M. Kundrotas. „Atsakingasis“ Zuoko liberalizmas (31)

Marius Kundrotas

Marius Kundrotas

Italijoje berluskoniai išeina, Lietuvoje – sugrįžta. Žymusis politikas-verslininkas Artūras Zuokas, pabuvęs liberalu, po to – centristu, grįžta moderniojo krikdemo vaidmenyje. Savo politiką pavadinęs „atsakinguoju liberalizmu“, jis išsyk nusitaikė į dar neliestą segmentą – disidentinę krikščionybę. Jos atstovai, viena vertus – už didesnę tikėjimo laisvę ir įvairovę, tad šia prasme – už liberalesnę visuomenę; antra vertus – dar griežčiau už daugelį nominalių katalikų pasisakydami už dorą ir šeimą, jie – prieš kraštutiniąsias liberalizmo formas.

Spalį A. Zuokas sudalyvauja Franklino Grehemo (Franklin Graham) organizuotoje evangelikų konferencijoje – Vilties festivalyje, trenkdamas tokią evangelinę kalbą apie tikėjimą, viltį ir meilę, kad ovacijomis perspjovė visus dalyvavusius pastorius su vyskupais. Dar prieš tai išradingasis politikas suartėja su liberaliųjų protestantų ideologu Holgeriu Lahainu (Holger Lahayne), jo tekstą „Liberalizmas ir krikščionybė“ paversdamas savo partijos Biblija.

Evangelikus suprasti galima: dvidešimt metų gyvenę socialinio, kultūrinio ir politinio geto sąlygomis, politikų prisimenami tiktai kaip grėsmė tai pačiai liberaliajai vartotojų visuomenei, jie lengvai pasiduoda pirmam pozityvų dėmesį į juos atkreipusiam politiniam verslininkui. Ypač kai šis užima aukštas pareigas: dažnam krikščioniui atmintyje iškyla patriarcho Juozapo ir pranašo Danieliaus pavyzdžiai, kai Dievo žmogus tampa pagonių karaliaus dešiniąja ranka. Antra vertus, Vakarus matęs A. Zuokas puikiai atpažino dar neišnaudotą politinį potencialą.

Abonentu pakrikštytas, „už gerus darbus“ teistas, politinius partnerius šantažavęs, abejotino teisėtumo statybas protegavęs asmuo jau pateko tarp tų visuomenės veikėjų, nuo kurių bet koks kaltinimas nuplaukia, lyg nuo žąsies – vanduo. Iki jo tokia sėkme galėjo pasigirti gal tik a.a. Algirdas Brazauskas, nors dabar neabejotinai pirmauja Dalia Grybauskaitė. Feniksas, ir tiek. Vis gi lapkričio pabaigoje A. Zuokas padarė klaidą, kurią jo naujasis pasirinktas elektoratas – vargiai užmirš. Nepriklausomybės dienos maršas, jau tradiciniu tapęs patriotinis renginys, atiduotas prieštaringajam „Žmogaus teisių stebėjimo institutui“ – kraštutiniesiems libertarams.

Žymaus sovietų teisės veikėjo vadovaujama organizacija ves į gatves homoseksualistus. Nepriklausomybės akto signatarams, rezistentams, politiniams kaliniams skelbiama žinia: štai, už ką jūs kovojote! Už homoseksualias santuokas, už orgijas „Men‘s factory“ klubuose, už „Gender loops“ programas vaikų darželiuose, pagal kurias mažiesiems sekamos pasakos apie dviejų princų vestuves. Maža to – ta pati žinia skelbiama ir krikščionims: tiems patiems, audringai plojusiems naujajam „gelbėtojui“ Vilties festivalyje.

Ne vienas yra girdėjęs A. Zuoko pažadus: kol aš meras – jokių homoseksualistų paradų Lietuvos sostinėje nebus! Jei tai – ne žiniasklaidos „antis“, reiškia – sulaužytas dar vienas pažadas. Jau dėsninga. Daug anksčiau prašymą leisti organizuoti tradicinį patriotinį maršą toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku pateikė tautininkai – jiems atsakyta, kad iki sausio jokie panašūs prašymai ar leidimai net nebus svarstomi. Panašu, kad savivaldybės kompiuteriuose kažkas pakeitė kalendorių: ten – jau sausis.

ŽTSI ir jam giminingos organizacijos, tarp kurių – tos, kurios Nepriklausomybės dieną šventė su karstais Lietuvos demokratijai – jau seniau grasino atimti renginį iš patriotų. Primena žinomo KGB veikėjo žodžius apie Lietuvos Laisvės Lygą: atimkime iš nacionalistų jų simbolius. Renginys UŽ – atmestas, įteisintas renginys PRIEŠ. „Tolerancijos“, „antidiskriminacijos“, „laisvės“ ir „lygybės“ principai vėl išreikšti selektyviai.

Ar tai ir bus „atsakingasis“ liberalizmas?

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *