V. A.Bumelis. Turime beveik viską, kad taptume klestinčia šalimi (5)

Prof. Vladas Algirdas Bumelis

Prof. Vladas Algirdas Bumelis

Į kokias sritis turi orientuotis Lietuva, jei nori tapti turtinga ir klestinčia? Vienos sėkmingiausių įmonių Lietuvoje „Sicor Biotech“ vadovas prof. Vladas Algirdas Bumelis įsitikinęs: nėra kitos alternatyvos – tik būti aukštųjų technologijų šalimi.

Ir tam turime beveik viską. Tereikia prioritetu pasirinkti tas technologijų šakas, kuriose turime įdirbį, ir laikytis strateginės drausmės, tai yra, įgyvendinti tai, ką užsibrėžėme.

– Kodėl jūs manote, kad Lietuva turi potencialo tapti aukštųjų technologijų šalimi, kodėl ji negali būti statybų, žemės ūkio ar paslaugų šalimi?

– Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad Lietuvoje mes per ilgą laikotarpį turime gerai išvystytą mokslo ir studijų sistemą. Ir ta mokslo ir studijų sistema sukuria pradinį potencialą, kuris yra reikalingas vystyti aukštąsias technologijas. Antra, aukštosios technologijos geros tuo, kad jos kuria tikrai didžiulę pridėtinę vertę.

Aš tikrai nuoširdžiai lenkiu galvą prieš visus mūsų žemdirbius, kurie įdeda didžiulį triūsą, kad prekybos įstaigose galėtume įsigyti to, ko mums reikia savo energetiniams resursams papildyti, bet tos pramonės sritys tikrai nekuria pridėtinės vertės ir tikrai nesukuria to staigaus judėjimo į priekį, kuris dabar mums yra reikalingas.

Jeigu mes norime pasivyti senąsias kapitalistines valstybes, jeigu norime suspėti nors kiek priartėti prie tų, kurie dabar turi 3,5 karto geresnę gyvenimo kokybę negu mes, tai, mano supratimu, kitos alternatyvos nėra.

– Gerai, o ar valstybė, Jūsų požiūriu, turi strategiją, kaip tapti tokia šalimi, ar tai daugiau teorijos dar?

– Strategijų yra labai daug, bet mes Lietuvoje turime vieną labai didelę bėdą – nėra vadinamosios strateginės drausmės. Jeigu jau žmonės pasirašė strategiją, jeigu tai padarė verslininkai, tai jie turi turėti ir strateginę drausmę, t. y. ją [strategiją] vykdyti. Kadangi strateginės drausmės nėra, o strategijų begalės, tai ir teisingo judėjimo nėra.

Jeigu mes ją turėsim, tai aš tikrai tikiu, bus taip, kaip ir Šveicarijoje. Šveicarijoje ir karvutės pieno duoda, ir su skambaliukais vaikšto, ir sviesto skanaus yra, kaip ir Lietuvoje. Bet Šveicarija nėra karvučių ir šokolado šalis, iš to ji nesidaro turtinga. Ji darosi turtinga tik iš tiksliosios mechanikos, bankų sistemos, aukštųjų technologijų, farmacijos pramonės.

– Kitaip sakant, jūsų požiūris yra toks: kad Lietuva taptų klestinčia valstybe, ji turi investuoti į protą, arba, kaip esate sakęs savo knygoje, į kilnojamą, o ne į nekilnojamą turtą.

– Taip, į nekilnojamą turtą jau, galima sakyti, visi investavom. Ir galima sakyti, kad esam prasti investuotojai, nes visi, kurie investavo į tai 2007–2008 metais, dabar turi 50 procentų nuostolio, o ne pelno. Todėl pasakymas, kad investicija į nekilnojamąjį turtą yra gera investicija, yra labai abejotinas.

Bet jeigu mes investuojam į kilnojamą turtą, tai tas kilnojamas turtas toks labai šaunus: iš ryto su juo atsikeliam, niekas neprašo mokėti mokesčių, visą laiką su savimi nešiojamės, galim važiuoti į užsienius, jokie muitininkai neprašo jokių mokesčių mokėti.

– Jūs kalbate apie biotechnologijas, biofarmaciją, informacines technologijas ir lazerius. Ar tai reiškia, kad kitos kryptys Lietuvoje yra neperspektyvios?

– Krypčių pasaulyje yra tiek, kad galėtum visą knygą surašyti, kiek ir kokių jų yra. Lietuvoje mes norim kartais ir padėti visiems, ir investuoti į viską, į visas kryptis, sakom, kad visos yra geros. Normaliame versle yra paprasta sistema – tu turi į kažką koncentruotis.

Manyčiau, kad tos kryptys, kurias vardinu aš, nėra naujos, jos turi įdirbį. Jeigu mes jas dar labiau paskatinsime, tai jos tikrai pradės generuoti mums milijardines pajamas. O milijardinės pajamos tikrai duos gerus mokesčius ir mūsų biudžetas didės.

– Kad mes taptume klestinčia valstybe, turim pasirinkti kryptį, o ta kryptis, kaip Jūs sakote, yra aukštosios technologijos, ir reikia pasirinkti tas iš jų, kurios jau turi įdirbį Lietuvoje, ir įgyti strateginės drausmės, nes strategiją irgi turim?

– Taip, nieko daug nereikia. Beveik viską turim.

– Profesoriau, iš vienos pusės Jūs esate verslininkas – „Sicor Biotech“ generalinis direktorius, medicinos centrų „Northway“ steigėjas. Iš kitos – Jūs mokslininkas: genų šiuolaikinės farmacijos pradininkas Lietuvoje, vienas iš interferono, skirto vėžiui ir hepatitui gydyti, kūrėjas, ir tai toli gražu ne viskas. Kuo šiandien Lietuvoje yra lengviau būti – mokslininku ar verslininku?

– Man atrodo, kad svarbiausia būti žmogumi.

– Bet jeigu dar ką nors ir dirbi?

– O jeigu dar dirbi… Man rodos, ne taip svarbu, ką dirbi, svarbu daryti tą darbą labai gerai. Arba darai labai gerai, arba iš viso jo nedarai. Ir tas visai nepriklauso nuo to, kas esi – mokslininkas ar verslininkas. Ir tada tikrai viskas bus labai gerai ir labai sėkmingai. Nors aš tokio žodžio kaip „sėkmė“ irgi nelabai suprantu. Sėkmės nebūna. Būna rezultatai. O rezultatai būna tokie, kiek esi įdėjęs darbo.

– Kaip Jūs rašėte savo knygoje: „99 procentai darbo plius 1 procentas talento – tai ir yra sėkmė“?

– Visiškai teisingai. Pasižiūrėkit į vunderkindus. Kartais sako – labai gabus muzikai. Bet labai gabus kartais taip ir lieka labai gabiu, nes pradeda tingėti po 7 valandas groti fortepijonu ir geru muzikantu netampa.

– Mes su jumis kalbame apie Lietuvos ateities kryptį, bet dabar Lietuva gyvena krizės sąlygomis. Ir aš Jūsų knygoje radau tokius žodžius: „Kaip nugalėsime krizę? Viskas bus, kaip turi būti – su skausmais. Mažinamės algas, nes gaudavo tris kartus didesnes negu įmanoma. Bedarbių daug, bet daug kas buvo išpūsta. Jeigu nėra bedarbių, visi ramūs, nes niekas iš darbo neišmes. Bedarbiai – kokybės garantas. Bus skaudu, sutinku. Bet gyvenimas – kaip rožė: ir gražu, ir duria“. Ar tai reiškia, kad mūsų valstybės vadovai nemokėjo skaičiuoti ir realiai vertinti situacijos? Ar didesnė kaltė yra pačių mūsų, vartotojiškos visuomenės, kuri laisvą pinigą investuoja ne į protą, o pravalgo?

– Aš galvoju, kad visi postai yra laikini, todėl mes neturėtume kaltinti visų savo vadovų ir sakyti, kad viena Vyriausybė labai puiki, kita labai bloga. Vyriausybės yra tokios pat, kokie mes esame. Man atrodo, kad visuomenė buvo truputėlį apkrėsta kažkokiu virusu, tokiu skubaus gero gyvenimo norėjimu.

Mūsų pačių mentalitetas keičiasi. Ir aš tikrai labai džiaugiuosi, kad tie metai, kurie buvo kriziniai, (gal kas nors sakys: keistas tas Bumelis, džiaugiasi krize), bet tie metai buvo kaip chirurginė operacija, kuri truputį pakeitė žmonių mentalitetą.

Žiūrėkit, žmonės jau nepuola taip investuoti į nekilnojamąjį turtą, nes jis tikrai nuvertėja. Todėl tai buvo geras gydymo laikotarpis mums visiems ir, aš manau, mes po truputį išgyjam.

Interviu transliuotas LTV laidoje „Savaitė“

Kategorijos: Lietuvos kelias, Mokslas, Mokslo darbai, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .

5 komentarai

  1. Valdas:

    Labai gerai yra norėti (pa)daryti (paversti) Lietuvą aukštų technologijų šalimi.
    Tačiau …
    Prieš planuojant daryti (kurti) klestinčią Lietuvą, pirmiausia valdingiesiems reikia išmokti gerbti kiekvieną Žmogų Lietuvoje.
    Dabar gi …
    Žmogus Lietuvoje bando išgyventi valdingųjų partinių gaujų sukurtą XXI a. baudžiavinę santvarką. Kad būtų aiškiau, pavyzdys:
    Anglijoj …
    £622 (apie 2500 litų) žmogaus veiklos šių mėnesio pajamų nėra atskaičiuojamas joks mokestis, net ir valstybiniam socialiniam draudimui. Tai yra žmogaus veiklos asmeninė ir privati neliečiamybė šioj šaly. Maistui, apdarui, namui.
    Lietuvoje …
    121,50 lt (apie £30) – (su)mokamas žmogaus pajamų mokestis nuo
    800 lt (apie£200) minimalaus darbo užmokesčio.
    Anglijoj … : )
    (apie £30) 121,50 lt – (su)mokamas žmogaus pajamų mokestis nuo
    (apie £720) 2880 lt ………………. darbo užmokesčio.
    Taigi …
    Valdžia Lietuvoje netrukdomai sugeba pasisotinti silpniausiųjų žmonių sąskaita.

    Dar vienas svarbus pastebėjimas.
    Vienos sėkmingiausių įmonių Lietuvoje „Sicor Biotech“ vadovas prof. Vladas Algirdas Bumelis nederamai skleidžia savo ligotą nuomonę, kad nekilnojamas turtas (Žemė, …) tikrai nuvertėja.
    Ir dabar linkiu mums visiems sėkmingai mokytis gerbti kiekvieną Žmogų Lietuvoje ir mokytis branginti Žemę Lietuvos.

    Pagarbiai

  2. Valdas:

    Brangiausioji (ir niekada nenuvertėjančioji) Lietuvos Žemė prašosi referendumo.

    http://www.youtube.com/watch?v=JLImDiXp2mg

  3. Elena:

    Man irgi yra džiugu matyti, kad lietuvio mentalitetas keičiasi – iš užguito baudžiauninko jis po truputį tampa oriu savo kiemo, savo krašto, savo valstybės šeimininku. Jau vien suvokimas, kad turime savo valstybę, kurioje tvarkosi mūsų pačių išrinkta ir mūsų pačių kontroliuojama valdžia, o ne okupantai ar kokie kiti priešai, svetimieji, yra didelis žingsnis žmogaus, valstybės klestėjimo link.

    Kiekvienas žmogus, siekiantis gero savo darbo rezultato, pirmiausia privalo apsispręsti, į kokį darbą koncentruosis, ką jis sugeba padaryti geriausia. Ir tada dirbti – labai labai gerai dirbti tai, ką pasirinko dirbti. Nesiblaškyti.Taip ir valstybė.

    Kitas gero rezultato garantas yra drausmė. Kiekvieno asmeninė drausmė ir matymas kito, kuris nusižengė drausmei, jo sudrausminimas ar net nubaudimas dėl drausmės sulaužymo. Palaidas liberalizmas veda tik į balą, liūną, bet ne į klestėjimą.
    Paprastas pavyzdėlis: vis girdžiu mokytojus nusiskundžiančius dėl mokinių, kurie net pamokos metu naudojasi mobiliaisiais telefonais. Absurdas – taigi įrašyk mokiniui į jo taisykles, kad mobilieji telefonai mokykloje yra draudžaimi ir viskas. Pamatei vaiko rankoje telefoną, tuoj pat jį paiimi ir grąžini tik mamai arba tėvui, vaiko globėjui, kad ir jie žinotų, jog vaikas pažeidė mokyklos drausmę, nusižengė mokinio taisyklėms. Taip auklėsim ne tik vaiką, bet ir jo tėvus. Ir taip kiekviename žingsnyje, bet kokioje srityje – nėra tvarkos, erzina netvarka – įvesk taisykle, įstatymu tvarką .

  4. S:

    Bumelis geras vadovas. Bet nekenktų plačiau nušviest situaciją. Jo vadovaujama “Sicor biotech” iš tiesų yra žydų valdoma kompanija (priklauso Izraelio bendrovei “Teva”). Dabar Bumelis įkūręs naują savo firmą “Biotechfarma”, kuriai vyriausybė suteikė net ~40 mln. litų naujo fabriko statybai, o kapsulę į kertinį akmenį įkasė pats Kubilius. Čia gražu viskas, tačiau Bumelis greičiausiai vėl parduos naują įmonę, kai ji įsivažiuos. “Investicijų pritraukimas” – tokia jo sėkmės formulė. Rezultatas – aukštosios technologijos Lietuvoje taps globalių užsienio kompanijų nuosavybe. Kad Bumeliui tai naudinga, yra akivaizdu, nes asmeniškai gaus galbūt šimtus milijonų už parduotas akcijas. Bet ar tai naudinga Lietuvai? Ar negalėtų valstybė remti nacionalinio, lietuviško kapitalo įsitvirtinimą aukštosiose technologijose? Bumelio sėkmės istorija paremta sugebėjimu puikiai “apeiti” visas trukdančias taisykles, gaunant didžiulę paramą iš fondų. Todėl jis niekad nekritikuos tos sistemos, kurioje asmeniškai išlošia, tai logiška. Bet ar Lietuvai kaip valstybei tokia sistema naudinga? Nekelti šio klausimo, o vien gėrėtis sėkmės istorija yra trumparegiška. Na, o visa kita, apie darbą ir rezultatų siekimą skamba pamokančiai, galima imti pavyzdžiu.

  5. Man atrodo kitaip. Čia panašiai, kaip prieš 20 m. buvo mokoma – kam ta pramonė ir žemės ūkis, dabar bus paslaugų sferos laikas. Tokia ekonomika – vienas kitą kerpa, atlieka jam paslaugas, vadybinkauja, logistikauja ir t.t. – o niekas nevyksta. Tiesiog rašomi tušti BVP burbulai ir kitokios pseudoapskaitos misterijos. O žmonėms reikia realaus maisto, kuro daiktų. Tai perkam iš užsienio? Ar užsieny materializuojama čia Lietuvoje vykdoma kone pusės dirbančiųjų veikla? Tada imamos paskolos, kurių dalis eina daliai tų pačių neva dirbančių algoms. Ir dar emigrantų atvežamos lėšos. Ir tada turim labai nedidelę dalį Lietuvos gyventojų, kurie dar dirba naudingą darbą ir kuria šiokius tokius ribotus resursus, kurių jau deja neužtenka 3 mln. gyventojų išlaikyti (kai Belgijoje kuriamų resursų, kuri 2 kartus mažesnė už Lietuvą, užtenka 10 mln. žmonių, Olandijai – 12 mln. žm., Korėjoms, 2 kart. didesnėms už Lietuvą – 22 ir 50 mln. žmonių). Nes ten žmonės dirba – pramonė, žemės ūkis, o neužsiima miražais. Būtina tolygiai paskirstyt ir darbą, ir resursus, norint kad Lietuva išlaikytų bent 3 mln. gyv. Priešingu atveju liks tik “reikalingi” (Izraeliui, ES, Lenkijai ir kitiems Lietuvos priešams), o po kiek laiko Lietuvoje Palestinos pavyzdžiu, kaip niekieno teritorijoje bus įkurtas koks “jidišlandas”. Lietuva, gyvenanti iš IT technologijų – tai 1000 užimtų žmonių ir 0,5 mln. nereikalingų ar juos aptarnaujančių. Plius niekaip nenukonkuruosim Kinijos ir Indijos. Visur žemės ūkio šalyse gyventojų skaičius didėja, postindustrinėse mažėja. O dėl globalizacijos (tokia satanizmo kryptis) veikia dar ir susisiekiančių indų principas – pakraščiuose įrengiamos išvietės ir savartynai. Pagal geografinę platumą Lietuva ten pat, kur Kanada ir Rusija – taigi pagal visas pseudomokslines teorijas su šiomis šalimis turi susilyginti ir Lietuvos gyventojų tankis. Lietuvoje tada turėtų būti 100 tūkst. gyventojų. Tada tikrai ES savartynu paverstoje šalyje galės būti tik IT ir čia atkelti 10 mln. bangladešiečių, dirbančių šiukšlių utilizavimo versle Izraeliui priklausančiame Jidišlande (knygoje “Lietuvos žydai” viršelio įklijoje yra perspektyvinis žemėlapis). Tai kaip čia, vienai, ir dar mažai intelekto bei resursų eikvojančiai profesijų grupei siūloma skirti pirmenybę? Iš kurios aplamai jokios naudos – programas galima atsipompuot iš torentų, o tą visą kompinį chlamą užsipirkt iš kinų. Plius turėk ten kiek nori IT, kuri tinka nebent tik imituoti tarp biudžetnikų darbinę veiklą, o žmonės be maisto ar kuro vistiek bus priversti emigruoti. O tad užsieniuose gavę Lietuvai nereikalingų virtualių lėšų, atvažius čia apiplėšinėti likusius ir dar užkels kainas. Ir kaip nesuprasti, kad vidutinio dydžio valstybė negali būti be pramonės, žemės ūkio ir vidaus rinkos. Čia Monakas gali egzistuot iš lošimų, pašto ženklų ir IT.
    O investicijos – tai tik vechseliai perskirstyti tuos Lietuvoje esančius ribotus išteklius. Mat Lietuva neturi savo finansų sistemos ir bankų, o bankų privalomas rezervas apie 10 proc. Todėl ir imigrantų uždarbis, leidžiamas Lietuvoje, ir investicijos, ir paskolos – tai ne Lietuvai duodamas turtas (turtas būtų prekės ar auksas), o tiesiog leidimas Lietuvos viduje nieko nedirbantiems (pvz. kai kuriems biudžetnikams ar imigrantų išlaikomiems pinigais), atimti tai, ką uždirba dirbantieji ir likę Lietuvoje. Investicijos virtualiais pinigais – tai teisė plėšti nedirbančiam Lietuvai dirbantį Lietuvai ir iškraipyt socialinius santykius. Lietuvai sunku, iš jos bėga žmonės, o likę “valdžios” skatinami bėgti leidžiant čia nedirbantiems emigrantams ir ‘”investuotojams” už Lietuvai beverčius virtualius pinigus pasiimt dar tai, kas yra likę čia likusiems. Jei resursai paskirstomi netolygiai, tai visada atsiras žmonės, kuriems jų nepakaks. Žemės ūkis – vienintelė ūkio šaka, leidžianti paskirstyti darbą ir resursus lygiomis dalimis ir išlaikyt Lietuvoje bent 3 mln. lietuvių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *