Sausį skriesime arčiausiai savo žvaigždės (1)

Vos sutemus naujų metų pirmą mėnesį rytuose tekės Dvyniai ir Orionas (Šienpjoviai). Aukščiau jų –Tauras ir Vežėjas. Grįžulo Ratai tuo metu ritinėsis žemiausiai nusileidę šiaurės kryptimi. Jei norite pamatyti vasaros ryškiausią tandemą, Didįjį Vasaros Trikampį, tai nedelskite, nes jis sparčiai leisis vakaruose. Jau po 21 val. galima dairytis į rytus ir ieškoti Didžiojo Žiemos Trikampio: Didžiojo Šuns ryškiausios žvaigždės Sirijaus, Mažojo Šuns ryškiausiojo Prokiono ir Oriono Betelgeizės, o kairiau jau ir Vėžys su Liūtu stiebsis aukštyn.

Antroje nakties pusėje Liūtą vysis didingas Mergelės žvaigždžių sambūris, o kairiau išsikeros Jaučiaganio ir Heraklio žvaigždynai. Tarp jų kils įsispraudęs Šiaurės Vainikas, lietuvių vadintas Darželiu.

Sausio 5 dieną po saulėlydžio matomi žvaigždynai ir Mėnulis, įsispraudęs tarp Hiadų ir Plejadų. „Stellarium“ pav.

Sausio 5 dieną po saulėlydžio matomi žvaigždynai ir Mėnulis, įsispraudęs tarp Hiadų ir Plejadų. „Stellarium“ pav.

 

Saulė judės Šaulio žvaigždynu ir sausio 20 dieną pereis į Ožiaragį. Dienos ilgumas per mėnesį išsitemps valanda ir 22 minutėmis. Sausio 5 dieną 21 val. 59 min. mūsų gimtoji planeta pasieks artimiausią tašką nuo Saulės. Tuo metu jas skirs 147,096 mln. kilometrų. Tai yra tik 3,3 proc. arčiau nei liepos 4 dieną, kai Žemė būna toliausiai nuo Saulės. Didelės įtakos Žemės temperatūrai tai neturi, tačiau šiek tiek sušvelnina žiemas ir vasaras šiaurinėje planetos pusėje.

Mėnulis sausio 1-ąją taps priešpilniu, o pilnatis stos 9 dieną. Delčią matysime nuo 16 dienos, o jaunaties pradžia nuo 23-ios. Paskutinę mėnesio dieną mūsų gamtinis palydovas dar spės vėl tapti priešpilniu.

Merkurijų pirmomis sausio dienomis dar galima bandyti pamatyti labai žemai prieš patekant Saulei, o Venera (Vakarinė) bus stebima jau greitai po saulėlydžio. Planeta keliaus Ožiaragiu iki 11 dienos, kada pereis į Vandenį. Atstumas iki Žemės per mėnesį sumenks beveik 27 mln. kilometrų. Šalia Veneros sausio 26 dieną atsidurs jaunatis.

Veneros ir pilnėjančio Mėnulio susitikimas sausio 26 dieną. „Stellarium“ pav.

Veneros ir pilnėjančio Mėnulio susitikimas sausio 26 dieną. „Stellarium“ pav.

 

Marsas mėnesio pradžioje tekės apie pusę vienuoliktos vakaro, o pabaigoje dar pora valandų anksčiau. Keliaus jis Liūto žvaigždynu ir artės prie Mergelės, kol mėnesio viduryje kirs ribą, o 24 dieną ims judėti atgal. Raudonoji planeta per mėnesį pašviesės beveik dvigubai, o atstumas tarp Žemės ir Marso sumenks beveik iki 120 mln. kilometrų. Kovo mėnesį įvyks šios planetos opozicija ir tada šias planetas teskirs apie 100 mln. Tačiau per didžiąsias Marso opozicijas atstumas būna dar kone per pusę mažesnis. Sausio 13-ąją šalia planetos praslinks dylantis Mėnulis.

Sausio 13 dienos pietrytinio dangaus vaizdas po vidurnakčio. Pro Marsą praslinks dylantis Mėnulis. „Stellarium“ pav.

Sausio 13 dienos pietrytinio dangaus vaizdas po vidurnakčio. Pro Marsą praslinks dylantis Mėnulis. „Stellarium“ pav.

Jupiteris visą mėnesį po saulėlydžio ryškiai spindės Žuvų žvaigždyne, o nuo 9 dienos keliaus Avinu. Per mėnesį dujine planeta gėrėsimės nuo 8 iki 10 valandų. 22-ają ji atsidurs kvadratūroje   (90° į rytus nuo Saulės). Šalia Jupiterio šio mėnesio 2 ir 30 dieną pamatysime ir Mėnulį.

Saturnu grožėtis galima po vidurnakčio ir iki pat ryto. Judės jis Mergelės žvaigždyne netoli ryškiosios Spikos. Jo atstumas iki Žemės sumažės beveik puse astronominio vieneto (vidutinis atstumas nuo Žemės iki Saulės).

Saturnas, Spika ir Mėnulis – trys dangaus keliauninkai kartu sausio 16 dienos paryčiais. „Stellarium“ pav.

Saturnas, Spika ir Mėnulis – trys dangaus keliauninkai kartu sausio 16 dienos paryčiais. „Stellarium“ pav.

Garado (C/2009 P1 Garradd) kometa toliau keliauja Heraklio žvaigždynu, tačiau plika akimi dar nėra matoma. Tikslią jos padėtį ir kitus duomenis galite surasti čia. Kita, Levio kometa (P/2011 Y1 Levy), taip pat stebima didesniu binokliu ar teleskopu. Ji keliaus Pegaso, Žuvų, Banginio ir Eridano žvaigždynais.  Tikslią padėtį sužinosite čia.

Kvadrantidas. M. Hankey nuotr.

Kvadrantidas. M. Hankey nuotr.

Sausio 1-6 dienomis galime tikėtis pamatyti Kvadrantidų meteorų srautą, kurio maksimumas pranašaujamas 4-ios ryte Saulei jau patekėjus Lietuvoje. Radianas yra Jaučiaganio žvaigždyno pakraštyje, šalia plačiai išsikerojusio Drakono. Lietuvoje stebėti geriausios sąlygos bus sausio 4 po vidurnakčio, kada nusileidžia Mėnulis ir srauto radianas pakyla pakankamai aukštai šiaurės rytuose.

Lai 2012 metai būna Jūsų atradimų metai!

Kategorijos: Astronomija ir kosmonautika, Mokslas, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: