Šeštadienis, 23 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

V. Baškys. Gyvenimas ir ryžtas būti prie Baltijos

Vytautas Baškys, www.aidas.lt
2012 01 15 08:08
2
0
SHARES
V. Baškys. Gyvenimas ir ryžtas būti prie Baltijos
Steponas Darius (nuotr. iš N.Dariūtės-Maštarienės knygos „Darius ir Girėnas“
Steponas Darius | N.Dariūtės-Maštarienės knygos „Darius ir Girėnas“ nuotr.

Baltijos pajūris – tai aisčių baltų gyvenimo tūkstantmečiai. Klaipėdos kraštas – amžių Lietuvos istorija, mūsų tautos būtis bei žūtbūtinių kovų už laisvę vieta. Eiliuotoji Livonijos kronika mini, jog Klaipėdos pilis buvo puolama taip dažnai, kad visiems antpuoliams surašyti „reikėtų veršio odos paieškoti“. Viso to negalima palikti užmarštyje. Klaipėdos krašto autochtonas visuomenės veikėjas pedagogas Martynas Gelžinis knygoje „Mūsų gimtinė Mažoji Lietuva“ apibendrino: „Klaipėdos ir Mažosios Lietuvos istorija yra tokia plati, gili ir patraukli, slepianti savyje daug ir įdomių mokslinių ir teisinių problemų, kurias mokslininkai vis ir vėl imsis tyrinėti“ ir priminė: „Jei mes tuose tyrimuose nedalyvausime, tai kiti parašys tokią Klaipėdos ir Mažosios Lietuvos istoriją, kokia ne mums, bet jiems patiks“.

Sausio 15-oji – Klaipėdos diena

Lietuvos kova dėl Klaipėdos krašto yra ryškus tautos kovų už nepriklausomybę puslapis. Šis kraštas po ilgų okupacijos šimtmečių 1923 m. buvo išlaisvintas ir vėl prijungtas prie tautos žemės. Sausio 15-oji įėjo į Lietuvos istoriją. Tą dieną 1923 m. Lietuvos remiami sukilėliai užėmė Prancūzijos laikinai administruojamą Klaipėdą, ir miestas tapo Lietuvos dalimi. Sausio 15-oji įvardinta Klaipėdos diena.

Etnografinėje tautos žemėje Klaipėda – gyvybiniai vartai į pasaulį. Versalio taikos sutartimi 1919 m. Antantės šalys nugalėtojos privertė Vokietiją grąžinti užgrobtas žemes. Dar iki tų įvykių 1918 m. Tilžėje buvo įkurta Prūsų lietuvių Tautos taryba, kuri kreipėsi į Versalio taikos konferenciją, kad visa Mažoji Lietuva būtų prijungta prie Lietuvos. Tarybos nariai V. Gaigalaitis, J. Strekys, K. Lekšas ir M. Jankus buvo kooptuoti į Lietuvos Valstybės Tarybą. Bet Lietuvos valstybė dar nebuvo pripažinta juridiškai, neaiškus jos likimas. Imta rinkti gyventojų parašus už Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos. Sujudo visi žmonės. Klaipėdiškiai telkėsi į savanorių būrius.

1921 m. Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją, sveikindamas Klaipėdos krašto gyventojus, kurie viso pasaulio akivaizdoje reiškė savo tvirtą valią amžinai susijungti su Lietuva. 1922 m. Klaipėdoje įsikūrė Krašto Gelbėjimo Komitetas, atsišaukimu gyventojams buvo pranešta, jog Gelbėjimo Komitetas paima krašto valdžią į savo rankas.

Su tuo susijusi Lietuvos didvyrio Stepono Dariaus veikla. Jis savanoriu dalyvavo Klaipėdos krašto išlaisvinime. 1922 m. paskiriamas Klaipėdos trečiosios sukilėlių grupės vado padėjėju. 1923 m. sausio 15 d. įžengia į išvaduotą Klaipėdą. Kaip mokantį anglų ir prancūzų kalbas Klaipėdos vadavimo štabas jį siunčia į anglų karo laivą dalyvauti derybose su Antantės atstovais. Už dalyvavimą išvaduojant Klaipėdą S. Darius apdovanotas aukščiausio laipsnio Sidabro medaliu – Klaipėdos išvadavimo ženklu.

Klaipėdos klausimas tapo svarbus visai Rytų Europos politikos raidai. Tačiau 1924 m. Paryžiuje pasirašius Klaipėdos krašto perdavimo Lietuvai konvenciją, įtampa atslūgo. 1928 metų sutartimi tarp Lietuvos ir Vokietijos valstybės sienos dalykams sutvarkyti buvo išsamiai aprašyta sienos tarp abiejų valstybių linija, joje Klaipėdos krašto teritorija priskirta Lietuvai.

Baltiškų šaknų gyvybingumas

Vokietija, susitaikiusi su mintimi, jog neteks Klaipėdos krašto, intensyviai ruošėsi čia išsaugoti savo įtaką. Vokiečių politinės organizacijos ėmė vykdyti ardomąją veiklą, naudojo žeminimo, grasinimų ir net smurto priemones, skatino tautinę neapykantą, vietinius gyventojus vertė atsisakyti „kaimietiškų lietuviškų“ šaknų. Martynas Gelžinis rašė, jog vokiečiai: „Jie, nors ir Klaipėdą de facto praradę, plunksna ir knygomis veda įnirtingą kovą dėl jos vokiškos ateities“.

Lietuva rūpinosi lietuviška Baltijos krašto būkle. Apie tai byloja diplomato Igno Šeiniaus parašyta akademinio jaunimo priesaika jūrai: „Ties Tavim susikaupęs aš pergyvenu Tavo didingą grožį, jaučiu krūtinėje Tavo visados jauną jėgą […]. Pažadu būti Tau ištikimas. Galbūt, kad man teks kada šitą krantą ginant čia paskutinį kartą atsidusti. Tai manęs negąsdina. Tave mylėdamas aš žinau, kad kiekvieną, kas mane nuo Tavęs atskirti stengtųs, aš įveiksiu. Tu nesuvaržoma, galinga, didini mano jėgas daugeriopai. Šiandien aš prisiekiu Tau, Jūra. Aš ir mano vaikai bus tau per amžius ištikimi“.

Apie tokią būklę vaizdžiai byloja ir Kuršių nerijos gyventojų būklė. XX amžiaus pradžioje Petras Babickas – pedagogas, diplomatas, publicistas, kraštotyrininkas išleido 16 knygų. 1932 metų knygoje „Gintaro krantas. 83 mūsų pajūrio vaizdai“ užrašytas pokalbis su tuometiniais Nidos gyventojais:

„Štai praeina dvi moterys. Tamsiam skarelių fone maloniai šypsosi lietuviški veidai. Jos kažką ramiai kalba. Žodžiai taip pažįstami, ištarimas lyg žemaitiškas, o vis dėlto – ne, – tai, pasirodo, kuršiškai. Nuo kalno tekinas bėga berniukas,

– Tai Tamstos vaikas? – klausiu jaunesnės.

– Tas nau man vaiks,- juokiasi.

– Naumano? O kas jis toks?

– Tas nė yra jos vaiks, – atskirais skiemenimis, lyg pamoką dėstydama, aiškina man senesnioji.

O tas „naumanvaiks“, ant vienos kojos šokinėdamas, nustrioksėjo jau į uostą.

Apie santykius su vokiečiais byloja pasakojimas apie išverstus du cementinius vartelių stulpus

– Ar matai, – sugriebė mane už rankos „nelaimingas“ žvejys. – Tai jie padarė!

– Kas jie?

Meistrai iš Klaipėdos – vokiečiai, kurie stato „Jugendherberge‘ui“ namus.

– Na ir kam išvertė? – stebiuos aš, nieko nesuprasdamas, iš kur toji tragedija.

– Iš pavydo. Ja, ja.

– Iš keršto, – papildo kažkokia moteriškė.“

Iš prisiminimų prieš akis išnyra ir Lietuvos karo aviacija, kuri vykdė įvairias užduotis, dalyvavo ir propagandinėje veikloje prieš Klaipėdos krašto germanizaciją. Greta istorinių momentų yra ir asmeninių prisiminimų, kurie atverti primena gyvus praeities įvykius, kurie leidžia betarpiškai pajausti, kaip anuomet buvo iš tikrųjų. Šiauliuose gyvenanti Zofija Borusaitė Monienė tuometinius įvykius prisimena pagal Lietuvos lakūno Vlado Baškio veiklą.

Lietuvos karo aviacijos lakūnas Vladas Baškys 1938.05.17d. Nuotr. iš asm. Vlado sūnaus Linijaus Baškio archyvo
Lietuvos karo aviacijos lakūnas Vladas Baškys 1938.05.17d. Nuotr. iš asm. Vlado sūnaus Linijaus Baškio archyvo

Tuo metu Zofija su tėvais gyveno Kretingos priemiestyje, Bajoruose. Ji prisimena dėdę Vladą, kuris mokėsi karo mokykloje, atvykdavo pas savo vyresniąją seserį Viktoriją bei brolį Julių. Žinojo, jog čia, į Klaipėdos krašto paribį, atskrisdavo lietuvių lakūnai. Todėl giminaičiai, išgirdę lėktuvo gaudesį, išbėgdavo į kiemą, o virš stogų praskrisdavęs Vladas pamojuodavo lėktuvo sparnais, numesdavo ir jiems proklamacijų.

Lietuvos ir Vokietijos ideologinė kova buvo nelygi. Klaipėdos krašto okupacija buvo skaudus moralinis smūgis Lietuvai, jos ekonomikai. Tačiau tai, kad 16 metų Klaipėdos kraštas priklausė Lietuvai, išgelbėjo dalį krašto gyventojų nuo suvokietinimo. Po Antrojo pasaulinio karo Klaipėdos kraštas grįžo Lietuvai.

Susiję straipsniai:

  1. V.V. Landsbergis. Dar sykį partizanai
  2. Jono Vanagaičio redaguoto almanacho „Kovos keliais“ antrojo leidimo pristatymas Klaipėdos mieste ir krašte
  3. R. Grigas. Senieji lietuviai ir krikščionybė: tapatybių konfrontacija (II)
  4. M.Kundrotas. Vaiduoklių karalystės
  5. J.Basanavičiaus 160-oms gimimo metinėms – gimnazistų foto paroda Seime
  6. Bus atidaryta paroda „1831 m. sukilimui – 180 metų“
  7. M.Kundrotas. Sulaukėme. Kas veš saulę?
  8. J. Marcinkevičius. Amžinam gyvenimui (video)
  9. V.Turčinavičius. Drąsiausias Lietuvos politinis-karinis žygis

Comments 2

  1. abc says:
    9 m. ago

    O kodel nieko nerasoma apie Vinca Vileisi,kuris parase knyga apie Mazaja Lietuva..

    Atsakyti
  2. Nerijus Korbutas says:
    6 m. ago

    Pirmoje fotografijoje ant motociklo ne S.Darius, o S.Girėnas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

2021 01 22
Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

2021 01 21
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

2021 01 20
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

2021 01 20
Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

2021 01 20
Č. Iškauskas. Tarp Lenkijos ir Lietuvos Taikos sutarties vis dar nėra…

Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

2021 01 19
Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

2021 01 19
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
Gaisras | S. Dailidės nuotr.

Dėl gaisrų grėsmės iki kovo vidurio Kuršių nerijoje bus kertamos brandžios kalninės pušys

2021 01 18
Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

2021 01 18
Rodyti daugiau

Naujienos

2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.
Lietuvoje

2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.

2021 01 23
Darbuotojai, darbdaviai | vdi.lt nuotr.
Lietuvoje

Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis

2021 01 23
Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė
Istorija

Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė

2021 01 23
Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui
Architektūra

Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui

2021 01 23
EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto
Gamta ir žmogus

EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto

2021 01 23
Pokarvių mūšiui – 760
Baltų žemėse

Pokarvių mūšiui – 760

2021 01 22
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba | vvtat.lt logo
Lietuvoje

Vartotojų teisių apsaugą gyventojai vertina vis geriau

2021 01 22
Policijos reidas | policija.lt nuotr.
Lietuvoje

Už papildomą darbą pareigūnams numatyta 1 112,6 tūkst. eurų

2021 01 22


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • mvasionis apie Pokarvių mūšiui – 760
  • Astronomas, 41-jų tremtnys Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Astronomas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Gal verta pažiūrėti apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.
  • Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis
  • Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė
  • Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2362; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 2013; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1702; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1419; komentarų: 4
  • Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos) peržiūrėta: 1328; komentarų: 1
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1300; komentarų: 13

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

by Ditė Česėkaitė
2021 01 22
0
Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

Lietuvoje į atmosferą 2019 m. išmesta 20,4 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) – apie 1 proc. daugiau negu...

Skaityti toliau

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 21
0
Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė dešimties asmenybių, sukakčių ir reiškinių metais. Tarp šių asmenybių yra ir Juozas Lukša-Daumantas. 1921-08-04 –...

Skaityti toliau

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 20
16
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mindaugas Karalius: – Praėjusį kartą kalbėjomės apie santykį tarp tolydžio įsigalinčių slavų ir nykstančių baltų ir mėginome aiškintis to priežastis....

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • mvasionis apie Pokarvių mūšiui – 760
  • Astronomas, 41-jų tremtnys Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Astronomas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Gal verta pažiūrėti apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Suremkime galvas! apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Vytautas Landsbergis | DELFI, Š.Mažeikos nuotr.

V.Landsbergis paragino partijos bendražygius vėl siekti Lenko kortos teisinio įvertinimo

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai