Dangus speiguotą vasarį (0)

Efoto.lt nuotr.

Efoto.lt nuotr.

Pirmąjį šių metų mėnesį debesys labai retai kada leido gėrėtis pražystančiu žvaigždėmis dangumi. Tik paskutinėmis dienomis pragiedrėjo ir staigiai atšalo. Vasarį taip pat dažnai pasitaiko speigų, bet su jais ir giedras dangus – langas į Visatą.

Saulė šį mėnesį keliaus Ožiaragio žvaigždynu iki 17 dienos, kol pereis į Vandenį ir ten pasiliks iki mėnesio pabaigos. Dienos sparčiai ilgės ir per vasarį šviesusis paros laikotarpis išsiplės beveik dvejomis valandomis, o 10 valandų ilgio atžymą kirs 19 dieną.

Mėnulis pilnaties fazę pasieks vasario 7, o delčia stos 14 dieną. Jaunas mūsų gamtinis palydovas taps 22 dieną, 35 minutės po vidurnakčio.

Merkurijų pamatyti šį mėnesi galime tikėtis tik paskutinėmis dienomis neaukštai vakarais Žuvų žvaigždyne, nes 7 dieną įvyks viršutinė konjunkcija (susijungimas) su Saule. Derėtų pasiimti binoklį ir dairytis netoli tos vietos, kur ką tik nusileido Saulė. Geresnės sąlygos stebėti artimiausią mūsų žvaigždės planetą bus kovo mėnesio pirmąją dekadą.

Venera šį mėnesį keliaus Žuvų žvaigždynu ir kils dar aukščiau bei bus matoma daugiau nei 3 valandas po Saulės laidos. Atstumas iki kaimyninės planetos sumažės nuo 1,1 iki 0,9 a.v. (astronominis vienetas – vidutinis atstumas tarp Žemės ir Saulės), o regimasis skersmuo per tą pati laikotarpį padidės penktadaliu. Pro nedidelį teleskopą galima stebėti planetos fazes, panašiai kaip mūsų gamtinio palydovo Mėnulio. Vasario 25 dieną pro Vakarinę danguje praslinks jaunatis.

Mėnulis šalia Veneros ir Jupiterio vasario 25–27 dienomis. „Stellarium“ nuotr.

Mėnulis šalia Veneros ir Jupiterio vasario 25–27 dienomis. „Stellarium“ nuotr.

Žemė toliau vysis Marsą ir atstumas tarp jų sumažės nuo 118,6 mln. km. mėnesio pradžioje iki 101,3 mln. km. mėnesio pabaigoje. Vasaris – palankus metas teleskopiniams planetos stebėjimams, nes jau kovo 3 dieną Marsas pasieks Saulės opoziciją, o arčiausiai Žemės šiais metais bus kovo 5 dieną. Danguje raudonoji planeta išsiskiria rausvu atspalviu ir lengvai atskiriama tarp Liūto žvaigždyno žvaigždžių. Vasario 9 dieną pro Marsą danguje praskries Mėnulio pilnatis.

Vasario 9 dieną šalia Marso danguje praslinks Mėnulis. „Stellarium“ nuotr.

Vasario 9 dieną šalia Marso danguje praslinks Mėnulis. „Stellarium“ nuotr.

Jupiteris skries Avino žvaigždynu, o jį iš paskos vysis Venera. Jiedu danguje susitiks ir prasilenks kovo mėnesio viduryje. Per šį mėnesi didžiausios Saulės sistemos planetos ryškis šiek tiek sumažės, nes nuotolis padidės 62,5 mln. kilometrų. Matomo per teleskopus „skritulėlio“ skersmuo sumažės 8%.

Saturnas vasario pradžioje teka apie vidurnaktį, o pabaigoje pusantros valandos anksčiau. Judės jis Mergelės žvaigždynu, šalia ryškiosios Spikos. Planetos žiedai į mus pakryps laikinai didžiausiu, 15 laipsnių kampu, o tada 5 mėnesius matomas žiedų plotis siaurės.

Uranas vakarais, per teleskopą, bus matomas Žuvų žvaigždyne, o 9–10 dienomis visai šalia jo danguje (mažesniu nei Mėnulio skersmuo) atstumu praskries Venera (Vakarinė).

Neptūnas šio mėnesio 19 dieną danguje prasilenks su Saule (įvyks konjunkcija), todėl nebus matomas, nes skendės mūsų žvaigždės spinduliuose.

Iš uodeguotojų dangaus viešnių didesniais žiūronais ar teleskopu bus galima susirasti Garado kometą (C/2009 P1 Garradd). Vasario mėnesį ji spindės dar ryškiau ir keliaus Heraklio žvaigždynu, kol mėnesio pabaigoje pereis į Jaučiaganį. Verta nukreipti žiūronus ar teleskopą vasario 3-4 dienomis į M92 kamuolinį žvaigždžių spiečių, nes šalia jo danguje praskries ir minėtoji kometa. Paiešką palengvins šis adresas.

Dar viena Levio kometa (P/2011 Y1 Levy) su optinių prietaisų pagalba bus surandama pirmomis mėnesio dienomis Eridano žvaigždyne. Sužinoti kur tiksliai šiuo metu ji yra padės šis adresas.

Kosminio zondo „NEAR-Shoemaker“ 2000 m. vasario mėn. nufotografuotas asteroidas 433 Eros. NASA nuotr.

Kosminio zondo „NEAR-Shoemaker“ 2000 m. vasario mėn. nufotografuotas asteroidas 433 Eros. NASA nuotr.

Vasario mėnesį reta proga didesniais žiūronais ar teleskopu stebėti 1898 m. pirmąjį atrastą arti Žemės skriejantį asteroidą 433 Eros, kuris yra antras pagal dydį šioje grupėje. Arčiausiai jis bus sausio 31 dieną ir skries ne taip jau arti – 0,18 astronominio vieneto arba 70 kartų toliau nei Mėnulis. Asteroidas panašus į 34 km ilgio ir 11 km pločio bei aukščio bulvę. 2000 vasario 12 d. jis buvo pirmą kartą nufotografuotas iš pakankamai arti (1700 km) „NEAR-Shoemaker“ kosminio zondo.

Panašiu atstumu paskutinį kartą asteroidą buvo galima stebėti 1975 m., o kitas toks įvykis numatomas 2056 m. Kaip galima „sumedžioti“ asteroidą danguje padės šis adresas.

Nesušalkite ir atraskite danguje sau malonių potyrių!

Kategorijos: Astronomija ir kosmonautika, Mokslas, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *