Strategine partnere vadinta Lenkija stabdo savo dalyvavimą Visagino AE projekte (23)

Gruodžio 9 d., kai UAB „Visagino atominė elektrinė“ pasirašė svarbią sutartį su branduolinės energetikos srityje pasaulyje pirmaujančia kompanija „Exelon Nuclear Partners, LLC“ (ENP) dėl Visagino AE Projekto inžinerinės priežiūros darbų, Lietuvos „strateginė partnerė“ Lenkija paskelbė stabdanti dalyvavimą Visagino atominės elektrinės (AE) projekte.

„Atsižvelgiant į sąlygas, kurios pasirodė nepriimtinos dabartiniu metu, ir atsižvelgiant į mūsų grupės kitus svarbius projektus, nusprendėme įšaldyti savo dalyvavimą šioje programoje, prieš priimdami formalius įsipareigojimus“, – pranešime spaudai teigė valstybės valdomos energetikos kompanijos PGE vadovas Tomašas Zadroga (Tomaszas Zadroga).

PGE pranešime spaudai rašoma, kad bendrovė nutraukė derybas su Rusijos energetikos grupe „Inter Rao“ dėl galimybės pirkti elektros energiją iš Rusijos Kaliningrado srities. Teigiama esą Lenkija pati ketina statyti naują atominę elektrinę – PGE per 20 mėnesių planuoja pasirinkti technologiją atominei elektrinei, jos tiekėją bei jėgainės statybos vietą.

Lietuva šiuo metu derasi su „Hitachi“ dėl investicijų į būsimą Visagino AE ir tikisi, kad koncesijos ir Akcininkų sutartys bus pasirašytos jau kitų metų pradžioje.

Planuojama, kad Visagino AE kaina sieks 17,3 mlrd. litų.

Buvo tikimasi, kad dalyvaujant strateginiam investuotojui bei regioniniams partneriams, tarp kurių buvo minimos Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikos kompanijos, Visagino AE būtų pastatyta iki 2020 m.

Internetinių naujienų portalų apžvalgininkai ir politologai jau spėjo susieti šį Lenkijos demaršą su pašlijusiais dvišaliais santykiais Lietuvai netenkinat vadinamųjų Lietuvos lenkų  pretenzijų dėl jiems nepriimtinų Valstybinės lietuvių kalbos ir Švietimo įstatymų.

Kad šiandieninis Lenkijos sprendimas yra nuoseklus Lenkijos spaudimo politikos Lietuvai  žingsnis liudija ir tai, kad gruodžio 6 d. į Vilniuje vykusią Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų Tarybos sesija demonstratyviai neatvyko Lenkijos Užsienio ministras Radoslavas Sikorskis.

Kategorijos: Lietuvoje, Politika ir ekonomika, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

23 komentarai

  1. evaldas janušonis:

    Tai ir ačiu dievams,ir labai gerai ,kad atsisakė,na ir nereikia.Mums belieka statyt mažesne elektrinę,arba ir visai atsisakyt rizikingos statybos.Smagu,kad pagaliau aiškėja kas yra kas,kad Lietuvoj pagaliau šioks toks veiksmas…dar kad iškuoptų bankų vagis išaiškintu….tai ir biudžetas būt perviršis…Su artėjančia tautiečiai!

  2. Rytas:

    PRIEŠ METUS VISIEMS AUKŠČIAUSIEMS RAŠIAU

    Pateikiame Lenkijos Seimo Europos reikalų komiteto 2010 metų spalio 7 d. posėdžio stenogramą, kurioje Lenkijos ūkio ministerijos valstybės pasekretorė, atsakinga už atominę energetiką H. Trojanovska (aukščiausia atsakinga už tą sritį pareigūnė Lenkijoje) atsiskaitydama Lenkijos Seimo Europos reikalų komitetui kalba TIK apie atominių elektrinių statybą Lenkijoje, tai yra kadrų parengimą, patekimą į Tatenos valdybą ir t.t.
    Seimo narys Gelaževskis paklausė kaip su dalyvavimu Lietuvos atominės statyboje? Ji atsako, kad EILĖ ĮSTATYMINIŲ INICIATYVŲ, atominės elektrinės dalyje, KURIOS TURĖJO PAREMTI TĄ INVESTICIJĄ LIETUVOJE, buvo NEPATVIRTINTOS ir NEPRIIMTOS. To rezultate, priklausomai nuo politinės temperatūros, keitėsi investuotojų suinteresuotumas. Atrodo, kad dabar lietuviai daug daro, kad Europos komisija padarytų projektą unijiniu. Bet čia politika neišloš su ekonomika ir racionalumu,-sako Trojanovska.
    Taip pat ji sako, kad Kaliningrado projektas yra kontraprojektas ir gali būti greičiau įgyvendintas (mažiau biurokratizmo). H. Trojamovska sako, kad būdama atsakinga už Lenkijos atominę energetiką ji nenorėtų, kad lenkų investuotojai statytų tokius objektus užsienyje. Aš koncentruosiuosi energijos šaltinių kūrimu šalyje, kadangi tai susiję su energetiniu saugumu, kaštais ir t.t..

  3. Rytas:

    VISIEMS AUKŠČIAUSIEMS RAŠIAU

    Teisės aktų projektų, numatančių Lenkijos investicijas į Visagino AE, nėra. 2011 01 25 d. Lenkijos Vyriausybė svarstys teisės aktų projektų paketą dėl naujos atominės statybos Lenkijoje. Bet jau vyksta darbai Pamario vaivadijoje.
    O egospodarka.pl rašo, kad su lietuviškos atominės statyba Ignalinoje nieko neišėjo ir numatomoje perspektyvoje NIEKO NEIŠEIS.

    Ko gero lieka statyti AE trims Baltijos šalims?

    Lenkijos ūkio ministerija pilnu tempu priima sprendimus dėl savo atominės statybos Lenkijoje ir jokio sprendimo dėl Visagino AE.

    Diskusijose Lenkijos energetikai (Polska grupa energetyczna) sako, kad lietuviai yra davę terminą apsispręsti iki 2011 03 31 d., tai reikia išpešti maksimumą naudos sau. Vėliau, jeigu bus naudinga, gal būt sumokėjus kelių milijonų zlotų sumą (vienoj vietoj sakoma, kad jie galėtų sumokėti net iki milijardo zlotų ), „dalyvauti“ Visagino AE statyboje (gautų informacijos, firmos gutų užsakymų). Bet apie rimtą Lenkijos kaip valstybės dalyvavimą net negalvojama ir jokie SPRENDIMAI NERUOŠIAMI.

  4. Rytas:

    Buvo tik vienas momentas , kai lenkai rimtai kalbėjo apie ELEKTROS TILTĄ. Tai kai pirko Mažeikių naftą. Tai yra pagal juos ji turėjo būti parduodama etapais. Sudera dėl vieno dalyko dėl MN pirkimo ir kartu sudera dėl elektros tilto pirmo etapo (žemės išpirkimo). ir taip etapais. O buvo taip: lenkai paspaudė, lietuviai NUSILEIDO. Viskas. Nuo tada jie lietuvių dar labiau pradėjo NEGERBTI.

  5. Remigijus:

    Lenkai NIEKADA nekalbėjo rimtai apie BET KOKĮ bendrą su Lietuva veiksmą, juo labiau Lietuvai naudingą. Išskyrus atvejus, kai Lietuvos begalviai polonofilai beatodairiškai pataikavo lenkų tikslams.

  6. besidomintis:

    Per pastaruosius 20 metu Lenkijos vadovai niekada nelaike Lietuvos vadovu sau vertais, visada su atitinkamu pasiputimu ir sirdyje ‘Litva, ojcyzna moja’, lyg lietuviai neturi Tevynes, laikini uzklydeliai, zvelgdami kaip i savo laikinai prarasta vaivadija. Ta apsimestine pagarba musu vadovams leido pasijusti lygiaverciais, net nesuvokiant, ka is tikruju galvoja apie juos ir ju sali. Kiek kartu buvo pazeminti, kad ir L.Kacinskio neatvykimu liepos 6-aja i Valstybes svente, tai tiesiog spjuvis skrepliu i veida, o susitiko su Norvegijos prekybos ministru Varsuvoje, o musiskiai ta skrepli skaniai suciulpe, net ir pasirasyti sutarti del busimos AE Lenkijai nereikejo, o musiskiai kliedejo ‘sekmingu keturiu saliu projektu’. Kokiais isimylejusiais polonofilais reikia buti, kad nematyti, jog joks ekonominis bendradarbiavimas nevyksta – nei del Via Baltica, nei del Rail Baltica, nei del elektros jungties, nei ir del AE. Uz tai kiek triuksmo su ‘Orlen’ ir kone auksciausios kuro kainos ES, kai galima izvelgti Lietuvos valstybes sabotavima, siekiant uzaukstinti kuro kainas ir smukdyti ekonomika del padidejusiu kastu, bet tai turi buti atvirai skelbiama, su visa kainodara ir MN pardavimo sutarties punktais. Kaip sitaip nematyti Lenkijos klastu Lietuvos atzvilgiu ?

  7. ežs:

    Gerai tada. Puiki proga užraukt visą šitą branduolinį reikalą.

  8. Rytas:

    Iš tikro tai reikia svarstyti Orlen nacionalizavimą.
    Balstogės universitetą (Trojos arklys, kuriame steigiami visokie lenkų mokyklų streikų komitetai) palaipsniui uždaryti.
    Griežtai žiūrėti (riboti) užsienio prekybos paritetą tarp Lietuvos ir Lenkijos, nes deficitas reiškia darbo vietų eksportą į Lenkiją kaip ir apsipirkimai Lenkijoje.

    • besidomintis:

      Nereikia svarstyti ‘Orlen’ nacionalizavimo, tereikia vykdyti kainu prieziura pagal esamus Lietuvos istatymus. Nemanau, kad istatymai leidzia tiek kelti kainas, kad MN gaminiai, tie patys gaminiai, butu pigesni kaimyninese salyse. Suteikti daugiau laisviu atvezejams, panaikinti galimus zeminancius apribojimus, suvarzymus, suteikti lygias galimybes varzytis ‘Orlen’ ir atvezejams, kurie turi vezti ES pazymas turincius gaminius.

  9. Algirmantas:

    Lenkai kaip visada pastumia kitus, kad uz juos darbus nudirbtu, o sau visa gera susizertu, oanuos kas uz juos dirbo durniaus vietoij palikti…

  10. Rytas:

    Sutinku. Reikia labai pasverti alternatyvas. Berlynas numatęs 100000 stogų padengti saulės kolektoriais.

    • besidomintis:

      Budamas Vokietijoje pries desimtmeti, skaiciau didziuli straipsni apie atsinaujinancias energetikos rusis, pasirodo, jos neatsiperka, yra selpiamos is izdo. Pries pora metu olandu De Telegraaf buvo straipsnis su Nyderlandu energetikos ministerijos valdininku, kuris pateike idomius skaicius – Nyderlandai dovanoja is izdo atsinaujinancioms energetikoms tik 7,5 milijardo ( ! ) euru kasmet, arba 25,875 mlijardu litu, kas butu du Lietuvos metiniai izdai. Atkreipkite demesi, kad Lietuvoje vejo jegaines ‘vysto’ Achemos grupes pinigai, tai uztikrintas pelnas, lyg valstybinius paskolos lakstus pirktum. Isivaizduokime, kiek milijardu euru Vokietija isleis dovanai uzdengti Berlyno stogus saules kolektoriais. Nejucia prisimenu garsuji Leonido Iljiciaus posaki : ‘Ekonomika turi buti ekonomiska’.

  11. besidomintis:

    Lietuvos Ministras Pirmininkas turetu tureti viena patareja is Punsko, su kuriuo kalbetusi prie keturiu akiu ir galetu geriau suvokti Lenkijos politikos zingsnius i ateiti. Smulkmena maza, bet kaip parode paskutinieji 20 metu, labai svarbi. Lietuva galetu moketi punskieciui ministro lygio atlyginima, tai atsipirktu nenuspejamai daug.

  12. Kol turėsime tokį MP kaip dabar tol bus priešingai.

    • besidomintis:

      Pagal savo atliktus darbus ekonomikoje, tai siandieninis Ministras Pirmininkas gali buti gretinamas su J.Tubeliu. Pagal elgesi ir nuveiktus darbus su Lenkija – belieka atsidusti, lyg vykdytu bendros lozes nutarimus.

  13. one:

    Klausimas, ar Lietuvoje egzistuoja koks nors REALUS geresnis MP? Prašom pateikti variantų.

  14. one:

    Dėl lenkų, kvaila yra teigti, kad “lenkai niekada nekalbėjo rimtai”, ar “lenkai niekada nelaikė Lietuvos vadovų sau vertais”. Apskritai sakymas “niekada” parodo tik buką komentatoriaus supratimą. Lenkų buvo ir bus visokių, kaip kad yra visokių Lietuvių. Pasodintumėte į Lietuvos valdžią vieną iš jūsų, tai lenktai turbūt pradėtų teigti, kad “lietuviai visada buvo mūsų priešai”.

    • megenis:

      Kas nuveikta is Lenkijos puses ekonominiuose projektuose per 20 metu ? Jei trukdo varles kelio tiesimui…

    • besidomintis:

      Kalbekime pavyzdziais. Maja Narbutt lieja asaras del dabartines Lietuvos lenku padeties, o ji taip stengesi uz Lietuva kovoti Sausio 13-aja kaip Lenkijos zurnaliste, tuo metu buvusi Vilniuje, apdovanota Lietuvos medaliu. Kiek tenka suprasti is jos dabartiniu pasisakymu, ji labai gailisi savo poelgio, nes tikejosi, kad, ko gero, bus ‘Vilno nashe’ ir Vilno taps Lenkijos miestu, Lietuva grazins is Stalino karo grobiu atimta, atplesta nuo Lenkijos, kaip sako URM Sikorskis, jau tiek metu Lietuvos okupuota. Maja Narbutt vyras, dienrascio Rzeczpospolita redaktorius Jerzy Haszczynski jai antrina, varo savo antilietuviskus paskvilius. Buitiniu lygiu bendraujant su lenkais teko jau sovietiniais laikais isitikinti, kad reikia buti atsargiems, mano senelio perspejimai lyg is Mikaldos knygos. Lenkas visada pritrenkdavo, tai 100 procentu, savo pirmaisiais zodziais, kad ‘Litva, ojcyzna moja’, lyg as lietuvis buciau valkata be tevynes, lyg tureciau palikti Lietuva del pilnos lenku ir Lenkijos laimes, mazesnioji dalis, gal 60-70 procentu, kada mes Lenkijai atiduosime okupuota Vilniu ir, jei patys nesusiprasime, viena diena saunieji lenku kareiviai izengs i Vilniu kaip i Berlyna 1945 m. ir isvaduos is lietuviu okupacijos savo brolius lenkus ir Ostrobrama. Pasijusdavau lyg su rusu kokiais 1980 m. kalbeciausi, kad Lietuvai sunaikinti uztektu 5-6 atominiu bombu. Nesuprantu, kodel Lietuvos politikai prarado ta savigarba sau ir pagarba kaimynams, kuri buvo Sajudzio laikais bendraujant su SSSR valdzia, kai uz slapia desra ir silta radiatoriu buvo didesni siekiai, kai buvo gerbiami priesininku, nors ir keikiami.

  15. Rytas:

    one..i

    kalba apie Lenkijos Seimo stenogramas, kur pasisako aukščiausi vadai atsakingi už tą sritį.

  16. savas:

    Mažiau kreipkim dėmesį į šiuos”Europos čiukčias”,jiems buvo duotas paskutinis šansas su mumis susitaikint,o jie to nepadarė,tai jau jų problema,patys susigriovė tegul ir galvoja kaip elgtis toliau.Mums reikia orentuotis į Skandinaviją,gal ateitį net jungtis su latviais į vieną valstybę,nes jiems tuoj bus galas,o tada liekam tik mes-PASKUTINIAI BALTAI.Po kurio laiko stiprint santykius su gudais,ukrainiečiais.
    Ir aplamai laikas suprast,kad lenkas “nenormalus”,teko bendraut su vokiečiais,čekais,gudais,ukrainiečiais jie visi tą patį šneka ką ir mes.Nežinau,bet toliau mane šie “kaimynai”visiškai nedomina ir matau daugelį pradėjo nedomint,tegul jie eina,…………………,bet mes negalim nusileist nei trupučio,nes tai tokia “paroda”,kai nusileidi jie toliau reikalauja,t.y.patys muša patys rėkia.Kaip baisu kai tauta nežino iš kur ir kas,slavų “mišrainė” ir tiek…………

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *