J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio) (36)

Alkas.lt nuotr.

1336 m. vasario 25 d. Trapėnų žemėje Pilėnų pilies gynėjai, po žiaurios kovos, neturėdami vilties apsiginti, išsižudo ir susidegina. Priešams, įžengusiems į pilį, beliko degėsiai ir lavonai.

„Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“ – viena iš pirmųjų V.Kudirkos Tautiškos giesmės eilučių. Tai yra esminė lietuvių tautinės savimonės mintis, kuri buvo tarsi kelrodis atsikuriančiai lietuvių tautai. Kiekvieną lietuvį žavi mūsų istorijoje ne imperijos ar karinės pergalės, o kova už laisvę, nesitaikstymas su pavergėjais ir jų prievarta. Tai yra svarbiausia mūsų istorijos vertybė. Praeities paslaptis neglūdi muziejinėse liekanose, iš jos mokomės svarbių dvasinių dalykų – doros, savigarbos, meilės tėvynei ir protėviams.

Baltų vienybės diena – rugsėjo 21 d. – jau tampa priprasta ir morališkai privaloma. Tos dienos vakarą Baltų žemėse suliepsnoja atminimų ugnys, skelbiančios baltų tautų vienybę.

Punios piliakalnis. Vienas iš piliakalnių ant kurio manoma galėjusi stovėti legendinio kunigaikščio Margirio Pilėnų pilis. Piliakalnio papėdėje pastatytas paminklinis akmuo su Maironio eilėmis Margirio atminimui. | nuotrauka iš musicalia.lt

Punios piliakalnis. Vienas iš piliakalnių ant kurio manoma galėjusi stovėti legendinio kunigaikščio Margirio Pilėnų pilis. Piliakalnio papėdėje pastatytas paminklinis akmuo su Maironio eilėmis Margirio atminimui. | nuotrauka iš musicalia.lt

Mūsų tautai teko didžiausia našta ir pareiga išsaugoti baltų santarvę ir galimybę išlikti, galimybę būti. Iš visų baltų tik lietuviai sukūrė savo valstybę ir ją atkakliai gynė. Mūsų ryžto ir pasišventimo ginti laisvę simboliu laikytini Pilėnai.

Pilėnų mūšis įvyko 1336 metais, kuomet vyko nuolatinės kovos su kryžiuočiais. Visa įvykių eiga rodo, jog pilėnai taip pasielgė, laikydamiesi karių etikos. Lietuvių panemunių pilyse buvo įsitvirtinusios Gediminui pavaldžios įgulos – profesionalūs kariai.

Molavėnų piliakalnis (Raseinių r.). Dar viena vieta su kuria siejama Pilėnų legenda. | Z.Baubonio nuotr., piliakalniai.lt

Garbė, savigarba, pasididžiavimas savo tėvyne, pareigos dvasia, laisvės branginimas – štai to meto lietuvių bruožai ir vertybės. Pilėnai parodė, kad Lietuvoje jau buvo karių luomas, turėjęs savo etiką ir garbės kodeksą. Pilėnai parodė, jog lietuviai  turėjo savo stiprią ir išplėtotą religiją, kurios įkvėpti galėjo atlikti neregėtus žygdarbius.

Pilėnų  didvyriška kova ir žūtis žadina tokias mintis :

Pilėnų kovotojams laisvė buvo aukščiausia vertybė, dėl kurios jie galėjo atiduoti gyvybę.

Garbė ir savigarba buvo tiek pat vertinga kaip ir laisvė. Gyvenimas turėjo būti tik garbingas.

Punios pilies rekonstrukcija | Publikacijos: Urbanavičius V. Punios piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. 1982. Nr. 9. P. 28; pakartotinė publikacija: Zabiela G. Lietuvos medinės pilys. Vilnius, 1995. P. 186. Pav. 191; CD “Lietuva iki Mindaugo”, vgal131.jpg - kompiuterinė grafika A. Makauskaitės.

Punios pilies rekonstrukcija | Publikacijos: Urbanavičius V. Punios piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. 1982. Nr. 9. P. 28; pakartotinė publikacija: Zabiela G. Lietuvos medinės pilys. Vilnius, 1995. P. 186. Pav. 191; CD “Lietuva iki Mindaugo”, vgal131.jpg – kompiuterinė grafika A. Makauskaitės.

Pilėnams buvo labai svarbi ištikimybė gentainiams, valstybei ir jos valdovui. Šia prasme jie buvo sąmoningi piliečiai. Juos vienijo tautinis solidarumas.

Pilėnų moralės pagrindas buvo religinis. Senasis lietuvių tikėjimas buvo pilėnų jėgos šaltinis. Senoji religija vienijo kovojančius lietuvius.

Didžiosios tautos rodė panašius didvyriškumo pavyzdžius. Skverbiantis islamui į Indiją, svarbiausiais šalies gynėjais buvo karingieji radžputai. 1303 m. nepajėgdami apginti Chittourgarho tvirtovės, pilėnai gynėjai masiškai susidegino. Panašiai išgarsėjo žydų Mosado tvirtovė 73 metais, kuomet negalėdami apsiginti nuo romėnų apsiausties, gynėjai išsižudė. 

Pilėnų gynimas. Dail. Aleksandras Vitulskis, 1965 m.

Pilėnų gynimas. Dail. Aleksandras Vitulskis, 1965 m.

Istorikas Tomas Baranauskas rašė: „Pilėnų gynėjai, laisvę branginę labiau už gyvenimą, ir tragiška jų kovos baigtis yra vienas dramatiškiausių lietuvių kovų su kryžiuočiais epizodų. Bet ar Pilėnų gynėjai pralaimėjo? Kryžiuočiai sugriovė Pilėnus, bet jų neužvaldė. Lietuva toliau priešinosi, kol pasiekė pergalę ir apgynė savo laisvę. Pilėnų gynėjai žuvo, bet žuvo kaip laisvi žmonės – jie netapo vergais.“ 

Prieš penketą metų prie Punios piliakalnio Romuvos jaunimas paminėjo Pilėnų gynimo jubiliejų ir pakvietė kasmet minėti šį įvykį. Tuomet „Kūlgrinda“ pašlovino pilėnus giesme Pilėnams, kurios paskutinės eilutės skambėjo taip:

Margirio kariūnų vėlės, liksit Lietuvos gynėjais
Priešui liko prakeikimas, priešui liko ugnies plėnys
Mums palikot savo dvasią, mums palikot savo jėgą
Mes įgavom jūsų jėgą, mes įgavom jūsų galią.

Pilenai. XIXa Vladislavo Majeranovskio (Władysław-Majeranowski) paveikslas.

Pilenai. XIXa Vladislavo Majeranovskio (Władysław-Majeranowski) paveikslas.

Bet pasirodo yra Lietuvoje ir tokių istorikų, kurie simpatizuoja kryžiuočiams. Vienas jų net parašė knygelę, kurioje įrodinėja, kokie Pilėnai buvo bailiai ir nevykėliai. Bet didesnioji dauguma istorikų nepalaiko tokios nuomonės. Pilėnų žygdarbis yra lietuvių laisvės kovų simbolis.

Paminklas Pilėnų gynėjams Punios piliakalnio papėdėje (Alytaus raj.)

Paminklas Pilėnų gynėjams Punios piliakalnio papėdėje (Alytaus raj.)

Reikia suprasti, jog Pilėnų mūšis nebuvo vienintelis, įvykęs tik Molavėnuose arba Punioje. Tokių Pilėnų neabejotinai buvo daug, tik ne visi jie pateko į metraščių puslapius.

Pilėnų minėjimas prilygsta Baltų vienybės dienos minėjimui. Šis atminimas apima ištisus lietuvių laisvės kovų šimtmečius.

Mūsų protėviams esame dėkingi už apgintą laisvę ir žemę.

Apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“ gieda „Karingo augo“:

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvos kelias, Mes baltai, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *