Seime R.Požerskio nuotraukų paroda – Lietuva 1988–1993 m. (1)

Romualdo Požerskio nuotr.Sausio 10 d. 14 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta Laisvės gynimo 21-osioms metinėms paminėti skirta fotomenininko Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Lietuva 1988-1993. Sausio 13-ajai atminti“. Paroda surengta Seimo narės, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos pirmininkės Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės iniciatyva.

Romualdas Požerskis gimė 1951 m. Vilniuje. 1975 m., baigęs tuometinį Kauno Politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, pradėjo dirbti Lietuvos fotografijos meno draugijos Kauno skyriuje. 1976 m. tapo Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariu. Nuo 1980 m. buvo laisvas fotografas ir rengė fotografijas Lietuvos bei užsienio spaudai. 1993 – 2011 m. Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto, menotyros katedros lektorius, nuo 2011 m. šio universiteto Menų fakulteto, šiuolaikinių menų katedros profesorius.

1991 m. R. Požerskiui suteiktas Lietuvos Nacionalinės premijos laureato vardas. 2004 m. už indėlį į Europos kultūros paveldo puoselėjimą ir saugojimą, Vienos universitete Austrijoje įteikta mecenato iš Hamburgo Alfredo Toepferio premija. 2005 m. apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, 2006 m. – Lenkijos prezidento „Auksiniu Kryžiumi” už nuopelnus plėtojant Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą.

Parodoje, pirmą kartą rodytoje 2003 metais Vokietijos Burghausen fotografijos muziejuje, vėliau – įvairiuose Lietuvos miestuose, Romualdas Požerskis fotografine kalba pasakoja apie svarbiausius įvykius, atspindinčius Lietuvos kelią į nepriklausomybę: Baltijos kelią, Lietuvos kariuomenės atkūrimą, laisvės gynimą 1991 metų sausio 13-ąją, Rusijos kariuomenės pasitraukimą.

„R. Požerskio paroda siūlo skaityti reikšmingąjį naujausios 1988-1993 metų Lietuvos istorijos puslapį, kuris vadinasi išsivadavimas. Tai buvo nepaprastas laikas ne vien Lietuvai – griuvo paskutinioji Europoje sovietų imperija. Neįtikėtiną istoriją, kaip nedidelė šalis ir tauta išsivadavo, nepraliejusi nė lašo prispaudėjų kraujo, nors Lietuvos kraujas buvo pralietas, įtikinamai pasakoja ten dalyvavusių žmonių veidai. Ir po pusės šimtmečio okupacijų bei naikinimų jie tebebuvo nepraradę orumo, suvokimo, kuo skiriasi gėris ir blogis, sava gimtoji žemė ir tolimi svetimi kraštai, pačių valstybė ir svetimos valstybės smurtu primesta melaginga tvarka.

1988 metais, Sovietų Sąjungai ieškant būdų, kaip išvengti visiško žlugimo, kai jau buvo leidžiama laisviau svarstyti susikaupusias problemas ir kelti reikalavimus vis dar totalitarinei valdžiai, gimė .

Svarbiausioji tų ištakų ir apraiškų buvo ištikimybė. Tėvynei, pareigai, garbei, laisvės idėjai. Šimtai tūkstančių ištremtų, išvežtų gyvuliniuose vagonuose iš jų gimtosios šalies į svetimą, okupuojančią šalį yra ypatingas XX šimtmečio karinis nusikaltimas. Tačiau tai tik Baudžiamasis kodeksas, teisinė kalba, nukreipta vertinti nusikaltėlius. Visai kita vertybė – tremtinio valia išlikti, grįžti ir net susigrąžinti mirusius artimuosius, kad nors jų kaulai ilsėtųsi Tėvynės žemėje. Tokia valia įrašyta asmenybių veiduose, kaip ir tų dešimčių ir šimtų tūkstančių masiniuose Sąjūdžio mitinguose, kuriuos įkvėpė ir nušvietė Laisvės dvelksmas. Bet jokia nuotrauka negali apimti milijono žmonių, išėjusių į Baltijos kelią. Nuotraukos pakviečia atstovus, ir jų veidai kalba už visus.

Grįžta Tėvynės garbė, ji vėl bus nepriklausoma valstybė! Grįžta sovietų uždarytos bažnyčios, tikėjimo laisvė; grįžta į savo namus – Vilniaus katedrą – ypatingas tremtinys, Lietuvos globėjas šventasis Kazimieras. Atgimsta valstybė ir pareiga savo valstybei, jos laisvei. Žmonių išrinkti atstovai, apsisprendę nesitraukti nė per žingsnį atgal į šalies nelaisvę, ir širdžių pašaukti beginkliai kariai savanoriai, skubėję krūtinėmis užstoti, apginti savo tėvynę – atgimusią valstybę ir savo pačių orumą, teisingumo jausmą.

Tuomet Lietuva buvo ypatinga ir siuntė savo vertybinį pranešimą kitiems. Jame glūdėjo tiek daug pagrindinių dalykų, kurie daro žmogaus gyvenimą vertą pagarbos ir nušviestą vilties, kad pasaulis neišsigims.“ – prisimena Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis.

Parodą Seimo II rūmų galerijoje lankytojai kviečiami apžiūrėti kasdien sausio 10 – vasario 6 dienomis nuo 8 iki 17 val. Įėjimas laisvas.

Kategorijos: Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: