G.Songaila: Turime siekti, kad nacionalinė kultūra taptų tautos stiprybės šaltiniu (29)

Gintaras Songaila | ALKAS.lt, J.Vaiškūno nuotr.Praėjusią savaitę Seime buvo įregistruoti du alternatyvūs įstatymų paketai: 1) Kultūros ministerijos parengtas Lietuvos kultūros tarybos įstatymo projektas bei jį lydintis Kultūros rėmimo fondo įstatymo naujos redakcijos projektas; 2) Seimo nario Gintaro Songailos įregistruotas Lietuvos kultūros įstatymo projektas bei analogiškas Kultūros rėmimo fondo įstatymo pataisų projektas.

Šia proga Alkas.lt kalbino Seimo narį Gintarą Songailą ir aiškinosi šių įstatymų projektų rengimo aplinkybes ir kodėl yra teikiamas Kultūros įstatymo projektas alternatyvinis  Kultūros ministerijos parengtam Lietuvos kultūros tarybos įstatymo projektui?

Alkas: Gerbiamas Seimo nary, kodėl Jūsų įregistruotas Kultūros įstatymo projektas yra alternatyva Kultūros ministerijos parengtam Lietuvos kultūros tarybos įstatymo projektui? Juk pastarojo tikslas  apsiriboja tik vienos naujos institucijos įsteigimu, taigi jo paskirtis žymiai siauresnė nei teisinių santykių reglamentavimas visoje labai plačioje kultūros srityje?

G.Songaila: Kaip tik jūsų klausime jau ir slypi pirmoji priežastis, kodėl reikėjo alternatyvos. Neužtenka mechaniškai paimti vieną fragmentą, nustatyti biurokratines procedūras tarsi „nuo nulio“ ir manyti, kad jau nuveiktas esminis darbas tobulinant kultūros politiką, jos įgyvendinimą. Naujos, kolegialios ir savarankiškos institucijos, kuri ne tik patarinėtų Kultūros ministrui, bet ir savo sprendimais pati skirstytų valstybės programų bei įvairias kitas paramos kultūrai lėšas, įsteigimas negali būti ištrauktas iš viso kultūros konteksto. Seimo nutarimu patvirtintų „kultūros kaitos gairių“ čia neužtenka. Įstatyme būtina išdėstyti ir pirminius kultūros politiką vienijančius principus, bent jau tą kultūros politikos tikslų bei uždavinių dalį, kuri neturėtų priklausyti nuo kokių nors subjektyvių užgaidų ar kintančių grupinių interesų, pavyzdžiui, kai keičiasi valdančiosios daugumos ir kultūros ministrai. Vien tik „kultūros tarybos“ įsteigimas, kaip tai siūlo Kultūros ministerija, neužtikrintų nei reikiamo reguliavimo aiškumo, nei skaidrumo, nei kultūros politikos svarbiausių krypčių tęstinumo, nei, pagaliau, reikiamo kitų valstybės institucijų dėmesio (visų pirma, žinoma, paties Seimo, Prezidento, Vyriausybės) kultūros sričiai.

Alkas: Bet gal niekas nepuls prieštarauti dėl šių, jūsų ką tik išdėstytų motyvų? Kita vertus, gal galima palikti sudėtingų kultūros reguliavimo principų formulavimą kiek tolimesnei ateičiai, o neatidėliojant įsteigti nepriklausomą kultūros politiką įgyvendinančią instituciją, kaip siūlo ministerija? Juk ir Jūsų projekte numatoma panaši institucija – „Nacionalinė kultūros taryba“? Jeigu čia tikslai sutampa, tai gal Jūsų projektas nėra kategoriška alternatyva? Neatmeskime ir tokio scenarijaus, kad besiginčijant dėl jaučio girioje, paspruks ir žvirblis iš rankos – šioje Seimo kadencijoje nebeatsiras jokios nepriklausomos institucijos ir viskas liks po senovei. Juk kultūros plėtrai būtų geriau, jei lėšas kuo greičiau pradėtų skirstyti nebe ministerija, o nepriklausoma „biudžetinė įstaiga“?

G.Songaila: Jei sprendimus dėl lėšų paskirstymo kultūrai priimtų nepriklausoma taryba, tikiu, būtų geriau ne tik pačiai kultūrai, bet ir viešojo administravimo skaidrumui. Tačiau yra du „bet“. Vieną iš jų jau paminėjau – tai prognozuojami kriterijai ir siektini tikslai bei uždaviniai, pagal kuriuos būtų priimami sprendimai, o ne pagal kiekvieno sezono madas ar kokius nors kitokius politinius vėjus. Kitas „bet“ – ne mažiau kategoriškas. Ar jūsų paminėta, Kultūros ministerijos siūloma atskira biudžetinė įstaiga „Lietuvos kultūros taryba“ iš tikrųjų būtų ta nepriklausoma, nuo politikų tiesioginio kišimosi „atitraukta“ institucija, kaip kad deklaruoja ministras? Juk iš dvidešimties pasiūlytų kandidatų, vos ne pusę jų „išbrokavęs“, sprendimus priimančios  įstaigos „valdybos“ narius atrinks pats ministras. Pagaliau, kam atstovaus šitaip sudarytos kolegialios institucijos atstovai, kokią misiją jie vykdys, kokių kultūros atmainų ir bendruomenių požiūrius jie gins? Kam jie bus atskaitingi, o gal net ir dėkingi? Manau, Kultūros ministerijos siūlomas variantas šią instituciją paverstų ministerijos tarnaite. Už priimtus sprendimus dėl lėšų paskirstymo ministras kaip ir liktų tiesiogiai neatsakingas, atsakinga liktų „kolegiali institucija“. Bet kas pagal tokią sistemą iš tikrųjų nuspręstų? Biudžetinės įstaigos „Lietuvos kultūros taryba“ valdybos nariai taptų Kultūros ministerijai atskaitingais valstybės tarnautojais. Šios institucijos autoritetas būtų net menkesnis, negu dabartinės Lietuvos kultūros ir meno tarybos, kuri sudaroma ministro įsakymu, kadangi ją sudarant bent jau iš dalies buvo laikomasi  atstovavimo principų ir pripažintos kompetencijos tradicijų. Nauja ministerijos koncepcija net ir tai sumaltų.

Alkas: Kaip matyti, Jūs baiminatės, kad ministerija siūlo sau tarsi priedangos instituciją. Tai kuo gi skiriasi ir kuo gi geresnis Jūsų siūlomas tarybos sudarymo modelis?

G.Songaila: Mes siūlome, kad būtų griežtai laikomasi kultūros bendruomenių atstovų delegavimo į Tarybą principo. Į Tarybą būtų išrinkta 15 atstovų iš visas profesionalios kūrybos sritis atstovaujančių kūrybinių sąjungų, taip pat – Lietuvių etninės kultūros draugijos, muziejininkų ir bibliotekininkų sąjungų bei Savivaldybių asociacijos. Taigi, mūsų siūloma Nacionalinė kultūros taryba – tai ne ministro parinkta Lietuvos kultūros tarybos „valdyba“. Be to, pagal mūsų sumanymą Taryba – tai ne biudžetinė įstaiga, o nepriklausomai sudarytas biudžetinės įstaigos – „Nacionalinės kultūros tarybos administracija“ – valdymo organas. Tiek administracijos sudarymas, tiek jos veiklos nuostatai nebūtų Kultūros ministerijos vienašališkai primestas dalykas, o remtųsi abipusiškumu. Kultūros rėmimo fondo ir kitų kultūros programų lėšas skirstytų Taryba, o jos administracija būtų atsakinga už šių lėšų tvarkymą. Taryba už savo veiklą atsiskaitytų kas keturis metus šaukiamai Kultūros kūrėjų asamblėjai. O pagal ministerijos koncepciją – šias lėšas skirstytų ministro parinkta „tarybos valdyba“, kurios nariai taptų tarnautojais. Tai, ką ministerija vadina „taryba“, iš tikrųjų tėra paskirta administracija, mes ją taip ir vadiname. Be to, pastaroji yra atskaitinga ne tik ir ne tiek Kultūros ministerijai, kiek visų pirma Tarybai.

Alkas: O kuo skiriasi Jūsų siūlomos tarybos ir ministerijos siūlomos valdybos įgaliojimai, funkcijos?

G.Songaila: Kultūros ministerijos siūloma įstaiga veiktų prie ministerijos – daugiau kaip jos patariamoji institucija ir politikos įgyvendintoja. Mūsų siūlomos Tarybos statusas aukštesnis – jis patartų dėl visų svarbiausių kultūros politikos gairių parengimo bei įgyvendinimo Seimui, Prezidentui, Vyriausybei, kitoms valstybės institucijoms. Kaip antai, Taryba pateiktų ekspertinį vertinimą dėl Nacionalinio radijo ir televizijos strategijos ir biudžeto – kiek ši institucija įgyvendina nacionalinės kultūros misiją ir ką reikėtų daryti, kad šios misijos įgyvendinimą patobulintume.  Kai kurios mūsų Tarybos ir ministerijos „valdybos“ funkcijos panašios – tik mūsų detaliau aprašytos. Pavyzdžiui – kultūros būklės stebėjimo, analizės, ekspertinio vertinimo (įskaitant ir teisės aktų projektų, valstybės programų, įvairių ekonominio skatinimo priemonių siūlymus) funkcijos.

Alkas: Tačiau jei Taryboje bus kūrybines sąjungas ir kitas nevyriausybines kultūros organizacijas atstovaujantys nariai, ar jie, priimdami sprendimus dėl skurdžių lėšų kultūrai paskirstymo, netampys siauros paklodės kiekvienas į savo pusę?

G.Songaila: Toks pavojus yra. Nemanau, kad mūsų pasiūlymas yra idealus. Galbūt ir jis yra tobulintinas. Tačiau, jei kultūros politikos principai bus aiškiai aprašyti tiek įstatyme, tiek Seimo patvirtintose gairėse, o skaidrumą užtikrinančios procedūros – Tarybos ir jos administracijos nuostatuose, šias  grėsmes galima reikšmingai sumažinti. Kūrybinių organizacijų aktyvesnis dalyvavimas ir net savotiškas varžymasis formuojant kultūros politiką bei ją įgyvendinant tik padės užtikrinti sprendimų priėmimo skaidrumą. O kas gi turi sutarti dėl esminių kultūros politikos krypčių ir jų įgyvendinimo priemonių, jei ne pačios kūrybinės bei kitos su kultūros kūrimo procesu susijusios bendruomenės? Pagaliau, ar pačių kūrybinių bendruomenių stiprėjimas, jų reikšmės kultūros politikoje didėjimas neturėtų būti viena iš pačios šios politikos krypčių? Ministerijai čia matau tik atsakingo koordinatoriaus, valstybės įgalioto pagalbininko misiją, kuri yra ir garbinga ir labai reikšminga.

Alkas: Vis dėlto, ar pagal Jūsų siūlymus ne per daug nužeminta bus Kultūros ministerija, kuri ir taip yra vargana, ar nesusilpnės valstybės institucijų vaidmuo užtikrinant kultūros plėtrą?

G.Songaila: Atvirkščiai. Jei kultūros žmonės jausis oriai, jeigu jie patys jausis ne kažkokiais nusižeminusiais prašytojais dėl paramos trupinių, ar viršininkų tarnautojais, o sprendimų priėmimo proceso dalyviais, atsakingais kultūros politikos rengėjais bei įgyvendintojais, turinčiais įtaką pačiai valstybei, jos institucijoms, tai ir kultūros ministrui negrės pastumdėlio vaidmuo nei Seime, nei Vyriausybėje, nei prie Prezidentės durų. Kuo aukštesnis kultūros žmonių statusas, pagarba jiems, kuo platesnis bus kultūros kūrėjų palaikymas, tuo didesnė bus įvairių, net ir labai įtakingų bei svarbių valstybės pareigūnų pagarba pačiai ministerijai, vis gilesnis bus ir pačios kultūros reikšmės visuomenėje suvokimas. Taigi, ir ministro siūlymai Vyriausybės posėdžiuose bus svaresni. Kad ir dėl valstybės biudžeto. Kitaip bus, jei šiuos siūlymus palaimins tik kokia nors paties ministro parinkta valdyba. Turime siekti, kad nacionalinė kultūra užuot buvusi politinių grupelių tarnaitė taptų visaverčiu tautos stiprybės šaltiniu.

Alkas: Ačiū už pokalbį. Linkime turiningos diskusijos gruodžio 6 d. (antradienį), kai dėl šių alternatyvų bus apsispręsta Seimo posėdyje.

Kategorijos: Kultūros politika, Lietuvos kelias, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .
alko-2-proc

29 komentarai

  1. Vardenis:

    Reiktų Songailai išmokti rašyti lietuviškai!
    Pvz. “nacionalinė kultūra” į lietuvių kalbą verčiasi kaip “Tautinis paveldas” .
    Greitu laiku žiūrėk ir pas tautininkų beliks tik lietuviški jungtukai tarpe angliškų žodžių.

  2. Kalba, kas be ko, yra labai svarbus tautiškumo bruožas, tačiau be tarptautinio žodyno šiandien išsiversti jau nebeįmanoma ir neetiška straipsnio autoriui prikaišioti tarptautinių terminų naudojimą.

  3. PVARADENIS:

    Akivaizdūs ir pačio “alkai” tikslai:
    kad tarptautiniai terminai taptų neatsiejamu etiškos nacijos partiškumu.
    Akivaizdoje tokių estabilišmentų, aktualiai etiška yra vartoti nacionalistai arba nacistai, nes “tautininkai” jau pasenusi nemokslinė terminijos praeitis.

    • gintaras songaila:

      Iš kur tas jūsų pyktis? Be to, kam jūs kišate tą savo pyktį geranoriškai nusiteikusiems žmonėms? Ką blogo daro alkas? Prie ko čia nacizmas ir panašiai?

    • Algirmantas:

      Atsakysiu Gintarui Songalai iž Pavardenį- Pavardenis yr apimtas aklo pykčio, nes niekuo nepasitiki esamoje valstybėje ir jos esamoje betvarkėje, kanda ne tiems kuriems reikia, geriau nueitų į seimą ir ten savo pyktį išlietų antų kurių reikia, arba dar geriau pats imtų kažkątais daryti, kad mūsų valstybėje būtų smagu ir malonu gyventi, ryškiai pas Pavardenį darnos nėra yr tik nedarna.

      • erkė:

        Tai ir liejamas pyktis ant Songailos- seimo nario, ar seimo atstovo. O daryti ką nors, kad būtų geriau “mūsų valstybėje” yra lygiai taip pat beprasmiška, kaip ir daryt ką nors, kad būtų geriau mūsų visatoje, nes valstybė, kaip ir visata, toli gražu yra ne mūsų, ir niekada tokia nebuvo. Mums taip tik sakoma, mus nuo mažens to išmokina, įkala į galveles, kad gyvename “mūsų Lietuvoje”. O aš sakau, kad mūsų ji būtų tuomet, jei visi mes tiesiogiai dalyvautume jos valdyme, priiminėtume kiekvieną sprendimą, patys rinktumėmės tai, kas mums atrodo geriau ir teisingiau. Dabar tokius sprendimus priiminėja kiti, mums menkai pažįstami žmonės- verslo, finansų ir politikos elitas, kuriam šiandien ir Songaila priklauso. Jie ir yra Lietuvos tikrieji valdovai, jie ir kalba apie “mūsų Lietuvą”, turėdami mintyje “jų Lietuvą”, o mums skirta dirbti ir paklusti, nes mes esame naujųjų laikų vergai, demokratijos vergai, kuriems kas keturi metai leidžiama pažaisti prie balsavimo urnų renkantis iš norinčių valdyti vergus kandidatų. Ar gali patys vergai valdyti save, ar gali jie tvarkytis be vergvaldžių- be seimo, be generalinių direktorių, be ministrų ir policijos komisarų? Ė ne, šito mes jums neleisime- atsako aukštuomenės ponai- o tai dar sugalvosit ką nors, kas mums bus visiškai neparanku. Todėl geriau sukurkime dar vieną atstovų tarybą, dar vieną hierarchijos piramidę, kuri bus tos pačios- mūsų sugalvotos hierarchijos dalimi, ir todėl lengvai valdoma ir kontroliuojama. Songailos siūlymas į tai irgi kuo puikiausiai įsipaišo. Varnas varnui akies nekerta.

        • Vis tik siūlyčiau pirma perskaityti rašinį iki galo o skaitant pasistengti suvokti kas parašyta (jei dar įmanoma to prašyti), įsigilint kas ką siūlo, pasidomėti kodėl siūlo ir tada rašyti atsiliepimus. Nes susidaro įspūdis, kad kai kurie „rašytojai“ gebantys suvokti tik rašinius apie kirmėles stintos viduriuose puola prie tuščių langelių po rimtais straipsniais ir smaginasi savo kirmėliška išmintimi.

          • erkė:

            Tai manai, kad nesugebu paskaityt toookio sudėtingo ir gilaus teksto iki galo? :)))
            Tu pats įsigilink ir suvok esmę, o paskui pasiūlymais mėtykis.
            “Kultūros ministerijos siūloma įstaiga veiktų prie ministerijos – daugiau kaip jos patariamoji institucija ir politikos įgyvendintoja. Mūsų siūlomos Tarybos statusas aukštesnis – jis patartų […]”- va, tau su pirštu parodyta esmė. Lipdoma dar viena patarėjų/ekspertų grupelė, kurių ir taip Lietuvoj ant kiekvieno kampo priš…. Aš jau nekalbu apie tai, kad “kultūros ekspertas” apskritai yra nesusipratimas. Menininkai deleguos savo atstovą, kuris kažką spręs apie kitų kūrėjų “tinkamumą”, apie jų meno atitikimą nacionalinės kultūros nuostatoms ir iš tokių atstovų sudaryta taryba bus nepriklausoma?! Aš čia nenoriu keiktis…, bet panašu, kad kalėjimo kaliniai nepatenkinti maistu sukėlė maištą, o kalėjimo administarcija sugalvojo sukurti “nepriklausomą” tarybą iš kalinių, kuri tariamai pagerins padėtį. Tpfu,…
            Laivę menui ir kūrybai! Susikiškit savo babkes į nacionalines šiknas!

            • gintaras songaila:

              visgi erkė tekstą skaitė, tik štai sakinį cituoja ne iki galo, matyt, sąmoningai; erkės nuomonė nukreipta prieš bet kokį mėginimą patiems tvarkytis Lietuvoje; manau erkė suvokia, ką daro ir kodėl tai daro

              • erkė:

                Tai vat būtent, kad šita iniciatyva yra ne mėginimas patiems tvarkytis, o kurti dar vieną komisiją, dar vieną tarybą, kuri tvarkysis už mus, t.y. vėl spekuliuos mano ir mūsų vardu, darydama tai, kas jai atrodo tinkamiausia. Manes čia, žinoma, niekas nieko nesiruošia klausti, juk tie kultūros ekspertai geriau žino ko man reikia. Šiuo atveju man visiškai nesvarbu kas sudarys tą tarybą ir kam ji patarinės. Man čia svarbiau, kad vėl taikomas lygiai tas pats modelis kaip ir seime ir apskritai visoje politinėje stryuktūroje, net 4 metų kadencija ta pati, taigi, galima spėti, kad nieks nesikeis, bus tas pats š. Nu aišku, pinigai ten kažkiek ir po kitas kišenes pasiskirstys, bet prie ko čia aš, prie ko čia ta tauta? Aš nesuprantu.

          • lamatas:

            Manau ,kad vis dėlto jau reikėtų ,šiukšlintojus ir mėgėjus drabstytis pykčiu ,nukreipti kitais adresais.Balastas “ne į temą” komentaruose stumia Alkas .lt link bulvarinių .Matomai toks ,kai kurių “rašliavotojų” tikrasis tikslas.

        • Nadomas:

          Serga pas mumi ant lietuvos erkės, labai serga. Šitoji taip pat.

  4. Jurgis Bielinis:

    Aš labai dėkingas tautininkų vadui g. songailai, kad jis šeime balsavo už Alkoholio reklamos atstatymą T.Y. už tautinį paveldą. Šaunuolis tautinke, nelauk, greitai kvieskis tautinio paveldo puoselėtoją teišerskytę, daukšį… Vienu žodžių tokių paveldo saugotojų Šeime, šeimunų yra daugiau šimto, o jei su padėjėjais bus ir 300 Tai jėga….Manau, kad išmanai, kad tokiu „tautiniu paveldu“ socementuotas kolektyvas bus labai stiprus…
    Negrabiai Jurgis Bielinis

  5. Alkas.lt:

    Gerbiamas Jurgi, čia svarstome ne alkoholio įstatymą. Šis Jūsų komentaras kol kas paliekamas kaip pavyzdys tokių komentarų kurie bus trinami kaip šiukšlės, arba momentinio pykčio protrūkyje išlietos ir nieko su kalbamuoju klausimu neturinčios blevyzgos.

  6. Jorė:

    Gerb. autoriau, pritariu Jūsų siūlymui, nes taryba sudaryta iš kultūros, meno organizacijų atstovų užtikrins demokratiškumą ir ryšius su kultūros bendruomene ir plačiąja prasme su tauta. O kultūra yra visavertis ir visapimantis tautos išlikimo šaltinis. Ekonomikos globališkumo mes neišvengsime ir turėsime įsijungti į šį procesą (jau ir esame įsijungę), būtent dabar tampa aktualu išlaikyti savo kultūros savitumą ir ją skleisti pasaulyje, žinoma, net kažkiek modernizuojant. Tik išsaugoję savo kalbą ir kultūrą mes bandysime išlikti, o tai rodo kitų šalių istorinis išlikimas, pvz.: mūsų kaimynų estų, kurie neturėjo savo valstybės, bet išsaugoję kultūrą, 1918m. sukūrė savo valstybę ir dabar lenkianti Lietuvą.
    Besiburnojantys komentatoriai yra apgailėtini, nes pirmiausiai reikia kurti įstatymus, struktūras, būti išrinktiems, o tik tada galėsime keisti rinkimų įstaymus, partijų įstatymus ir pan. Kito kelio nėra. Būnant Seime skaitlingesniems bus galima ir daugiau lietuviškų žodžių naudoti.
    Mane irgi stebina visur įkištas žodis “Nacionalinis” ir aš jau rengiausi parašyti humoreską, nes yra nacionaliniai muziejai, nacionalinia teatrai, nuvytkau į Austriją, ar kitur, ten vėl nacionaliniai orkestrai ir t.t., tai ir kyla klausimas, kokiai nacijai šios organizacijos ir struktūros priklauso? Čia šie sakiniai yra iš humoreskos.

  7. Jorė:

    Atsiprašau už kai kurias klaidas, nes kompas pasenęs ir kartais ne tą raidę parašo.

  8. Jurgis Bielinis:

    Aš parašiau viską apgalvojęs ir jaučiau, kad tokia reakcija kils. Aš ji labai gerbiau, sveikinau, kai Jis padarė akibrokštą Premjerui. Tačiau Seime Jis balsavo už alkoholio reklamą… Kam jau kam tautininkui privalu žinoti, ką alkoholis išdarinėja su tautomis.
    Du kartus Jūsų redakcijai siunčiau savo straipsnius, tuos pačius kokius siunčiau tiesiai Seimo nariams, kurie labai patiko daugeliui žmonių. Tačiau Jūsų redakcija man jokios reakcijos neparodė, nei atsakė. Aš be galo daug mačiau ankstyvų be laiko mirčių. Dar tarybiniais laikais prieš alkoholį nesekmingai koviausi. Nepriklausomoje Lietuvoje už tai koviausi. Tai ką Jus propaguojate savo svetainėje man ne svetimą. Man viskas kas Lietuvai gerai – man gerai. Taip dažnai kartodavo Pirmasis Ilgametis LSDP pirmininkas Steponas Kairys netinkitis diievais, Tačiau Jam tai ne trukdė labai artimai bendrauti su kunigu Mykolu Krupavičiumi, kuris per 1,5 metų įvykdė žemės reformą. Visados kai budavo Lietuvai blogai instiktyviai Jie du atsirasdavo vienas šalią kito. Daug apie juos skaitęs, ieškojęs žinių – žinau. Alkoholis – tautų pražutis, ypač mums. Tą turi suprasti kiekvienos tautos doras piletis. Aš ieškojau pas Jus įėjimo -neradau. xxi Amžiuje dabar buvo labai geras „Senukų“ vado Rakausko straipsnis apie visas tikybas…

  9. megenis:

    Keista, kai tautininkas balsuoja uz alkoholio reklama, nesisieja zodziai su darbais. Kaip pasitiketi tautininkais ?

  10. jauns:

    Pastikėk savimi, o ne tautininkais ar dar kokiais ideologizuotais sambūriais. Ideologijos galų gale, kai tik įgauna pakankamai galių, visada pradeda žudyti žmones. Tautininkų judėjime ta kol kas dar šiek tiek prilaikoma neapykanta ypač krenta į akis ir aš neabejoju, kad gavę, kaip jie sako, “daugumą”, jie tiek malkų priskaldytų, kad ojojoj. Čia Songaila užsimena apie “nacionalinės kultūros misiją”, apie kurią išgirdus mane šiurpas nupurto. Bandoma kurt struktūras, kurios vykdys šią misiją. O kas bus su tais, kurie netilps į tos misijos rėmus, o dauguma meno kūrėjų iš esmės ir netelpa į siaurus nacionalinės kultūros rėmus? Kas bus su tais, kurie savo kultūrinės veiklos jokiu būdu nesieja nei su tradicijomis, nei su “nacionalinėmis vertybėmis”, nei su lietuvybės plėtojimu? Spėju, kad jie liks už borto, jų tikrai niekas neatstovaus (nes atstovavimas ir taip yra vienas šlykščiausių demokratijos mitų), Maža to, greičiausiai jie susidurtų su represijomis- moralinėmis, finansinėmis, o gal ir fizinėmis. Pažiūrėkit, kaip nacionalistais save laikantys komentatoriai nesutinkančius su jų pozicija tuojau pat apšaukia pidarastais, priešais, komunistų agentais, kosmopolitais ir kitais neigiamais žodžiais. Tai jei toks nacionalinės linijos vykdytojas pakiltų aukščiau tai ką, pasikeistų, persigalvotų? Aišku ne.

    • Saulius:

      Jaunas užkabino klasikinę problemą – kai yra kokie nors sprendėjai/komisijos, tai atsiranda ir tie, kurių tos komisijos kur nors nepraleidžia. Ir, žinoma, tie kur nors nepraleistieji būna nepatenkinti.
      Gal būt, tokios vertinančios komisijos neleistų reikštis kai kuriems “…savo kultūrinės veiklos jokiu būdu nesiejantiems nei su tradicijomis, nei su “nacionalinėmis vertybėmis” autoriams. Pabrėžiu – KAI KURIEMS. Jei tos “netelpančios vertybės” bus šlapimo, fekalijų patalpinimas parodų salėse, keiksmažodžiais paramstyti tekstai, smurtą skatinantys vaizdai, rūdijantys vamzdžiai ar kitos pinigams plauti “sukurtos” priemonės – tokių “menų” ir negalima išleisti į viešumą Lietuvoje.
      Lietuva – kaip šeima – jos viduje yra savos tradicijos ir vertybės. Jomis mes ir įdomūs pasauliui, jas ir turime saugoti. Juk vargu ar leistumėte savo artimiesiems šeimoje elgtis/dergtis pagal svetimų primestus elgesio būdus? Ir baustumėte už tokius pasireiškimus. Straipsnio minimu atveju bausmių ar fizinių represijų nebūtų – nereikia čia kurti baubų. O nepatenkinti čia esama tvarka gali rasti savo raiškai valstybių, kur minėti dalykai laikomi vertybėmis. Tik, spėju, nelabai norės važiuoti – ten tokių jau pilna – tektų pakovoti įrodinėjant, jog tavo š… -esnis už kito. Todėl ir nori reikštis čia, kur lengviausiu keliu gali būti “pradininkais”.

  11. abc:

    Tada reikia galvoti kaip ta kultura integruoti i mokymosi procesa,pradedant nuo darzelio….jei musu vaikai nezinos musu paprociu,etno kulturos,ir tikrosios istorijos,tai tada jiems bus ikista i galva kita kultura..tuscia vieta nebuna…todel tas ,kam rupi Lietuvos ateitis turi tureti plana kaip pakeisti Svietimo ir Kulturos politika,nes butent ten yra musu tautos esme…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *