Etninės kultūros plėtros atspalviai (1)

Klaipėdos kraštas

Klaipėdos kraštas

Klaipėdos rajone susijungia ir persipina dviejų Lietuvos etnografinių regionų – Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – istorijos ir kultūros palikimas. Todėl rajono Kultūros skyriui ir kultūros įstaigoms tenka plušėti dvigubai: atstovauti abiejų regionų – Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – etninės kultūros globos tarybose. Nuo 2005 m. veikiantis Dovilų etninės kultūros centras puoselėja tiek žemaitiškąją, tiek lietuvninkų kultūrą, tačiau labiau kreipiamas dėmesys į Mažosios Lietuvos nematerialiojo paveldo išsaugojimą ir propagavimą, nes šios kultūros židinių rajone labai mažai išlikę. 2011 m. pabaigoje savivaldybės taryba patvirtino Klaipėdos rajono etninės kultūros plėtros 2012–2014 m. programą.

Vertybių registravimas

Įgyvendindamas UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, Kultūros skyrius formuoja rajono Tradicinės kultūros vertybių registrą, kurio svarbiausi aprašai pateikiami Lietuvos liaudies centro kuruojamai valstybinei programai – Nematerialaus kultūros paveldo sąvadui. 2001–2008 m. į registrą įrašyti 59 rajono objektai: 42 asmenys, 3 folkloro kolektyvai, 6 šventės, 3 tradicinės kultūros židiniai, 2 kraštui būdingi amatai ir 3 etnografiniai rinkiniai. Registras pildomas ir tikslinamas kas dveji metai. Kol kas registro aprašai Kultūros skyriuje rengiami ir saugomi tik skaitmeniniu formatu.

Tiek Klaipėdos rajone, tiek ir visoje Lietuvoje vis mažėja galimybių išsamiems etninės kultūros tiriamiesiems ir kaupiamiesiems darbams atlikti, nes niveliuojasi ir nyksta tradicijos, asimiliuojasi tarmės, mažėja etnografinių regionų skirtumai. Iki šiol valstybiniu lygmeniu nėra nustatyta ekspedicijų koordinavimo, surinktos medžiagos apskaitos tvarkos, todėl duomenys neprieinami visuomenei ir mokslui. Rajone tik Gargždų krašto muziejus ir Dovilų etninės kultūros centras rengia kokybiškas etninės kultūros ekspedicijas, tačiau surinktai ir užfiksuotai medžiagai archyvuoti ir eksponuoti trūksta lėšų, specialistų ir patalpų.

Puoselėja folklorą

Reikšmingą vaidmenį populiarinant nematerialųjį paveldą atlieka folkloro kolektyvai. 2011 m. rajone veikė 5 suaugusiųjų/mišrūs folkloro ansambliai ir 2 vaikų folkloro kolektyvai, kuriuose dalyvauja per 80 suaugusiųjų ir 30 vaikų. Prioritetinis uždavinys – į folkloro ansamblių judėjimą įtraukti kuo daugiau jaunimo.

Kasmet rajone įvyksta per 200 vietinio pobūdžio folkloro renginių. Be kasmetinių tarptautinių ir regioninių renginių,  jau tradicija tampa atgaivintos Rasų, Jorės, Užgavėnių šventės ir Klaipėdos rajono tautodailės paroda Gargžduose, Lygiadienio, Žolynų šventės Drevernoje, Vieversio sugrįžtuvių, Rugio dienų renginiai Girkaliuose, Pasakorių konkursas ir Dagos diena Doviluose, rajono moksleivių dailės darbų konkursinė paroda „Etninės kultūros paveldas mano aplinkoje“. Tačiau, nors renginių organizuojama daug, jų sklaida nepakankama.

Su kokiomis kliūtimis susiduria etninė kultūra

Iki šiol nėra etninės kultūros specialistų rengimo valstybinės strategijos, todėl šios srities plėtrai rajone nėra tinkamų sąlygų, o visoje šalyje trūksta etninės kultūros mokytojų, muziejų specialistų, folkloro ansamblių vadovų.

Daugelyje Klaipėdos rajono ikimokyklinių įstaigų ir bendrojo lavinimo mokyklų etninė kultūra yra integruota į ugdymo ir mokymo procesą, tačiau kaip atskiras (pasirenkamas) dalykas nėra dėstoma. Veikia per 20 kraštotyros, etnografijos, tautosakos, muziejininkų ir pan. studijų, tačiau etninės kultūros ugdymo ir sklaidos procesas tiek šalies, tiek rajono švietimo sistemoje nepakankamas. Labiau tikėtini pozityvūs rezultatai Seime priėmus nutarimą dėl etninės kultūros pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų įgyvendinimo.

Rajone gyvena ir dirba 25 Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus Gargždų sekcijos nariai ir per 40 liaudies meistrų, amatininkų: pynėjų, audėjų, medžio drožėjų, kalvių, keramikų, tapytojų. Reikėtų daugiau dėmesio ir lėšų skirti tautodailės studijoms,  būreliams steigti ir kuo daugiau vaikų ir jaunimo įtraukti į tradicinių amatų bei verslų  populiarinimą.

Dar vienas svarbus Etninės kultūros plėtros programos uždavinys – užtikrinti gyvuojančių tradicijų natūralią tąsą, sudaryti sąlygas tradicijas perduoti bendruomenėms. Iš 48 Klaipėdos rajone registruotų bendruomeninių kaimo organizacijų tik nedidelė dalis savo veiklą vykdo tradicinės kultūros pagrindu. Vykdant Etninės kultūros plėtros programas rajone, 2005–2009 m. savivaldybės lėšos, skirtos etninės kultūros veiklai finansuoti, kasmet didėjo, tačiau prasidėjus ekonominiam sunkmečiui programos finansavimas buvo dviem trečdaliais sumažintas. Programų vykdymo laikotarpiu etninės kultūros veiklai buvo skiriama: 2005 m. – 23 tūkst. Lt, 2006 m. – 25 tūkst. Lt, 2007–2009 m. – po 30 tūkst. Lt, 2010 m. – 10 tūkst. Lt, 2011 m. – 22 tūkst. Lt. Deja, ir šiems metams prognozės nėra optimistinės.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *