V.V.Landsbergis. Cirkas ir kt. (11)

Vytautas V. Landsbergis

Vytautas V. Landsbergis

Neseniai Užupio gimnazijoje su šeštokais kūrėme trumpametražio filmo scenarijų. Jie susigalvojo temą „Seimas kaip cirkas“ ir prasidėjo kūryba:

Seimo narys Albinas Kiškevičius labai mėgsta troleibusais važinėti zuikiu. Kartą jį pagauna kontrolierius, bet Kiškevičius tuoj kiša jo panosėn savąjį Seimo nario pažymėjimą, aiškina ir grasina:

– Ar nežinai, kas aš? Aš tave iš darbo išmesiu…

Kontrolierius, netekęs kantrybės, pasako:

– Jeigu taip elgsies ir toliau, vieną gražią dieną pavirsi zuikiu!

Kitą dieną per Seimo posėdį balsuodamas Kiškevičius pastebi, kad jo ranka jau apžėlusi pilku kailiuku, skubiai slepia ją kišenėn, balsuoja su kita ranka. Kaimynystėje sėdintis Valinskas staiga atsisuka į jį, žiūri išsproginęs akis ir klausia:

– Albinai, kas atsitiko tavo ausims?

Kitą dieną į Seimą Kiškevičius ateina apsirišęs galvą turbanu. Tačiau tądien jam sparčiai ima dygti priekiniai dantys ir jis nebegali susičiaupt. Visi galvoja, kad Kiškevičius juokiasi iš sunkaus Seimo nario darbo, jį svarsto etikos komisija.

Taip Kiškevičius vis zuikėja ir zuikėja, kol vieną dieną jį – pusiau žmogų, pusiau kiškį – žmona išmeta iš namų. Vargšelis knaisiojasi šiukšlių konteineriuose, ieško morkų, bet čia jį pastebi mafijozai ir nutaria, jog šitą sukiškėjusį tipelį galima neblogai „išsukti“ ir užsidirbti – gal kaip cirko artistą, gal tiesiog kaip šokinėjantį per virvutę kiškį? Arba dar geriau – leisti į TV šou laidą „Mano kiškis gali“.

O po to deleguoti į Seimą.

II 

Kartą mokykloje vaikai paklausė – kuo skiriasi Dievas nuo šėtono. Paskubom suimprovizavau, kad viso labo vienu jungtuku. Dievas sako „ir… ir…“, o šėtonas – „arba… arba…“  Dievas jungia, o šėtonas išskiria, atskiria. Abu dirba savo darbus.

Ar gali Lietuvoje prasidėti jungtuvės – elito ir runkelių, žiniasklaidos ir etikos, kultūros ir pagarbos, istorijos ir meilės… Nes šiuo metu Lietuvoje vyksta ilgos ir skaudžios jos piliečių skyrybos su Lietuva. Nes dažniausiai vis dar mąstoma paprastuoju būdu – arba/arba… Arba ji (Lietuva) mums duoda, nes mes nusipelnėme gyventi geriau, arba eina ji… kur nors paskui paleckiuką…

III

Viename interviu lenkų kino režisierius Kšyštofas Kieslovskis (Krzyzstofas Kieslowskis) sakė:   „Su giliu įsitikinimu sakau, kad jei kas nors yra verta pastangų kultūros labui, tai tik palietimas tokių prasmių ir dalykų, kurie sieja žmones, o ne juos skiria. Yra per daug dalykų pasaulyje, kurie skiria žmones: religija, politika, istorija ir nacionalizmas. Jei kultūra kažkam reikalinga, tai tam, kad rastume kas mus vienija. O vienijančių dalykų yra tiek daug. Nesvarbu kas tu ar kas esu aš, jei skauda tavo dantis ar mano, skausmas juk tas pats. Jausmai sieja žmones. Mes visi bijom taip pat ir tų pačių dalykų. Mes visi mylim taip pat. Todėl aš ir šneku apie tai, nes visuose kituose dalykuose aš tuoj pat randu skirtį.“

Kategorijos: Lietuvos kelias, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *