atstatyme, emigravę ir įsigiję kitos šalies pilietybę („trečiabangiai“), praranda (pagal 12 straipsnį) turėtą Lietuvos pilietybę. Emigracija ne tik padalinta, bet ir sukiršinta.

Iki šiol derybomis Lietuvoje pasiekti susitarimai tenkina vien tik „antrabangius”.

Pastudijuokime LR Konstitucijos 12 straipsnį:

Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.

Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.

Ar masinį dvigubos pilietybės suteikimą galima vadinti „atskirais“ atvejais? Kodėl paniekinama LR konstitucija, tiksliau, 12 jos straipsnis ir LRKT sprendimas?

Konstitucijos 12 straipsnis aiškiai sako, jog Lietuvos pilietybę galima išlaikyti tiktai neturint kitos šalies pilietybės. Tai kodėl triukšmaujame? Kodėl nenorime suprasti lietuviškai parašytoje LR Konstitucijoje lietuvišką posakį? Nejaugi esame besmegeniai kvailiai?

Triukšmas, kad Lietuvos valdžia atima Lietuvos pilietybę gavus kitos šalies pilietybę, neatitinka tiesos. To reikalauja Lietuvos Konstitucija, jos 12 straipsnis. Konstitucija yra valstybės pagrindinis įstatymas. Todėl kaltinti Lietuvos valdžią neturime pagrindo, juo labiau LR Konstitucinio Teismo teisėjus. Jų sprendimas galutinis ir neapskundžiamas.

Kad, išlaikant Lietuvos pilietybę, pažeidžiama JAV pilietybę priimant duodama priesaika, ponia PLB pirmininkė, turinti JAV teisinį išsilavinimą, aiškina, jog į tai nereikia  kreipti dėmesio [žrk. AL nr. 33/589, „Ar galima tikėtis pergalės iš pakrikusios armijos?..”]. Ar begali būti absurdiškesnis patarimas? Ar nebuvo galima duoti aiškesnio atsakymo? Ar su tokia „teisine” nuomone galima vadovauti Pasaulio Lietuvių Bendruomenei? Ne be reikalo, Asta Buračaitė (AL, nr. 40/596, 23 psl.) aiškiai pasako, kad PLB pirmininkė praranda jėgą ir mažai ją kas remia. Ar ne laikas PLB pirmininkei atsistatyti?  Kodėl nepanagrinėjus (pasitelkus bešališkų teisės žinovų) JAV duodamą pilietybės priesaiką  pasilaikant Lietuvos pilietybę ir suprantamai išaiškinti spaudoje lietuviškai visuomenei? Aiškinant LR Konstitucijos 12 straipsnį ir JAV duodamą priesaiką, būtų suteiktas milžiniškas patarnavimas visai lietuviškai išeivijai.

Ar tuo klausimu neprivalėtų susidomėti JAV Lietuvių Bendruomenės veiksniai?

Nesvarbu, kaip kas galvotų arba kaip aiškintų LR Konstitucijos 12 straipsnį, jo pakeitimui reikalingas referendumas, ką patvirtino ir LR Seimo pirmininkė, viešėdama Čikagoje. LR Seime kalbama, kad referendumą reikia surengti per ateinančių metų rinkimus. Girdisi daug nuomonių – už ir prieš. Kodėl susikūrę komitetai neturi drąsos viešai skelbti reikalingumą Konstitucijos referendumui? Nejaugi yra pagrindo būgštavimams? Taip, yra. Kas surengtų tinkamą agitaciją pačioje Lietuvoje, aiškinant 12 straipsnio pakeitimo reikalingumą? Būnant garsiais (tuščiomis statinėmis) tiktai Amerikoje, niekada negausime teigiamų rezultatų be Lietuvos piliečių pritarimo. Ar garsiausiai šūkaujantieji sutinka dirbti agitacinį darbą Lietuvoje? Veltui. Aaaa?

Sėkmingam referendumo pasisekimui mes, lietuviai emigrantai, jau dabar privalėtume laiškais, telefoniniais ir „Skype“ pokalbiais, e-mail’u, taipgi ir asmeniškais susitikimais su tautiečiais Lietuvoje, „kalti visiems į galvą“, jog toks referendumas reikalingas. Toliau, kad giminės įtikinančiai kalbintų draugus bei pažįstamus – kuo didesnį skaičių – dalyvauti balsavime – tada pasisekimas garantuotas. Pasisekimui laiko liko nedaug. Nepasisekus referendumu pakeisti 12 Konstitucijos straipsnį, ką kaltinsime? Taipgi neužmirškime įvairiais būdais dėl referendumo „atakuoti“ visus Seimo narius. Juk jie tautos išrinktieji.

Daug skaitome ir girdime nepasitenkinimų KT adresu, bet nevykdyti jo nutarimų negalima. Tad jau dabar ruoškimės sėkmingam Konstitucijos referendumui.

Dar kartą kartoju: Be 12 straipsnio pakeitimo dviguba pilietybė neįmanoma.

Pastaruoju metu susikūrė dar du komitetai (Dvigubos Pilietybės Komitetas ir Judėjimas Lietuvos Pilietybei Išsaugoti) su tais pačiais nieko nenuveikusiais veikėjais dėl dvigubos pilietybės. Ar jie reikalingi veiklai, išsiaukštinimui ar tik pinigų kaulijimui?

Šie du komitetai tikrai pasitarnautų „trečiabangiams“ išeiviams, jeigu suorganizuotų „trečiabangių“ rinkimus renkant pasitikėjimą turinčius asmenis atstovauti Lietuvos Seime „trečiabangių” interesams. Renkamų atstovų sąraše neturėtų būti šių dvejų komitetų narių pavardžių. Manau, jog nereikia aiškinti, jeigu komiteto nariai taip pat yra kandidatai į renkamas pareigas, jie nesugebės atlikti komitetui pavestų pareigų. Per daug įtakos bet kokiai veiklai turi „skystapročiai“ visko (ne)žinovai. Jie irgi privalėtų būti vengiami. Komitetas neturėtų būti tramplinas aukštesnių pareigų siekimui. O gerų ir sąžiningų žmonių „trečiabangių” tarpe yra. Tad suteikime jiems galimybę pasireikšti. Nelakstykime paskui visokius titulus.

Kodėl taip kovojama dėl tos dvigubos pilietybės? Daug asmenų, priėmusių JAV pilietybę netenkant Lietuvos pilietybės, įsitikinę, jog praranda Lietuvoje užsidirbtą ir jiems priklausančią senatvės pensiją. LR Seimo pirmininkė, viešėdama Amerikoje, paneigia tas paskalas. Jeigu pensija priklauso, tai nesvarbu, nors ir mėnulyje gyventų, privalo būti išmokama. Kodėl nesitarti dėl pensijų ir turimo turto Lietuvoje išsaugojimo, kuris buvo teisėtai įsigytas ir užsidirbtas Lietuvoje prieš tampant kitos valstybės piliečiu? Derybomis pravesti aiškų įstatymą, kad valdžios biurokratai nesikabinėtų dėl raidžių-žodžių, parašytų kita kalba (priimtos pilietybės pase), neatitinkamumą. Paramą, aiškinant nesusipratimus, suteiktų LR Generalinis konsulatas Čikagoje. Juk kiekvienas Lietuvos pilietis, esantis ir buvęs, turi asmens kodą, gimimo liudijimą (šalia užsienietiško paso), ko ir privalėtų pakakti Lietuvos biurokratams. Tokiom derybom asmenys su „skystomis“ smegeninėmis netinka.

„Trečiabangiai”, atsibuskite! Rinkite savo atstovus, kurie kalbės jūsų vardu už jūsų nuosavybių ir pensijų išlaikymą Lietuvoje, nors ir turėtumėte JAV pilietybę. Tai būtų girtinas ir rėmimo vertas patarnavimas. Kaip kad pastebime, „dipukų” atstovams jūs nerūpite.

Atstovauti išeivijai Lietuvoje turėtų tiktai trečios bangos atstovai. Jiems priklauso ateitis.

Žinau, kad už šiuos žodžius būsiu žiauriai teisiamas, tiesiog „linčiuojamas“. Atlaikysiu.

Žinome, kad pilietybė suteikia teisę balsuoti ir net būti išrinktam. Taip pat, turint pilietybę, iš piliečio reikalaujama išlaikyti ir apginti valstybę. Reikalui esant, kokį pasą iš po kurio skverno ištrauktų vengiantieji karinės tarnybos? Aaaa?

Jeigu jau taip labai trokštama ta dviguba pilietybė, tai siūlyčiau tokį variantą: norint išlaikyti dvigubą pilietybę (su balsavimo teise), reikėtų įvesti užsienyje gyvenantiems, sakykim, už pasą 5000,00 dol., o gal verta būtų ir 10.000,00 dol. metinį mokestį. Ar ne girdėtųsi protestų balsai, jog tai dvigubas apmokestinimas? Taip, dviguba pilietybė – dvigubi mokesčiai.  Aišku, jog pinigai eitų į Lietuvos iždą. Kad Lietuvos valdžioje sėdintys „patriotai“ tais pinigais pasinaudos savo asmeniškai naudai, tai suprantame, bet čia kita tema.

Susimokėję mokestį, prisidėję prie Lietuvos „gerovės“, turėtų pilnas teises rinkti ir būti renkami į valdžios tarnybas.

Tuomet paaiškėtų, kiek užsienyje yra tikrų Lietuvos, ir kiek „šiaudadūšių“ patriotų, norinčių dalyvauti ir balsuoti Lietuvos valdžios rinkimuose.

Taip pat peršasi mintis, kad supainiojami du skirtingi dalykai. Atrodo, jog tautiečiai, prarasdami Lietuvos pilietybę, galvoja, kad prarandama tautybė. Tautybė, niekada jokiu būdu negali būti atimama ar pakeičiama. Lietuviais gimėme, lietuviais ir liksime. Atrodo, jog mūsų didžiausia negerovė yra nesugebėjimas atsikratyti savo debiliškumo.

Konstitucijos 2 straipsnis sako: Lietuvos valstybę kuria tauta. Suverenitetas priklauso tautai.

Supraskime, jog valstybę kuria tauta, ne piliečiai.

Kvailiai ar ne, protingi ir protingesni, stori ir liekni, susitikę „dipukai“ ir „tarybukai“ nusišypsokime vieni kitiems ir ta diena bus skaistesnė visiems. Juk esame lietuviai, ir tik trys milijonai.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

12 komentarų

  1. Iš emigravusių lietuvių niekas jų tautybę neatima.

    O tam, kad būtų palengvintas pasaulio lietuvių ryšių su Tėvyne palaikymas (tiems, kas vis dar laiko save Lietuviu) ir yra reikalingas “Lietuvio pažymėjimas”, kuris suteiktų labai konkrečias teises, pvz. teisę bet kada be jokių vizų atvykti į Lietuvą ir čia gyventi.

    Kitos valstybės pilietybės priėmimas ar atsisakymas yra politinis aktas, nieko bendro su savo tautybės “keitimu” neturintis.

    Akivaizdu, kad asmuo, prisiekęs kitai valstybei, nebegali būti Lietuvos Valstybės piliečiu – pvz., labai įdomu, ką jis gins karo atveju: Lietuvą ar jos priešą?

    Ypač, jei jis save lietuviu jau nebelaiko arba niekada juo ir nebuvo…

  2. Jei Lietuvos Valstybės pilietybė, kaip antroji, būtų suteikiama tik Lietuviams, tai būtų dar pusė bėdos – nepaisant to fakto, kad savo noru prašydami ir priimdami svetimos valstybės pilietybę, jie jau išduoda savo Tėvynę.

    Bet juk visiškai akivaizdu, kad prisidengiant gražiais žodžiais apie Lietuvybės išsaugojimą užsienio lietuvių tarpe, iš tikro siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Valstybės pilietybę gauti pusei pasaulio žydų, trečdaliui lenkų ir ketvirtadaliui vokiečių.

    Juk į visus pasiūlymus įrašyti labai aiškią nuostatą, kad Lietuvos Valstybės pilietybę, kaip antrąją pilietybę, galės gauti tik aiškios lietuvių kilmės, būtinai lietuvių kalbą mokantys, nenusikaltę Lietuvių Tautai ir Lietuvos Valstybei, atsakoma – “ne, taip nebus – nedemokratiška, nepilietiška, nehumaniška,…” ir t.t.

    Lygiai taip pat griežtai atsisakoma įteisinti tautinį “Lietuvio pažymėjimą”, nepaisant to, jog Lenkija jau seniai platina “Lenko pažymėjimą” Lietuvoje.

    Juk Lietuvių Tautos sukurtą Valstybę jau daugybę metų valdantys mankurtai, išdavikai ir įvairių užsienio jėgų Rytuose bei Vakaruose apmokami agentai, jau seniai netgi Lietuvos Valstybės pasuose ir kituose dokumentuose išbraukė punktą – “Tautybė – lietuvis”…

    Ar reikia dar klausti, kam tai naudinga, ir kuo tokiais akivaizdžiais “lietuvių išlietuvinimo darbais” yra siekiama?

    Negi kam nors tai dar neaišku… 🙂

    • Pikc:

      Aš atsargiai linkęs žiūrėti į “lietuvio pažymėjimo” idėją. Mano požiūris į ‘lenko kortos” platinimą yra griežtai neigiamas, todėl, mano galva, nesąžininga būtų taikyti vienokius standartus lenkams, o kitokius – lietuviams. Svetimą pilietybę priėmęs lietuvių kilmės individas vienareikšmiškai pareiškia lojalumą tai šaliai, kurios pilietis jis tampa. Dėl to visokių “lietuvio kortų” dalinimas būtų vandens drumstimas ir kišimasis į tos valstybės vidaus reikalus. Mano požiūriu, tie žmonės pasirinko, ir už savo pasirinkimą patys atsako, o dabartinė lenkų politika nėra sektinas pavyzdys.

      • Netiesa, Lenko korta yra antikonstitucinė, nes reikalauja iš jos turėtojų įsipareigoti Lenkijos valstybei. Ir dalijama ji išimtinai „kresams“ t.y. buvusios SSSRS respublikoms, siekiant tų respublikų piliečius neapsisprendusius iki galo kurios tautybės jie yra pritraukti prie Lenkijos valstybės žadant visokias lengvatas ir pakišas. Lietuvio pasas būtų dokumentas kurį galėtų gauti kiekvienas panorėjęs lietuvis ir jis nereikštų jokių įsipareigojimų jokiai valstybei, todėl nepažeistų kitų valstybių suvereniteto. Tai būtų pamoka lenkamas dalinusiems kortas, kaip reikia sąžiningai ir teisiškai nepriekaištingai elgtis.

  3. Lietuvos Valstybėje dviguba pilietybė turi būti panaikinta iš principo.

    Užsienyje gyvenantys asmenys (lietuvių kilmės ir ne lietuviai, bet kilę iš Lietuvos) Lietuvos Valstybės pilietybę turi teisę gauti tik, jei atitinka labai aiškius kriterijus – yra ir buvo lojalūs Lietuvos Valstybei ir Lietuvių Tautai, laisvai kalba lietuviškai, neturi jokių įsipareigojimų kitoms valstybėms, neturi kitos pilietybės.

    Lietuviams, kurie turi kitą pilietybę ir nenori jos atsisakyti, suteikti teisę gauti “Lietuvio pažymėjimą”.

    Lietuvių Tautinio Centro (LTC) Įsipareigojimai

    Už vieningą lietuvišką Valstybę!

    Svarbiausias tikslas – lietuvybės – Lietuvių Tautos, kalbos, tarmių, kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros išsaugojimas bei puoselėjimas Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje.

    Ištrauka:

    “11 punktas.

    Lietuviams, turintiems ir nenorintiems atsisakyti kitos valstybės pilietybės, ryšių su Lietuva išsaugojimui ir palaikymui suteikti oficialų „Lietuvio pažymėjimą“:

    lietuvių kilmės asmenys, turintys kitą pilietybę, turi teisę gauti „Lietuvio pažymėjimą“, su kuriuo gali laisvai įvažiuoti į Lietuvą, čia gyventi, mokytis, dirbti, balsuoti vietos savivaldos rinkimuose, būti išrinktais į vietos savivaldos tarybas.

    „Lietuvio pažymėjimas“ sugrįžusiems nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą suteikia galimybę atstatyti Lietuvos pilietybę be jokių apribojimų.”

  4. Albinas Vaškevičius:

    Įsivaizduokime tokį atvejį:
    Lietuvoje gyvena 2 000 000 skurdžių lietuvių, o užsienyje 3 000 000 turtingų lietuvių turinčių dvigubą pilietybę ir turinčių teisę balsuoti Lietuvoje. Rinkimuose į Seimą tie 3 000 000 išrenka tokią partiją, kuri leidžia pirkti Lietuvos žemę užsienyje gyvenantiems ir dvigubą pilietybę turintiems lietuviams. Iki kitų Seimo rinkimų tie turtingi 3 000 000 superka visą Lietuvos žemę. Tada naujuose Seimo rinkimuose jie išrenka tokią partiją, kuri leidžia parduoti žemę užsieniečiams. Kadangi jie Lietuvoje negyvena tai tą visą Lietuvos žemę urmu brangiai parduoda kurios nors kaimyninės valstybės piliečiams. Į Lietuvos žemę atsikelia tos kaimyninės valstybės piliečiai, tiems 2 000 000 lietuvių spiria į minkštą vietą ir pataria duris uždaryti iš kitos pusės. Tie 2 000 000 lietuvių netekę tėvų žemės ir savo namų kiūtina į vakarus ieškoti sau laimės. Pasaulio žiniasklaidoje paskelbiama susikūrusi nauja valstybė su naujais gyventojais.
    Yra dar kitas variantas:
    Tie 3 000 000 pradeda eksperimentuoti ant tų 2 000 000 rinkdami kas kart vis naujas partijas ir žiūrėdami kas iš to išeis, kol galų gale ir tie 2 000 000 neištvėrę išsilaksto. Toliau taip kaip ir pirmu atveju brangiai parduodama žemė ir paskelbiama nauja valstybė.
    Mano manymu:
    Mano vaikas gauna pasą ir gali dalyvauti rinkimuose tik suėjus 18 metų. Taigi užsienyje gyvenančiam lietuviui galėtų būti išduotas tik Tautybės pažymėjimas liudijantis, kad užsienyje gyvenantis asmuo yra lietuvių tautybės. Tas asmuo norintis gauti Lietuvos pilietybę atsisako anksčiau turėtų pilietybių, išgyvena Lietuvoje 18 metų, išlaiko lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, lietuvių etninės kultūros egzaminus ir valstybinė pilietybės suteikimo komisija teikia pasiūlymą Lietuvos prezidentui suteikti arba nesuteikti tam asmeniui Lietuvos pilietybę.
    Išvada:
    Mes Lietuvoje gyvenantys lietuviai esame ne eksperimentiniai triušiai – mes esame Lietuvos žemės šeimininkai ir mes norime susikurti sau gyvenimą patys. Jeigu užsienyje gyvenantys lietuviai norės grįžti į Lietuvą – prašom. Grįžkite. Kursime ateitį kartu.

  5. zemaiciu zydas:

    Netiesa. Jus esate eksperimentiniai triusiai. Kaip ir visi kiti. Jeigu jus atsisakysite buti triusiais, jus pasipriesinsite naujajai pasaulio tvarkai. O tai jau nebe siaip sau nuotykis, cia jau kvepia krauju ir prakaitu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: