M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (I) (65)

Marius Kundrotas/nuotr. respublika.lt

Marius Kundrotas

Šiandien „elito“ sąvoka Lietuvoje praktiškai virtusi keiksmažodžiu. Galime tai sieti su „paksogeito“ konfliktu, nors jis vyko tarp dviejų elito grupių. Galime tai aiškinti sovietine „proletarizmo“ tradicija, nors sovietinė visuomenė turėjo savo elitą – kad ir labai savotišką. Pagaliau, galime tai grįsti paties šiuolaikinio elito atotrūkiu nuo tautos didžiumą sudarančios liaudies, nors čia neišvengiamai tektų grįžti prie klausimo: kas gi yra liaudis, o kas – elitas?

Jau žymus anglų istorikas Arnoldas Toinbis pabrėžė, jog bet kurią civilizaciją ar kultūrą sudaro du matmenys: kūrybinė mažuma ir inertiška dauguma. Šia prasme pirmąjį dėmenį galime vadinti elitu, aukštuomene arba tiesiog – šviesuomene, o antrąjį dėmenį – liaudimi. Tai – ne tik socialinė takoskyra, nors dažnai socialinė padėtis sąlygoja atitinkamą vaidmenį. Ši takoskyra – ne tik politinė, nors ir jai tinka ta pati išlyga. Mažiausiai tiktų šias apibrėžtis sieti su ekonomika, nors ne visai be pagrindo posakis: „durnas, nes biednas; biednas, nes durnas“.

Elitu galime laikyti visuomenės švietėjus ir vedlius. Istorija rodo, jog sėkmingiausios tautos būdavo ir tebėra tos, kurios turėjo ar tebeturi bent santykinai patvarius elitus. Net jei šie elitai likdavo jais tik savose tautinėse bendruomenėse.

Kadaise elito pagrindą daugelyje tautų sudarė aristokratija – elitinis vaidmuo būdavo paveldimas. Feodalines visuomenes keičiant kapitalistinėms, o dar po to – demokratinėms, aristokratijos vaidmenį perėmė inteligentija: vienose tautose – kilusi grynai iš liaudies, kitose – įtraukusi aristokratiją. Aukštuomenės statusas iš paveldimo tapo įgyjamu, siejamu daugiau su konkretaus asmens arba – mažiau – jų grupės pasiekimais.

Žiūrint į aukštuomenės sampratas – tiek pačios aukštuomenės, tiek liaudies pasaulėžiūroje – aiškėja, kad šios sampratos – skirtingos, sąlygotos konkrečios visuomenės patirties. Vienoks – angliškas aristokratiškumas, kitoks – prancūziškas, trečioks – lenkiškas arba rusiškas. Aristokratiškumą šiais atvejais galima suprasti bendresne elitiškumo prasme, įtraukiant ir ankstesnį aristokratijos vaidmenį perėmusią inteligentiją. Bendri jų bruožai iš esmės sutampa.

***

Angliškasis aristokratiškumas formavosi Didžiosios chartijos ir protestantiškosios Reformacijos atmosferoje. Nors angliškoji Reformacija buvo daugiau politinis projektas, nei religinis sąjūdis, jai didelę įtaką darė dvasiškai inspiruoti judėjimai – pradedant XIV a. lolardais, baigiant XVII a. puritonais. Pagarba žmogaus asmenybei ir kartu – švelnus jos susaistymas su bendruomene – sukūrė savitą socialinių santykių modelį, įskaitant aukštuomenės santykius tarpusavyje ir su liaudimi.

Neatsitiktinai anglų kalboje gimė sąvoka – džentelmenas: garbingas, kilnus, doras žmogus. Iš pradžių ji reiškė socialinį sluoksnį – aristokratiją, vėliau virto bendru moraliniu terminu.

Anglų aristokratas konceptualiai – greičiau globėjas, nei išnaudotojas. Jam nesvetima arogancija – ypač išryškėjusi Britų imperijos laikais – tačiau ji niekada netapo tokia liguista, kaip daugumos kitų imperinių tautų ir jų elitų puikybė. Net kolonijinė britų politika daugiau rėmėsi vietinių tautų elitais, o ne tik sava administracija ar kolonistais. Išimtys – artimiausios kolonijos Britų salyne, kuriose vietinių elitų išlaikymas galėjo kelti nacionalinę grėsmę, o paskiau – tos kolonijos, kuriose ligtol vyravo gentinės visuomenių sanklodos.

Jei žvelgsime į anglų folklorą – pamatysime, jog ten itin maža žeminimo. Net pats neigiamiausias herojus gali būti sunaikintas, bet labai retai – pažemintas. Mažai rasime ir socialinių priešpriešų – kur geras ir skriaudžiamas liaudies atstovas kovoja su piktu ponu, kas taip būdinga kontinentinės Europos – ypač Rytų Europos – folklorui. Anglų tautosakoje netrūksta piktų karalių, bet tokius dažniausiai sutramdo geras princas arba riteris.

Vienintelė Anglijos istorijoje įvykusi revoliucija (visos kitos tebuvo paprasti perversmai) savo įniršį nukreipė prieš tironiją, bet ne prieš aristokratiją. Paprasto anglo dvasioje nebuvo tokios neapykantos ponui, kokia pasižymėjo kontinentinės Europos tautų liaudis (su retomis išimtimis). Gal ne šiaip sau čia neprigijo ir respublika – greitai atgimė ir iki šiol gyvuoja monarchija. Nors ir simbolinė.

Įdomu, jog būtent Anglijoje užgimė viena solidžiausių politinių pasaulėžiūrų – konservatizmas. Nors įprasta jį laikyti elitų ideologija, bet jau konservatorių „dvasios tėvas“ Edmundas Berkas pasižymėjo didesniu liaudiškumu, nei turtuoliams atstovavę liberalai: jam didžiuliai autoritetai buvo parapijos pastorius ir kaimo bobutės. Aristokratiškumą su liaudiškumu suderinusi ideologija iš visų didžiųjų to meto šalių galėjo gimti tik Anglijoje.

Liberalizmas turi mažiausiai dvi ryškias tradicijas: angliškąją (plačiau – anglosaksiškąją) ir prancūziškąją. Konservatizmas taip ir liko anglosaksiškas. Nors ir būta trumpam laikui sėkmingų bandymų kurti vokiškąjį, prancūziškąjį, net rusiškąjį konservatizmą, bet šios tradicijos arba greitai nunyko, arba transformavosi į kitas politinės minties formas – pradedant autokratine „samoderžavija“, baigiant fašizmu. Na, o socializmas Anglijoje taip ir neprigijo: net kairiausia britų politinio elito partija – dešinesnė už daugumą kontinentinių dešiniųjų.

Anglų liaudis – bent jau tol, kol ji buvo angliška – gerbė savo elitą. Nes elitas gerbė liaudį.

***

Prancūziškojo elito tradicijas formavo trys veiksniai. Pirmasis iš jų – absoliutizmas, respublikos laikais atgimęs etatizmo forma. Antrasis – kultūrinės metropolijos vaidmuo. Trečiasis – tai, kas dabar įvardijama epitetu: bohema. Sunku pasakyti, koks pačių šių veiksnių priežastinis santykis, bet pradėkime antruoju – savitai prancūzišku, nes kiti du būdingi ne tik Prancūzijai.

Praktiškai jau Valua, o ypač – Burbonų laikais Prancūzija tapo Europos civilizacijos sostine. Žinoma, ne politine – tokia ilgus amžius pretendavo būti Vokietija per Šventąją Romos imperiją. Tiesa – nesėkmingai. Religiniu centru pretendavo būti Italija – per Romos popiežiaus sostą. Jai tai irgi nepavyko. Prancūzija tapo kultūrine metropolija. Ne tik drabužių madomis. Dar XIX a. visos Europos kosmopolitai kiekvieno „išsilavinusio“ žmogaus tėvyne vadino Prancūziją. Dar XX a. I-oje pusėje prancūzų kalba buvo oficiali diplomatijos kalba.

Metropolijos statusas išpuikino Prancūziją, o kartu ir jos elitą. Jis pasijuto esantis aukščiau kitų tautų, o kartu ir savo liaudies. Juk tai jį – elitą, o ne liaudį – pripažino visa Europa, o vėliau ir jos kolonijos, tai į jį orientavosi visos šalys ir visos tautos.

Jeigu Anglija ir iš jos išaugusi Didžioji Britanija gana anksti žengė konstitucinės monarchijos keliu, tai Prancūzija taip ir liko absoliutinė – jei neskaitysime trumpo „orleanietiškosios“ monarchijos laikotarpio, kuris jau nebegalėjo paveikti amžių tradicijos. Karalius čia buvo absoliutus viešpats ponams, o ponai – atitinkamai – liaudžiai.

Pagaliau – neatsiejamu prancūziškojo elitiškumo bruožu tapo hedonizmas: girtuoklystė, apsirijimas ir ištvirkavimas. Net įžūliausias anglų monarchas vargiai būtų sau leidęs ištarti tokius žodžius, kokius ištarė prancūzų Liudvikas XV-asis: po manęs – nors ir tvanas. Bedieviškas liaudies eksploatavimas anksčiau ar vėliau turėjo atvesti į tai, į ką ir atvedė.

Prancūzijos revoliucija visu kuo skyrėsi nuo angliškosios. Jakobinų laikais ką nors įvardyti „aristokratu“ reiškė beveik tą patį, kaip mūsų laikais normalų vyrą išvadinti „sodomitu“ ar padorią moterį – „prostitute“. Kraujas liejosi nebe upėmis, o jūromis: užtekdavo ką nors apkaltinti palankumu „jiems“ – „prakeiktiesiems aristokratams“ – kad būtum sunaikintas su visa šeima, o po to jau – tie, kurie užjaus tave.

Neapykanta „senajam režimui“ priėjo iki to, kad pakeisti net mėnesių pavadinimai, savaitės pakeistos dekadomis, o biblinis Dievas – neapibrėžta Aukščiausiąja Esybe. Liūdniausia, kad viena totalitarinė sistema pakeista kita: jau liaudies vardu. Maksimilijanas Robespjeras tapo tokiu visagaliu despotu, kokiu būti vargiai svajojo pats Karalius Saulė.

Kraugerius fanatikus greitai pakeitė merkantiliški pragmatikai, juos – naujas autoritarinis diktatorius, po to apsiskelbęs imperatoriumi. Nusiaubus didžiumą Europos, jos valstybių armijos grąžino į sostą senosios monarchijos atžalas, o po to respublikos ir monarchijos keitė vienos kitas, kol vėl apsistota ties respublika.

Nežiūrint valdymo formų kaitos, prancūziškoji elito samprata iš esmės liko tokia pati. Prancūziškoji aukštuomenė gyvena sau. Liaudis jai tik tiek įdomi, kiek ją galima išnaudoti. Gal todėl prancūziškajame istoriniame diskurse tokia svarbi Žakerija – nesvarbu, Gavrošo ar Pjero Pužado asmenyse.

Jei elitas nemyli savo liaudies, liaudis nemylės elito. Jis gali kalbėti liaudies vardu – ką respublikoniškasis elitas daro tiesiog pabrėžtinai, jau nuo M. Robespjero laikų. Bet liaudis anksčiau ar vėliau supras falšą. Tada prieš suklastotą respubliką pakils nauja Vandėja. Kad ir po Žano Mari Le Peno arba Marinos Le Pen vėliava.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .

65 komentarai

  1. Pikc:

    Įdomus straipsnis – nors man kažkiek susidaro šiokio tokio šališkumo įspūdis (“geri britai” versus “blogi prancūzai”). Pavyzdžiui, kokie nors Opijaus karai man nelabai siejasi su britų, kaip “greičiau globėjų, negu išnaudotojų” įvaizdžiu. Be to, “globėjiškas” požiūris į kitus gali būti tiesiog arogancijos išraiška. Kad britų kolonijinė politika rėmėsi vietiniais elitais – man tai atrodo tiesiog kaip marionečių naudojimas, ir grynai dėl tokios politikos veiksmingumo, o ne dėl kokių nors kilnių paskatų. Dėl Liudviko XV posakio – jis priskiriamas tokiai pačiai legendų kategorijai, kaip ir džiugašvilio “nėra žmogaus – nėra problemos”. Bet kokiu atveju, tikrai įdomūs pasvarstymai – lauksim tęsinio.

  2. zemaiciu zydas:

    Pavirsutiniska…Neisnesiota. Palaida rasliava, budinga Mariui. Sitaip raso studentai, kuomet mano jog destytuvas daug is ju nesitiki, ir reik padaryti greitai, bet nebutinai daug apie tai galvoti ar meginti ilipti I medi su aukstom materijom. Neaiskiai isreikstas luomo ir elito savoku rysys, neaiskus turtines padeties vaidmuo, nesukategorizuota elitai, yra simtai skirtingu elitu – nuo filatelistu, per akademikus, politikus, iki imtynininku. Visi jie turi savo elita. Sita tema pries simta metu puikiausiai ir issamiai aprasyta ivairiausiu rasytoju, man labai patiko grajausko ir parulskio rasliavos sia tema. O ka cia sita paaugliskai spuogota grafomano isstena desto, graudu ir bekomentuot…
    .

  3. zemaiciu zydas:

    Aristokratija viso labo Tera luomas, niekas niekada aristokratijos nelaike elitu. Elitas gali buti aristokratijos viduje ir tai, jie gali buti keli elitai. Elitas yra isimtinai auksto lygio tam tikros veiklos krypties individu gripe, kuriuos likusi tos veiklos figuru armija pripazysta kaip siuo esamu laiku autoritetais ir sektinais pavyzdziais. Vienok, futbolininku elitas nieko nereiskis akademinei visuomenei, tai pat kaip mums visiskai nieko nereiskia paleontologu elitas. Valdantysis luomas nera joks elitas, nuo kada lobistai-maniakai yra laikomi elitu? Vejai!:D

  4. suomis:

    Nu kų Mariau, tavo hierarchai visiškai diskreditavo save. Ligoninę atėmė iš vaikų ir dar į, Šventą, Lietuvos žemę savo, purvinas, letenas tiesia. Šlykštūs valkatos.

  5. Marius:

    Nesistebėkit, čia visokių troliukų prisirenka 🙂 Spėtina – gal ir pedikų: antraip – koks gi vyras argumentuos savo antipatiją per fizinę išvaizdą? Su Tamsta ir gerbiamu Kurmiu būtinai padiskutuosime aplinkoje be sociopatų. Jūsų kritika iš dalies teisinga, bet kai ką, atrodo, išties praleidote. Apie globėją ir išnaudotoją pasakyta – konceptualiai. Tai reiškia, toks buvo idealas, nebūtinai ir ne visada atitikęs praktiką. O dėl vietinių elitų kolonijose: jei ši taktika buvo tiesiog patogi – kodėl gi ją kur kas mažiau naudojo prancūzai? Gal čia, vis gi, yra tam tikri “folksgeisto” skirtumai?

    • Pikc:

      “Gal čia, vis gi, yra tam tikri “folksgeisto” skirtumai?”: gali būti – turiu pripažinti, kad nesu “pasikaustęs” šioje srityje, todėl negaliu spręsti. Mano nuomonė šiuo klausimu – daugiau įspūdis, negu žinojimas.

  6. zemaiciu zydas:

    Juokingiausia vieta kur istraukiama kubine saknis is anglu folkloro, kuriame Neva tai mazai zeminimo 😀 Apie koki zeminima kalbi Mariau? Elitas gerbe liaudi o liaudis elita:D:D:D Nu cia tai griuk atbulas:D Mariau tu kokias pasakas studijuoji? Ar tu cia nepaisydamas minciu betvarkes ir suoliu, rimuoji kazkokia izanga pagiezai, kad pats esi nezinomas elitui ir ignoruodamas lietuviu politiku elitas tave zemina?:D Seip tu teisus. Jeigu paklaustum kieno nors itakingo…na kokio dagilio kaip pvz, ar zinai kas yra Marius Kundrotas? Jis nezinotu, as tuo tikras 100%. Elitui politikos rupi TIK pinigai. Jis negerbia nieko kas neatnesa pelno. Mes jiems esam pigios batareikos, ir taip yra, buvo ir visada bus visame zydu pasaulyje. Jeigu tu, neduok dieve parupsi kada nors Elitui, tai nebent kokio mazo trumpalaikio hitleriuko vaidmeniui. A po to tau sulauzys golfo lazda girneles, tu prisipazinsi rastu kad esi KGB agentas ir su Tom paciom prisisiotom kelnem baigsi rupejimo elitui karjera. Cia visu daugiausia mano drauge ka tu gali pasiekti su savo sugebejimais siame gyvenime. Sekmes tau!:D

  7. Marius:

    Na, kad esi pigi “batareika”, tai nieko naujo nepasakei, tik nebūtina savo asmeninių kompleksų ar nuoskaudų ekstrapoliuoti į kitus 🙂 Juo labiau – dėstant nieko bendro su tema neturinčias paikystes.

  8. Marius:

    Jei kas nežino, kas yra “žemaičių žydu” pasirašinėjantis trolis – štai:

    Straipsnis “Teisingumo ministerijai registracijos dokumentus įteikusi Tautininkų Sąjunga į politiką atveda būrį jaunimo”

    Portalas – Alkas.lt

    Komentaras:
    “As balsuociau uz tautininku kandidatus kur jie besibolatiruotu(tpfu koks kvailas zodis…besibolbala…bla). Ne todel kad man patinka ju programa ir ne todel kad as buciau koks tai tautininkas. Dar daugiau – man netgi nepatinka jokia pasauleziura kuri sietu zmogu su kazkokiu zemes lopu – esu visiskas kosmopolitas ir liberalas pederastas anarchistas. Cia ne bajeris jeigu ka. Priezastis del kurios as balsuociau uz tautininkus yra ta, kad as nekenciu asimiliavimo ir ciniskos technokratines europos, ir jeigu yra jega, galinti sita invazija sustabdyti siandien Lietuvoje – tai tik nacionalistai, tautininkai ir kiti pakankamai krastiniai desinieji. As myliu naivius zmones nuosirdziai tikincius kad jie gali iveikti savo prigimti! O kas dar gali jeigu ne tokie? Niekas!”

    Ar tautininkams verta net diskutuoti su tokiais personažais, net nežinančiais, kas yra diskusija, tuo labiau – ar verta orientuotis į tokį “rinkėją”, palieku kiekvienam spręsti savo nuožiūra 🙂

  9. Marius:

    Niekada netikėjau intuicija, bet dabar – patikėsiu: iš pirmojo komentaro po šiuo straipsniu prasimušė “orientacija” 🙂

  10. zemaiciu zydas:

    ….o ko tu pyksti Mariau? As ne trolis, as nesislapstau, cia tu mane visur uzbanini kur tik as arciau taves prisikasu. Kad nematyciau ka siaurakaktis mano zemietis svaigsta ir kaip vaidina tautos vedli 😀 Orientacija mano kiek labiau orientuota nei tavo – 20 metu siemet kaip su ta pacia, vaikai uz mane didesni.:) O tu , kur tavo seima? Turi tokia? Ar drauge bent? Nieko apie tave nezinau, bet esu tikras kad ne…99% Erlickas gerai apie tokius rase: “…nepatyre vaikystej motinos meiles, tai dabar megina iskreiptu budu myleti Lietuva…” 😀 Atseit nepazysti dar manes? Nagi pasikasyk plike…Esu ispyres tau po pendeli praktiskai aplink visa interneta:) Ir patriotuose, ir facebooke, visur…:D Nesusipaistysi tu, analizu mechanizmas tavo dar 100 hercu, net nesistenk, perkais hardas:D Padesiu tau. Zemaiciu zydas=halal pork=ikaras=ebola=degantysratai;) Vilainiai, Paukstelio shule…. Ir niekur tu nacpalaiki nuo manes nepabegsi, as tave visur rasiu…ir ramybes neduosiu…:D

    • Pikc:

      Ohohoho, kokia prakalba! 🙂 Žinau vieną individų grupę, kuriai gana būdingas toks nesąmoningų pareiškimų ir begalinio savęs sureikšminimo derinys – tokių epitetų, kaip “nacpalaiki” klijavimas spėjimą patvirtina 🙂
      Dar geras: “Ir niekur tu […] nuo manes nepabegsi, as tave visur rasiu…ir ramybes neduosiu…” – kiek yra tekę skaityti, toks “vantos lapo sindromas” yra būdingas gerbėjams “su nuokrypiais”. Spėju, čia bus liguistas potraukis… Mariau, sveikinu įsitaisius “dūsautoją” 😀
      Betgi tikrai įdomios faunos čia atropoja… 🙂

      • zemaiciu zydas:

        Epitetu klijuotojas, fauna, heh…dusautojai…dusaujama prie lavonu. Cia gi kas kita. As negaliu ateiti I aikste kur jus rekaujat ir nusvilpti. As toli. Todel kai tik randu Koki reksni interneto aikstej, visad pasinaudoju proga nudergti. O kas ta padarys jeigu ne as. Juk turi kazkas ta narcizizma jusu gesint. Nes jeigu dabar Nieks jusu nedergs, tai viesa jusu kritika bus kriminalinis ivykis ir uz tai bus persekiojama labai ir labai greitai.

  11. suomis:

    Kas liečia straipsnį, tai sutinku pilnai. Apie anglų elitą priėjau tos pačios nuomonės tik šiek tiek anksčiau. Įdomu, kiek elitiškumas yra gyvybingas, jo sugebėjimas pasipriešinti degradacijos procesui. Ar elitiškumas neužprogramuoja degradacijos savaime? Tada, toks procesas, paaiškintų, Lietuvos, aristokratijos degradavimą ir susinaikinimą.

  12. Juozas:

    Mariui ir žemaičių žydui.
    Daugiau žydui, nes jo išsireiškimai stribiški.
    Ko jus čia savo asmenines antipatijas demonstruojate .
    Ž.žydui – nepatiko straipsnis neskaityk.

  13. zemaiciu zydas:

    As pramogauju. Marius dirba politini darba. Maunam kelnes ir parodim tikruosius savo veidus.

  14. zemaiciu zydas:

    Juozai, beda ta, kad nesuzinosi patinka straipsnis ar ne, jo neperskaites. Cia tik jus taip mokat – autorius ne nacis, reiskia sudas, nacis, reiskia gerai raso, o jei nusiraso, reiskia cia paslepta tautine mintis slypi!:D

  15. zioplys:

    indomu paskaityti. kažkiek paaiškina, kodėl rusai taip limpa prie frankų ir nelimpa prie britų.
    zemzyde, neteršk eterio. atsistok prieš veidrodį ir atlikinėk savianalizę, jei jau nėra ką dirbti.

  16. Juozas:

    Andriui-žemaičiu žydui.
    Paties vardą radau ir pritariu ziopliui . Nuo savęs-pramogauk su “mamyte”, nes gyreisi kad dar turi.
    Ir baigiu, nes įtarsit , kad advokatauju..
    ..

    • zemaiciu zydas:

      Mamyte broli, yra pareiga, o ne pramoga. Kaip ir kur pramogauti, as kaip laisvas zmogus renkuosi pats. Nieks is manes neatims malonumo issisaipyti is “sventenybiu”, kuriu vardu padaryti visi didziausi nusikaltimai ant zemes per visa jos istorija. O jus dabar akivaizdziai formuojat tokia bailiu/romantiku sekta is kurios as negaliu nesisaipyt, neiseina man.

  17. Marius:

    Dėl teksto – nesislepiu, jog esu šiek tiek anglofilas ir šiek tiek frankoskeptikas 🙂 Jokiu būdu ne frankofobas, nes tada nelaikyčiau savo mokytoju Le Peno, o filosofijos erdvėje – Dekarto. Vis gi ta filija ir tas skepsis yra išdėstytų ir kitų duomenų pasekmės, o ne priežastys. Įdomu, kad nei rimti, nei mažiau rimti kritikai nepastebėjo “spragos” apie anglų folkloro personažą Robiną Hudą. Vien juo galima būtų mėginti paneigti dėstomą nuomonę apie anglų elito ir liaudies santykius. Vis gi Robinas Hudas – spėjamai istorinis asmuo – datuojamas dar prieš Didžiąją chartiją ir gerokai prieš Reformaciją. Pagaliau – su kokiu elitu jis kovojo? Normandų, kitaip tariant – prancūzų. Okupaciniu elitu. Na, o Londono simbolis – lordas meras Ričardas Vitingdonas – atėjęs iš prastuomenės, bet prasimušė į elitą 🙂
    Išties įdomu diskutuoti su rimta publika. O į “žemaičių žydą” siūlau nekreipti dėmesio – individas, kuris pats prisipažino esąs pederastas, o dabar dar giriasi auginantis vaikus, kuris savo gyvenimo tikslu laiko dergimą(si), o savo veidą slepia po kelnėmis, kartu su pavarde – nevertas net apeliacijos į diskusiją. Derglius baninau ir baninsiu – nes nemėgstu smarvės.

    • Pikc:

      Aš Robin Hudą prisiminiau, bet primečiau, kad netinka, nes ne prieš savus didikus kovojo. Galbūt dėl to, kad ilgą laiką didikai buvo svetimi, anglai palankiau į savus žiūrėjo, nes “arčiau kūno”?

      • suomis:

        Yra ir dar įdomesni pamąstymai apie Robiną Hudą, kad jis buvo pagonis ir visai ne anglas… Ir, kad jis nedalyvavo “kryžiaus žygyje”, o kaip tik atsirado Anglijoje po to, kai Anglijos karalius dalyvavo “kryžiaus žygyje” prieš prūsus. Iš čia ir mitas apie Šervudo girią ir šv. ąžuolą.

        • Marius:

          Manau, jog ąžuolas – tikrai universalesnis įvaizdis, nei vien baltiškas. Druidus prisiminkime. Pagonis galėjo būti, galėjo ir nebūti: šiaip ar taip, Britanija turėjo savo krikščioniškąją tradiciją, skirtingą nuo Romos, dar keltų laikais, po to savitą krikščionišką tradiciją kūrė anglosaksai ir tik su normandais Anglija galutinai tapo Romos bažnyčios dalimi.

          • suomis:

            Toks ponas Kliosovas savo įžvalgose pakankamai itikina, kad keltiška tradicija yra tiurkiškos kilmės buvusi įtakota R1b1 haplogrupės kultūros nešėjų. Ąžuolas, labiau “arijų” simbolis. Itariu, kad neskaitėt mano duotų nuorodų, toje diskusijoje apie metskaitlius.

        • Vilmantas Rutkauskas:

          Ir tataip aišku, kad nacio nalistinės Marjos proradijui tokios istorinės proįžvalgos – prūsiškas ne litinis separatizmas. Tačiau, tai priminti BŪTINA.

    • zemaiciu zydas:

      Marius manipuliuoja istorija kaip koks komunistu propagandos zurnalistelis, net nemegindamas gilintis ar saltiniai bent kazko verti. Anglai reme europoje smulkesnes nacionalines vertybes? – taip kurgi ne! 😀 1950-uju pradzioje Velso vaikus mokykloje plake rykstem uz savo gimtosios kalbos vartojima. Isgujo du trecdalius airiu is gimtosios salies, pasmauge fiziskai skotus, monopolizavo globalia prekyba nuo viduramziu ir neatiduoda jos iki siol, prancuzai net is tolo neprilygo niekada anglams imperialistiniais uzmojais. Galu gale kas yra smulkiosios, o kas stambiosios nacionalines vertybes? Ka vadini degeneracija? As Jums ponai pasakysiu kas yra degeneracija. Degeneracija yra nusisneketi apie kazkoki Robin Huda, kuomet Jusu paciu kaime kiekvienas vaikas yra vergas tik gimes. Kokia prasme Jums isminciai dabar studijuoti pasaulio galinguju socialines peripetijas, kada Jus esat saujele mulkiu is kuriu tyciojasi kas tik nori kir kaip nori, perka jus, parduoda, arba pacius parduoda patiems sau, kada nori perzygiuoja, isrikiuoja, prisaikdina, isveza i sibira, arba i konclageri – kas ka nori tas ta daro. O cia sedi proto bokstai ir pakele veizolus analizuoja – kaip tas robinhudas ten, buvo jis idomu jeruzalej ar nebuvo? Hmmm…:D O kazin kas uzkele stonehendzo akmenis – turbut popieziaus FBI renge samoksla…hmmm…Anglija tapo Romos baznycios dalimi! 😀 Cia 10 mln gyventoju tenka 3 kataliku baznycios turbut:D Uztai 100 anglikonu ir 50 mececiu…Bet vistiek! To fakto negalima ignoruoti! 😀 Galima apsi… is juoko nuo jusu tustybes….

      • Marius:

        Berašti, pasigėdytum svaigti 🙂 Anglija Romos bažnyčios dalis buvo iki pat Henriko VIII, apie ką ir rašoma. Po to – Reformacija. Apie kolonijas geografinėje aplinkoje ir elgesį jose taip pat aprašyta pačiame straipsnyje. Taip kad paties “kritika” nei sudilusio puspadžio neverta. Kritika – va – yra Pikc’o, Kurmio, kitų. O pats iš esmės net neturi, ką pasakyti, nes motyvus – pats išdėstei. Pačiam ne straipsnio esmė rūpi, o tiesiog pasidergti, nes nieko geresnio gyvenime nesugebi. Bejėgiškai mėgini prie ko nors prikibti, o kaip neišeina, taip neišeina 🙂 Gerai, kad bent prisipažįsti esąs patologinis: diagnozė – pirmas žingsnis į gydymą.

  18. Marius:

    Dėl rusų ir prancūzų sielų giminystės – ji šiek tiek bus atskleidžiama antrojoje straipsnio dalyje. Vis gi jų bičiulystė – kad ir permaininga – yra ne tiktai kultūros, bet ir geopolitikos reiškinys. Šios šalys jau seniai pasidalijo Europos kontinentą. Britams to niekada nereikėjo – bent jau po prakišto Šimtamečio karo, ar bent – pralošus Hanoverį. Kam jiems Pan Europa, jei turi Pan Britaniją? Teisingiau sakant – turėjo… Dabartinė Britanija – savotiškas JAV jaunesnysis brolis, nors amžiumi – vyresnysis. Tai – atskira tema. Faktas toks, jog Britanija Europoje nuo seno rėmė smulkesnes nacionalines valstybes, o Prancūzija kūrė imperijas, dalydamasi įtakos sferas su Rusija. Paprasta ir patogu: abi – priešingose kontinento pusėse. Dabar dar Vokietija į žaidimą įsijungė…
    Dėl elitiškumo ir jo įtakos degeneracijai… Subtilus klausimas. Drįsčiau sakyti, jog tam tikrų dorybių perdavimas iš kartos į kartą jas stiprina. Deja, tam tikrais istorijos etapais dorybių perdavimas nublanksta prieš padėties perdavimą, didesnes teises, didesnes galimybes. Tada elitas arba turi atsinaujinti, arba jį keičia naujas elitas. Britų elitas atsinaujinti sugebėjo: Hanoverių era, Viktorijos amžius. Prancūzų elitas – nušluotas ir pakeistas.

      • Marius:

        Apskritai – gana jautrios temos, čia arti vagas – nelengva. Dar gajūs istoriškai išugdyti įpročiai persistengti su apibendrinimais. Užtai dabar pasakyk – tai ir tai tautai būdinga tas ir tas – tai vieni supras, kad visai tautai, kiti gi išskirs vien teigiamus arba vien neigiamus bruožus. Šis straipsnis tėra pirmas autoriaus bandymas pradėti publikacijų ciklą apie tautų charakterius. Galbūt po kiek laiko pasirodys labiau artikuliuotų tekstų, kur šie klausimai bus apžvelgti giliau ir plačiau.

  19. Marius:

    “Skolų išieškojimo įmonė UAB BALT RISK informuoja, kad šios įmonės neatsiskaito su savo kreditoriais. Nerekomenduojame šioms įmonėms teikti finansinius ar prekinius kreditus” – šiek tiek duomenų apie “žemaičių žydą” (tikr. – berods – Andrius Tiknius). Tikriausiai, kreditoriai buvo pikti naciai, užtai dabar jautrusis Andrius visur stengiasi įsivaizduojamiems naciams bent orą pasmardinti 🙂
    Daugiau info – http://www.skolos.lt/Skolininkai.php

    • Andrius Tiknius:

      Sveikinu! Lietuviskasis Walteris Schellenbergerys! Aptiko diversijos iniciatoriu lizda ir isaiskino slaptos organizacijos galva! Ir netgi rado KOMPROMATA! :D:D Prisipazystu – neturiu kur dingti. Nieksas – AS!:D Taip, esu skoloj…kaltas. Bet pasitaisysiu, prizadu! 😀 Atsedesiu! Ar tiks? Prie kompo:D Nekreipkite demesio ponai i ta mane, nes jums nera del ko jaudintis ir nereik reaguoti – Marius irgi visai ramus, nekreipia demesio, tik paieskojo internete…siaip…smalsumas nu…:D Teskite apie Robinhuda, mes nekantriai laukiam, i kokia juodaja baronkos skyle nunes jusu diskusija sita genialiu minciu grandine:D Ai… o kodel sakote kad “isivaizduojamiems naciams”? Jus gi tikri naciai, ar ne? Homofobai – faktas, gincysites? Rasistai – faktas. Sovinistai – irgi faktas. Nu tai kad nevelti tiek daug liezuvio mes ir vadinam Jus vienu trumpu konkreciu zodziu – NACIAI. Ir apskritai, cia Marius viska samoningai nukreipia nuo svarbiausios temos – taip jis megina isvengti tiesioginio atsakymo – tai ar Mariau turi moteri ar neturi? Kaip ten yra is tikruju? Ka?:D

      • tikras lietuvis:

        Viską sumalei į krūvą kaip koks žydomasonas. 🙂

        • Andrius Tiknius:

          mes anksciau situos pusiau neapdovanotus politikierius vadindavom pasvinkusiu kojiniu partija. Cia seip senas pavadinimas labai, ir dar kedainietiskas jeigu neklystu. Tai kategorija priklauso visokie aukstaji bobisku budu issteneje buhalterinio lygio intelektualai, kurie realiai zmogaus gyvenimo negyvena. Jie gyvena laikrastini/televizini gyvenima – atspindi pindu visuomene. Labai daznai grafomanai, kurie nei sugeba sau iskelti aukstesniu reikalavimu savo kuryboje(jeigu ja taip galima pavadinti), nei isties ir sugeba kazka originalaus sukurti. Panasiai kaip broliai aliukai estradoje, taip sitie politikoje. Bando prastumti piguma bent uz tiek, kad nors nuo to parasyto kiekio kas nors iteiktu mandata i kokia tai sajunga, ar ten draugija. Nu koks balvonas gali parasyti “globalus pasaulis”? Nu kas sau gali tokia tauku deme popieriuje leisti? Nu tik toks va…Kundrotas. O ta meile Tautai…cia liga. Ji va mokykloj visi sparde, vale su juo kreida nuo palangiu, pravardziavo ir negerbe. Todel jis dabar bando atsigriebti, tai yra “virsyti lukescius”…bet nu nesigauna…viesditek va islenda kazkas ir sako – baronkos skyle esi, neberasyk, nelipk ant scenos, gedykis!!! Ne, jis vel apsisukes keberiokst – vel visuomenes veikejas…ech…nu kas jam lieka, teisingai…mergos atstume, vyrai saiposi…sako – kai pats nieko nebesugebi, reik ait kitu mokyt…:D Bus idomu pamatyti, kai lopas susidurs su bachurais politikoj…tikroj politikoj. Yra ten ir kedainieciu…ne salamakinu tekintoju…yra tokiu veikeju, iki kuriu rasliavotojams kaip iki pekino – atbuline pavara…rasliavos nebeteks jokios prasmes…:D Pamatysi…:D

      • Pikc:

        “Ir apskritai, cia Marius viska samoningai nukreipia nuo svarbiausios temos – taip jis megina isvengti tiesioginio atsakymo – tai ar Mariau turi moteri ar neturi? Kaip ten yra is tikruju? Ka?” – sakau, kad tas veikėjas ne šiaip sau prilipo 😀 Mariau, tik nesugalvokit jo pasiųsti, o tai priims kaip pasiūlymą 😀
        Gailiuosi, kad psichopatologijos nestudijuoju – čia tiek medžiagos kokiam kursiniui! 🙂

  20. Juozas:

    andrius tiknius , skamba kaip š…ius ir tai suformuota skaitant komentarus. Nepažystu paties, nei Mariaus. Tačiau iš komentarų galiu numanyti ,jog žemžydis patalogiškai nekenčia Mariaus – Kodėl? O tai atrodo asmeniškumai, tai gal reikėtų jų nedemonstruoti el. erdvėje.

  21. zemaiciu zydas:

    jeigu atkreipsite demesi, as pradedu straipsnio kritika, ir asmeniskumais atsakau tik i asmeniskumus. Tiesa, siek tiek riebiau. As patalogiskai nekenciu visu naciu. Kaip ir komunistu, lygiai taip pat. Lygiai kaip visu kitu imanomu radikalu.

  22. Marius:

    Na, Andriuk, gali siusti, gali taškytis, bet iš Kėdainių laikų tokio tikrai neatsimenu 🙂 Pasižiūrėjau į “feisą” – taip pat nematytas. Turbūt, nebuvai toks individas, kurį būtų už ką atsiminti… Skirtingai, nei pats žinai apie mane 🙂 Tiesa, kiek pafantazuodamas, kiek iš nuogirdų, bet žinai, kad yra toks kraštietis 🙂 Matyt, jog dėl to kompleksuoji, tai stengiesi į save atkreipti dėmesį. O kai nieko protingo ar prasmingo pasakyti nemoki, belieka dergtis. Nematau reikalo ginčytis su narcizais ar kompleksuotais sociopatais. Ne mano specialybė, vis gi 🙂 Aš – istorikas ir politologas, o ne psichiatras. Kreipkis kitu adresu.

    • zemaiciu zydas:

      Tu per jaunas kad mane prisimintum. Paziurejai I fizionomija? Nu kokia garbe…politinis Minedas po internets iesko mano fizionomijos…:D O del politiku tai tu klysti, yra yra.Neduok dieve gausi mandata, susipazinsi, patikek…

      • Marius:

        Na, aš nei po politinių, nei po tikrų minedų (tokių kaip tu) erdves nelandžioju, nes tokio lygio individai manęs tiesiog nedomina. Pats ėmei čia brautis iš didelio noro susireikšminti, tai ir panaršiau – kas per paukštis 🙂 Kitąsyk, mėgindamas kam nors pasmardinti, bent nuoseklumu pasirūpink: net tokiam kaip tu turėtų užtekti proto neskirti tiek dėmesio žmonėms, kuriems neteikiama reikšmės 🙂 Juolab – neisterikuoti dėl “prisikėlusių hitlerių grėsmės”, kurią – cituojant patį – galima sustabdyti tik dergiantis. Ši isterija pasako užtektinai… Taip pat ir apie pavydą, kad kažkas kažką pasiekė, ko pačiam nepavyko. Dergtis daug proto nereikia, nors – iš eilinio urlaganėlio jo tikėtis būtų nerimta. Lok sau 🙂

  23. Marius:

    Jau yra antroji dalis 🙂 Bus įdomu konstruktyviai padiskutuoti bendresniame kontekste: kritika – tobulina 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: