Sūris – maisto produktas, daugiausiai gaminamas iš karvių pieno, rečiau iš kitų žinduolių: avių, ožkų, netgi buivolių (bizonių), šiaurės elnių ir kito pieno.
Pasaulyje gaminama labai daug sūrio rūšių, nemažai žinomų sūrio rūšių pradėti gaminti prieš daugelį metų skirtinguose regionuose su savitomis receptūromis ir tradicijomis, pvz.: Camembert ir Brie – Prancūzijoje, Gouda ir Edam – Olandijoje, Cheddar – Anglijoje, Emmentaler – Šveicarijoje, Parmigiano ir Gorgonzola, Mozzarella – Italijoje, Feta – Graikijoje.
Lietuvoje nuo seniausių laikų paplitusi baltų varškės arba ūkiškų rauginto pieno sūrių gamyba ir vartojimas, nors fermentiniai sūriai taip pat buvo gaminami.
Sūris – brandintas arba nebrandintas, minkštas arba puskietis, kietas arba labai kietas pieno gaminys (galintis turėti dangą arba apvalkalą), kuriame išrūgų baltymų ir kazeino santykis yra ne didesnis kaip piene.
Brandintas sūris – sūris, kuris prieš vartojimą turi būti tam tikrą laiką išlaikytas atitinkamoje temperatūroje tam tikromis sąlygomis, kol įvyksta būdingi sūriui fizikiniai ir cheminiai pokyčiai.
Pelėsinis sūris – sūris, kuris bręsta augant tam tikriems pelėsiams jo viduje arba paviršiuje. Iš pelėsinių grybų kultūrų dažniausiai naudojami Penicillium camemberti, P. candidum, P. caseicolum- baltieji pelėsiai ir Penicillium roquefortii – mėlynajam pelėsiui.
Sūryminis sūris – sūryme brandinamas ir laikomas sūris.
Šviežias sūris – sūris, kuris tinka vartoti nebrandintas.
Atsižvelgiant į tarptautinius prekybos reikalavimus, sūriai klasifikuojami pagal tris pagrindines savybes:
1. Brandinimo proceso ypatybės.
Pagal brandinimo proceso ypatybes sūriai gali būti klasifikuojami į brandintus ir šviežius. Brandinti sūriai brandinami veikiant paviršinei mikroflorai arba sūrio masėje esančiai mikroflorai. Specifinės brandintų sūrių grupės yra pelėsiniai ir sūryminiai sūriai. Švieži sūriai – nebrandinami.
2. Riebumas
Sausosios medžiagos riebalų kiekis, proc. | Sūrio apibūdinimas |
Lygus arba daugiau kaip 60 | Labai riebus |
Lygus arba daugiau kaip 45, bet mažiau kaip 60 | Riebus |
Lygus arba daugiau kaip 25, bet mažiau kaip 45 | Vidutinio riebumo |
Lygus arba daugiau kaip 10, bet mažiau kaip 25 | Mažo riebumo |
Mažiau kaip 10 | Liesas |
3. Kietumas
Neriebalinės sūrio medžiagos drėgnis, proc. | Sūrio apibūdinimas |
Mažiau kaip 51 | Labai kietas |
49–56 | Kietas |
54–69 | Puskietis |
Daugiau kaip 67 | Minkštas |
Maistinė vertė
Sūriai – vertingi pieno produktai, turintys baltymų riebalų, įvairių mineralinių medžiagų, vitaminų. Sūryje gausu kalcio, fosforo, vitamino A, taip pat E, B grupės vitaminų (B2, B6, B12) ir kt. Priklausomai nuo sūrio rūšies, skiriasi ir jo maistinė vertė:
Sūrių maistinė vertė 100 g produkto
Pavadinimas | Baltymai (g) | Riebalai (g) | Fosforas (mg) | Kalcis (mg) |
Vit. A (μg)E |
Energinė vertė (kcal) |
„Camembert“ | 21 | 22,8 | 310 | 386 | 232 | 290 |
„Emmental“ | 28,8 | 29,7 | 620 | 941 | 389 | 383 |
„Parmesan“ | 41,5 | 32 | 849 | 1295 | 253 | 454 |
Suvalgę 100 g fermentinio sūrio, gausite suaugusiems rekomenduojamą kalcio paros normą (800 mg). Daugiausiai jo yra kietuose sūriuose, nes jie ilgiau nokinami ir juose daugiau sausųjų medžiagų. Šiuose sūriuose taip pat gausu ir fosforo, todėl, suvalgę 100 g kieto fermentinio sūrio, papildysite suaugusiems rekomenduojamą fosforo paros normą – 700 mg. Fosforas kartu su kalciu yra pagrindinė kaulų ir dantų sudedamoji dalis.
Ženklinimas ir laikymas
Lietuvos Respublikoje šiuo metu galiojančios ženklinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ tvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 13-530), numato:
1. Prie sūrio gaminio pavadinimo privalo būti prirašytas žodis sūris (pvz. sūris „Germantas“), jeigu gaminys patvirtintas kaip atskiras arba grupinis standartas ir nekelia jokių abejonių dėl gaminio atpažinimo – pavadinime žodžio „sūris“ gali ir nebūti (pvz.: Čederis, Gouda ).
2. Ženklinimo etiketėje nebūtina nurodyti sūrio sudedamųjų dalių jeigu gaminys pagamintas iš pagrindinių produktui gamybos elementų (pvz.: pieno produktai, fermentai, mikroorganizmų kultūros).
3. Etiketėje turi būti nurodytas sūrio sausosios medžiagos riebalų kiekis procentais arba sūrio masės riebalų kiekis procentais.
4. Jeigu sūrio sudėtyje yra prieskonių, ar kitų ne pieno kilmės sudedamųjų dalių, sūrio pavadinime tai turėtų būti nurodyta (pvz. sūris su žolelėmis).
5. Jeigu produktas gaminamas pridedant augalinių riebalų, pavadinimas turi būti „Sūrio gaminys su augaliniais riebalais“.
6. Jeigu produktas gaminamas pridedant pieno kilmės baltymų ir augalinių riebalų nesilaikant įprastinės sūrių gamybos technologijos, tačiau savo forma, konsistencija ir savybėmis panašiomis į sūrius, pavadinime negali būti žodžio „sūris“. Tokio gaminio pavadinimas turi būti „Baltyminis gaminys“.
7. Pavadinimas pateiktas etiketėje privalo būti to paties šrifto ir dydžio raidėmis vienoje vietoje.
Priklausomai nuo rūšies sūrius rekomenduojama laikyti prie 0–8 laipsnių C temperatūros, esant santykinei 80–85 % oro drėgmei. Esant žemesnei nei 0 laipsnių C temperatūrai sūriai gali peršalti, tada pakis jų struktūra, taps lipnūs, jeigu laikymo temperatūra bus aukštesnė negu rekomenduojama, sūriai suminkštės, rasos, pradės šusti. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai rekomenduoja sūrių nelaikyti maistinėje plėvelėje. Sūrį iš tokios pakuotės geriau išvynioti ir šaldytuve laikyti sąlyčiui su maistu tinkamame plastikiniame inde. Laikymo trukmė priklauso nuo sūrio rūšies – nuo 5 parų iki 1 mėnesio.
Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute nuolat atliekami fermentinių sūrių laboratoriniai tyrimai. Per paskutiniuosius tris metus buvo tirta apie 5600 mėginių, iš visų tirtų valstybinių mėginių pažeidimų nenustatyta. Sūriuose daugiausiai tiriami veterinarinių vaistų likučiai, organiniai chloro pesticidai, polichlorintų bifenilų (PCB) suma, mikotoksinai, sausosios medžiagos, nitratai, salmonelės, L. monocytogenes bakterijos, koagulazę gaminančių stafilokokų ir koliforminių bakterijų skaičius.
Parengta pagal www.nmvrvi.lt
nu saunu
.gaila bet cia nesamone