Alkas sveikina įžengus į 2012-us (95)

Mieli bičiuliai,
Alko lankytojai,
skaitytojai,
bendražygiai,
jau pradėjome naują mūsų kelionės aplink Saulę ratą, pažymėtą – 2012 m. ženklu. Šis naujas skaičius mums primena nepadarytus darbus, neįgyvendintas svajones ir lūkesčius.

Mūsų norai, svajonės ir siekiai visuomet yra didesni, kilnesni, aukštesni, pranokstantys mūsų galimybes ir šiandienos pasiekimus. Todėl kiekviena atskaita, kiekviena nauja gairė visada yra nauja viltimi, nauja galimybe, nauja svajone, paskata didingiems vis dar nepadarytiems darbams, vartais į tobulesnę būtį, į neišsipildžiusių lūkesčių išsipildymą…

2012-tuosius Alkas pradeda kaip savo antruosius metus. Mums norisi tikėti, kad Jūs ir toliau būsite Alke. Alkas laukia Jūsų dėmesio, Jūsų minčių ir įžvalgų, Jūsų patarimų ir nuomonių. Kurdami Darną Alke trokštame, kad ji pasklistų visoje mūsų Šventoje Žemėje – Lietuvoje.

Kelyje į tikslą mums gali pristigti ryžto, galių, o kartais ir paties gyvenimo jam pasiekti. Koją pakišti gali mūsų susipriešinimas, pyktis, nuoširdumo, pakantumo ir supratimo stygius. Todėl dažniau prisiminkime vaidilų išmintį – nėra didesnės galios už tą, kurią suteikia vienovė įvairovėje.

Mieli bičiuliai, sveikindamas su Nauju Saulės ratu, Naujomis Mintimis ir lūkesčiais Alkas visus kviečia veikti pavieniui ir kartu, tam, kad mūsų Tėvynė Lietuva būtų jaukiais, savitais ir  savo vaikų laukiančiais gimtaisiais namais, vieninteliais visoje Žemėje namais, kuriuose esame savimi, kuriuose žodžiai – „Lietuva – lietuviams, lietuviai – Lietuvai!“ skamba kaip didžiausios meilės išpažinimas savo Tėvynei.

Alkas.lt redakcija
alkoredakcija@gmail.com

Kategorijos: Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , .

95 komentarai

  1. Kemblys:

    “…jau pradėjome naują mūsų kelionės aplink Saulę ratą, pažymėtą – 2012 m. ženklu.” – čia nuo Kristaus gimimo!?

    Norėčiau priminti,kad nauji metai nesutampa su Saulės sugrįžimu dėl žydiško apipjaustymo, tuomet įsigalioja tikrasis gimimas, kai gauna vardą:
    “Lk 2
    21 Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti berniuką, jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas buvo nurodęs dar prieš jo pradėjimą įsčiose.”

    Man metai verčiasi su Saulės sugrįžimu.

  2. Artūras Gotautas:

    Alkui ir tuo labiau Jonui Vaiškūnui tikrai nedera “Grigaliaus” skaičiavimo sistema..Reikia mesti lauk tą svetimą rūbą ir ieškoti savosios drobės..
    Pabrėžtina: “Sausio 1-oji, kaip Naujųjų metų diena, Lietuvoje pradėta švęsti pagal krikščioniškojo vakarų pasaulio tradicijas ne anksčiau kaip XIX a.”
    Kažkaip pamirštam mums ypač svarbų Pavasario Lygiadienį..
    Pavasario Lygiadienis-Rudens Lygiadienis..
    Žiemos Saulėgrįža-Vasaros Saulėgrįža..

  3. Žemaitė:

    Maištaukim nemaištavę, bet jeigu kiekvienas pradės metus skaičiuoti savaip (nuo Saulėgrįžos, nuo Lygiadienio, etc.), liks košė malošė 🙂
    Ir šiaip, dedu galvą nukirst, kad dauguma švenčiančių Naujuosius yra giliai padėję ant Jėzaus ir jo datų 🙂 Liko tik bereikšmis skaičiukas, naudojamas dėl patogumo 😉

    • Vilmantas Rutkauskas:

      Turiu įžvalgę savo nuomonę, kodėl žemaičiams ir lietuviams liaudiškoje tradicijoje taip prilipo ši Grigaliaus mėtų šventė, beje, kaip ir patogūs Maksimos tinklai, kurių simbolyje taipogi taryt paverstas kryžius – panašus į tą, kuris jau beveik natūraliai nuo vaikystės – irgi ant kaktų.
      Kaktos su natūraliais tapusiais paprastais “nesureikšmintais” kryžiais – raktas į “nesureikšmintą” sukrikščionintą supatogintą gyvenimo būdą.

  4. Nukrypstate į smulkmenas.
    Tuo tarpu derėtų apmąstyti kas gi laukia Lietuvos Naujaisiais Metais?
    Ar mūsų valstybės mechanizmas pradės vienąkart dirbti visuomenės daugumai?

  5. lamatas:

    linksma kai taip sutariam.SU naujais metais visus .Gal nors Juose pradėsim klausyti vienas kita …ir tebūnie darna

  6. Algimantas:

    Dėkui Alko internetinio puslapio sumanytojams ir tiems kurie rašo. Stiprybės Jums!

  7. Kęstutis:

    Na kaip beskaičiuotume, metai turi kažkada prasidėti ir pasibaigti. Dėl to, kad jau taip pripratinti, ar įprotinti, kaimynai irgi taip skaičiuoja, lai būna Naujieji ir sausio 1, bet iš kitos pusės, ar kas mums trukdo turėti ir savo kalendorių. Jei kiniečiai švenčią savo naujuosius, tai ir mes galėtume, jei… kas suskaičiuotų atskaitos tašką ir tai galėtu patvirtinti svariais įrodymais. Aš už. Aišku būtų labai nesmagu jei kas leptels kokius 5214 metus “saviveikliniais pagrindais” ir pavadins kokio ožio ar švendrės metais. Čia jau geriau neapsijuokt.
    Kemblį pažystų neakivaizdžiai nuo “neatmenamų laikų”, ginčydavomės kituose forumuose, iki pažaliavimo. Pradžioje galvojau, sutikčiau – duočiau į snūūkįįį. Dabar sutikčiau – paspausčiau ranką, kaip senam pažystamam. Vis tik dėl lietuviškų žodžių vartojimo, svetimžodžių – tūnančių pasąmonėje, naikinimo – dėkingas Kembliui. Jis pirmasis kuris man papriekaištavo – nekalbėk nelietuviškai. Norėčiau, be progos (kad ko neįžeisčiau :)) palinkėti ir Kembliui, ir J. Vaiškūnui ir “tikram lietuviui” ir lamantui ir lyviui ir Vilmantui R. ir Rokui ir Artūrui Gotautui ir visiems kurių nepaminėjau – GERANORIŠKUMO. Geranoriškumo Lietuvos Labui. Neieškokime priešų, ieškokime bendražygių. Pyktis, puikybė, išdidumas nieko nekuria, tik griauna. Mažutis pastebėjimas savistabai – jei žmogus įsižeidžia, vadinasi jis yra per daug susireikšminęs. Ieškokime tiesos ir sutarimo Lietuvos Labui. Mano ar bet kurio iš mūsų tiesos palauks, svarbiausiai galutinis – begalinis tikslas Lietuva.

    • Sutinku, Kęstuti, su viskuo ir dėl kalendoriaus taip pat.

    • Kemblys:

      Sveiki Visi sulaukę grįžtančios Saulutės! 🙂
      Perskaičiau Kęstučio žodžius “sutikčiau – duočiau į snūūkįįį” ir susigraudinau. Rašydamas atsiliepimus, aš beveik visada taip galvoju 🙂 Tikrai apsidžiaugiau sutikęs vienmintį.

      Džiaugiuosi “alku.lt”, tai turbūt vienintelė svetainė patraukianti tautiškai nusiteikusius žmones. Ačiū nematomiems rengėjams. Prisipažinsiu, čia patyriau nesėkmę – neatsirado tokių, kurie suprastų, kad ‘kabinėjimasis’ prie svetimžodžių yra patogus ginklas kovai prieš lietuvių priešus, kad ir katalikus. Tik reikia ‘apsiprausti’ pačiam, kad negauti tuo pačiu pagaliu 🙂 Tai mums visiems naudinga.

      Stiprus yra ne tas, kuris muša – stiprus, kuris atlaiko. Laaabai nusivildavau, kai žmonės prarasdavo savitvardą po kažkokio ‘atsiliepimo’. Mano patarimas visiems laikytis Karloso Kastanedos patarimo kovai su ‘smulkiu tironu’: savitvarda, daryti tai ką reikia iš tikrųjų daryti, ištvermė t.y. neribotą laiką, mokėti sulaukti tinkamos akimirkos spręsti bėdą. Šie patarimai padeda, net kai gali prarasti gyvybę.

    • Kęstuti,
      gal man tavo vardą užrašyti taip – “Kęstutis”? 🙂

      Dėl geranoriškumo ir draugų ieškojimo.
      Draugai tik tada bus, jei viskas tarpusavyje bus aišku ir priimtina, o jei tas “draugas” bus toks, kuris meluoja per akis (būk, dievas yra), vaikščioja juodais skvernais ir dar neatsiprašo lietuvių už kryžeivių vykdytą genocidą, tai koks čia, atsiprašant, draugas?

      Ir nieko blogo nėra kada yra pasikaunama – žinot kodėl senovės lietuviai buvo galingi kovotojai? Todėl, kad tuo užsiiminėja kasdien. Dėl to mokėjo ir sigebėjo kovoti.
      Kas kita, jei tas tarpusavio treniravimasis iš tikrųjų jau yra kova, remiama, pvz., svetimųjų šalių, kaip, pvz., žinome, kad seimo partijos yra visos (?) kada tai gavę pinigiukų iš rytų organizacijų (žurnalistų pranešimais). Arba ne kurių partijų atstovai ir dabar kursuoja į kitas šalis instrukcijų.
      Tai ko norėti, kad jos dirbtų Lietuvos visuomenės daugumai?

      Ar reikia tokius mušti (bent jau komentarais)?

  8. Algirdas Patackas:

    …pasirodo, rabinų esama ne tik pas žydus…
    O šiaip jau pritarčiau Kęstučio minčiai – “Neieškokime priešų, ieškokime bendražygių…”

  9. Aguona:

    Taip, ir aš pritariu Kęstučiui. Ir tikiuosi, kad Jonas Vaiškūnas (jei būtent jis „reguliuoja eismą“ Alke) nepasiduos kembliškai ar rutkauskiškai „kovai prieš lietuvių priešus /…/ katalikus“. Tušti tuomet būtų žodžiai „teesie darna“, jei jūs, vyručiai, kovotumėt prieš savo močiutes, mamas, seseris. Vietoj to, kad mylėtumėt… Beje, mums, krikščionims, prisakyta mylėti net priešus. Ech, kaip tai nelengva… Bet verta. Vardan tos, mūsų visų Lietuvos. Ir vardan savo sielos švaros, vardan dvasios skrydžio, vardan tikrosios darnos.

    • Kemblys:

      Malonu, kad Jums prisakyta mylėti, teks pamilti ir ‘Kemblį’ 🙂
      Aš irgi, iš pagarbos artimiems žmonėms, einu į bažnyčią, krikštyju vaikus, tik nesimeldžiu ir nesižegnoju (beje, Biblijoje nerasite nieko apie žegnojimą), ir kryžiaus nebučiuoju, ir nesiklaupiu. Atstovauju kraštutines gamtameldžių pažiūras. Kraštutines… kažkas turi teisingai atstovaut, kad būtų nuosaikių 🙂
      Mano pažiūros susidarė, kai susigaudžiau apie asmens sąrangą, tuomet supratau kokius reiškinius mūsų protėviai galėjo įvardinti žodžiais ‘siela’ ir ‘dvasia’. Jūs šiuos žodžius vartojote šiame atsiliepime. Gal galėtumėte juos paaiškinti, kaip krikščionė? Nors.., jei krikščionys apie tai nutuoktų, nebūtų tokių ‘klaidų’, už kurias dabartiniams popiežiams tenka atsiprašinėti.

    • lyvis:

      Aguona, kodėl jums reikalingi priešai, kodėl jus jų ieškote, Visi žmonės gyvena savo rūpesčiais, vargais ir džiaugsmais, o jus ieškote priešų. Kodėl jus neįvardijate tuos kūrė verda kvaišalus arba tuos kurie augina gyvulius skerdimui ir kurie paskui remia bažnyčią. Bet ne jūsų priešai tai dvasiniai kitaminčiai pagal jus nuėję klystkeliais. lyvis

  10. Giedre:

    Miela Aguona, rašote “mums krikščionims”, jei jūs tokia iš kažkur atkeliavote , tebūnie, bet Lietuva turi savo šaknis ir ji nėra krikščioniška, tai tik kardu užneštas kryžius ant mūsų visų galvų. Ir ačiū Aukščiausiąjam (ne kristui), kad vis daugiau atsiranda žmonių tai suvokiančių ir skatinančių susivokti savo artimus.

  11. lyvis:

    Aguona rašo: Beje, mums, krikščionims, prisakyta mylėti net priešus. Ech, kaip tai nelengva… Bet verta. Vardan tos, mūsų visų Lietuvos. Ir vardan savo sielos švaros, vardan dvasios skrydžio, vardan tikrosios darnos.
    Keista bet krikščionis naikino iš jų pusės priešus t y pagonis apie kokią krikščionišką meilę čia teigiama. Ir dar ir šiandien bažnyčioje niekinami pagonys. Tai kur tą jų meilė taip jų vadinamiems priešamas. Ar ne krikščionys ir suskaldė pasaulį į juodą ir baltą į savus ir velnio apsėstus. lyvis

  12. Aguona:

    Nagi, Giedre (su piktaisiais karingaisiais vyrukais čia žodžiuotis nė nebandysiu). Niekas neneigia tų šaknų, žinau, kad jos gilios, ir viliuosi, kad tebėra pajėgios pasiekti Gyvybės vandens klodus. Tačiau virš šaknų kyla kamienas, želia lapai, žydi žiedai, noksta vaisiai. Atsisakysite jų ir viso Medžio dėl to, kad tai – nebe tos, giliosios šaknys? Atsisakysite visų tų mūsų tautos šimtmečių (ir svarbiausia – žmonių), kuomet Lietuva jau buvo krikščioniška? Aš nesiruošiu jūsų atvertinėti, neturiu nei gabumų nei laiko aiškinti esmines krikščioniškas tiesas (kurios neturi nieko bendro su „kardu“, su prievarta, su niekinimu). Bet man atrodo, kad sunku būtų rasti klastingesnį būdą griauti Lietuvą už vidinę kovą tarp pačių lietuvių. Nagi būkit jūs gamtameldžiai, romuviai, dievturiai ar dar kitaip, jei jums taip gerai. Bet iš kur toji nuolat prasiveržianti neapykanta krikščionims? Ne, ne tiems, kurie prieš 1000 metų iš tikrųjų kardu puolė baltų žemes, kurie iš tiesų buvo ne Dievo skelbėjai, bet kariai, užkariautojai, prisidengiantys kryžiaus ženklu. O neapykanta tiems, kurie šiandien seka paskui taikos, gailestingumo, meilės Nešėją. Tiems, kurie šimtmečiais gynė savo bažnytkaimius nuo visokio plauko okupantų, kuriuos motinos kryžium peržegnoję išleido į Nepriklausomybės kovas 1918 m., kurie su Jėzaus vardu lūpose žuvo pokario bunkeriuose, kurie Sibiro lageriuose iš aukso vertės duonos gumulėlių gaminosi rožančius, kurie kalėjo saugumo rūsiuose, sovietmečiu platindami Katalikų Bažnyčios kroniką bei Šventąjį Raštą, kurie maldomis bei giesmėmis greta Seimo rūmų ištvėrė 1991 m. sausį… Galų gale – kurie šiandien Lietuvoje maitina ir rengia tūkstančius pavargėlių, priima į vienuolynus narkomanus, alkoholikus, buvusius kalinius ir prostitutes. Tai – tiesa. Visi tie žmonės yra krikščionys. Juos visus – nukirskime, nes ne tos jų šaknys? Argi taip, mieloji Giedre? Argi tai darna?
    Beje, apie mūsų šaknis žinau pakankamai daug, jos gyvos manyje, gyvenu toje aplinkoje daug metų, dainuoju senąsias dainas, švenčiu šventes, juostas audžiu ir šiaudelių sodus rišu, ir net ąžuolą apsikabinu. Tai – tikrai graži forma, brangi tradicija, mano (ir jūsų) paveldas, tačiau – ne religija (ryšys, santykis su Dievu). Aš tą ryšį turiu. Jei turite ir jūs – nuostabu. Mat aš tikiu, jog Dievas yra vienas, taigi Jis – ne kas kitas, kaip ir jūsų Aukščiausiasis.
    Taigi – kovoti atsisakau. Stengsiuosi mylėti. Ech… Net Kemblį su Lyviu 

    • Kur tas tavo taikos, gailestingumo, meilės “nešėjas” buvo, kada jo kariauna lietuvius pjovė?

    • mrs:

      Nuo savų dievų išdavimo ir krikšto įvedimo Lietuva tik traukėsi. Deja, nepajėgūs lietuviški krikščionys mūsų žemes apgint, nebepadeda jiems Dievas ar Dievai. Tik kam galvot, kad kažkas jūsų krikščionių nekenčia, paklydę broliai ir sesės esat 😉

    • Artūras Gotautas:

      “Aguona” savotiškai yra Teisi,sunku viską yra paMatuoti,o lygybės ženklo dėt beveik neįmanoma..
      Daugiausiai mūsų prigimtinis TikĖjimas yra krikščioniškas,nes daugelis Mūsų gimėme krikščioniškos pakraipos Šeimose.Net ir patys Vaidilos ir Krivis ne išimtis,tik nereikia labai nuskiesti iki to,kad neva Mūsų prigimtinis TikĖjimas yra “pagonybė”,žodis prigimtinis tai ir nusako prie gimimo,prie gimtinės…
      Pats TikĖjimas geriausias be jokių žmogaus sukurtų/kuriamų “religijų”,TikĖjimas Gamta..
      Kiekvienas laikotarpis yra savotiškas,kas buvo prieš šimtmetį,kas yra dabar,kas bus ateityje labai skiriasi.
      Bet Tradicijos Teisingos,pabrėžiu Teisingos privalo išlykit Amžinos..
      Vėl gi,dažnai Šeimos tradicijos kertasi su Tautos tradicijom,Šeimos papročiai su tam tikro regiono papročiais..
      Galima ir kraštutinį poŽiūrį pateikti.Kaip prosenelis buvo kalinys,senelis kalinys,tėvas kalinys tai ir pačiam reikia važiuoti į kalėjimą,nes tai Šeimos “tradicija”…??
      Arba dažnu atveju vienas brolis būdavo Miško Brolis,kitas liaudies gynėjas-stribas ir taip atsakyme liko abu po velėna,priedu išardę savo Tėvų Šeimą negrįžtamai,nes dėjo tą nelemtą tvorą,už kurios liko viena pusė ir kita pusė..
      Posakis: Reikia niekada nenutraukti draugystės Gijų,nes surišus jas,liks amžinas Mazgas..

  13. lamatas:

    Aguona-” Nagi būkit jūs gamtameldžiai, romuviai, dievturiai ar dar kitaip, jei jums taip gerai. Bet iš kur toji nuolat prasiveržianti neapykanta krikščionims? “….labai keistas,bet taip dažnai reiškiamas kaltinimas.Bet ,nei mano,nei kitų čia rašančių krikščionybės kritikų pasisakymuose ,neteko aptikti tikros neapykantos lietuviams- krikščionims .Nesiūlo juos mušti,ar tremti,ar kitaip kaip varginti.Neatsisako nuo giminių katalikų.nesiūlo griauti bažnyčių.Reikia tik, kad ir Jus elgtumėtės taip pat mūsų atžvilgiu.O Jus iki šiol net nenorit pripažinti teisės mums būti.O už dogmų kritiką ,tai atleiskit.Dažnas iš mūsų ,tikrai esam išėję iš krikščioniškos aplinkos.Ir būtent dėl, asmeninio mastymo būdu,suprasto Jūsų dogmų ……, kaip čia švelniau pasakius.Gal V. Rutkauskas geriau pasakys.

  14. Alva:

    Buvo smagu paskaityti ir straipsni ir komentarus. Ta Naujuju data ir sventimo budas jau seniai neduoda man ramybes…Aciu Alkui ir Jums visiems, bukite Sveiki!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: