Lietuvos švietimo ekspertai nepasidavė beatodairiškam Lenkijos politikų spaudimui (0)

Lietuvos Švietimo viceministras Vaidas Bacys

Lietuvos Švietimo viceministras V.Bacys

Lapkričio 29 d. Lietuvos švietimo ekspertai, apibendridami Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų darbo grupės veiklą, pareiškė nematantys priežasčių kodėl turėtų būti atšauktas šių metų kovo 17 d. priimtas ir liepos mėnesį įsigaliojęs, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Lenkijos Respublikos politikų kritikuojamas, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (žr. žemiau visą pareiškimo tekstą).

Lapkričio 29 pareiškimą dėl Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų susitikimų taip pat paskelbė ir Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Teigiamai įvertinusi rugsėjo 4 dieną Lenkijos ir Lietuvos ministrų pirmininkų sprendimu sudarytos Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų grupės, kurios paskutinis posėdis vyko lapkričio 25 dieną Trakuose, darbą URM pažymėjo, kad „darbo grupės veikla išryškino tai, kad tautinių mažumų švietimo klausimai nėra tarpvalstybinė dvišalių santykių problema, bet kokybiško dialogo su savo piliečiais kiekvienos valstybės viduje klausimas“.

URM pareiškime rašoma, kad „Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų darbas atskleidė lietuviškų mokyklų Lenkijoje finansavimo problemą. Atitinkamai, norint išlaikyti šias mokyklas 2012 metais, Lietuvos Vyriausybė skyrė trūkstamą finansavimą, nors atrodytų, jog tai turėtų būti Lenkijos Vyriausybės rūpestis“.

URM teigiamai įvertino ketinimą artimiausiu metu sudaryti nuolatinę Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos atstovų darbo grupę, kuri kartu su tautinių mažumų atstovais svarstys aktualius tautinių mažumų keliamus klausimus.

Skelbiame pilnus abiejų pareiškimo tekstus:

1) Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko A. Kubiliaus sudarytos Lietuvos švietimo ekspertų grupės tautinių mažumų klausimais pareiškimas,

Vilnius, 2011 m. lapkričio mėn. 29 d.

2011 m. lapkričio 25 d. Trakuose susitiko Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko A. Kubiliaus ir Lenkijos Respublikos Ministro Pirmininko D. Tusko sutarimu sudaryta ekspertų grupė (toliau – ekspertų grupė) lenkų tautinės mažumos Lietuvoje ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje švietimo klausimams aptarti, vadovaujama abiejų šalių švietimo ir mokslo viceministrų V. Bacio ir M. Sielatycki. Pirmasis ekspertų grupės susitikimas buvo surengtas 2011 m. rugsėjo 12 d. Druskininkuose, antrasis – 2011 m. rugsėjo 19 d. Varšuvoje, trečiasis – 2011 m. spalio 14 d. Vilniuje, ketvirtasis – 2011 lapkričio 7 d. Augustave, penktasis – 2011 lapkričio 25 d. Trakuose.Lietuvos Respublikos švietimo ekspertai džiaugiasi po ilgesnės pertraukos atnaujintu Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos švietimo ministerijų dialogu, pagerėjusiu Lietuvos lenkų tautinės mažumos ir Lenkijos lietuvių tautinės mažumos švietimo poreikių ir problemų suvokimu bei pasidalinimu mažumų švietimo patirtimi.

Apibendrindami svarstytus klausimus, teikiame ekspertines išvadas:

Dėl lietuvių kalbos ir literatūros mokymosi

Nepriklausoma Lietuvos valstybė paveldėjo tautinių mažumų mokyklas, kuriose lietuvių kalbai buvo skiriama labai mažai pamokų, be to, tėvams pageidaujant jų buvo galima visai atsisakyti. Įvertinus esamą padėtį, pirmoji lietuvių kalbos programa mokykloms tautinių mažumų kalbomis buvo kuriama kaip tarpinė tarp gimtosios ir svetimos kalbų programa, kurios pagrindinis tikslas – išmokyti bendrauti valstybine kalba. Tai lėmė žemesnį nei kitose Lietuvos mokyklose lietuvių kalbos išmokimo lygį ir mažesnius baigiamųjų egzaminų reikalavimus.

Stiprėjant Lietuvos visuomenės sutelktumo siekiams, 2002 m. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintos Tautinių mažumų švietimo nuostatos, kuriose numatyta „organizuoti visų bendrojo lavinimo mokyklų abiturientams lietuvių kalbos raštingumo brandos egzaminą pagal tokią pačią programą“. Ši nuostata pakartota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programoje ir Lietuvos lenkų tautinės mažumos švietimo raidos strategijoje (2005 m.). Mokykloms tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis delsiant keisti lietuvių kalbos mokymo lygį, 2011 m. kovo 17 d. priimtos Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis nurodyta lietuvių kalbos mokymui skirti ne mažiau laiko, nei gimtosios kalbos mokymui, ir visose šalies bendrojo ugdymo mokyklose užtikrinti lietuvių kalbos mokėjimą pagal vienodą programą.

2011 m., baigiant Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinio atnaujinimo ciklą, drauge su kitų dalykų programomis priimta bendra visoms mokykloms lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo (11–12 klasių) programa. Ja siekiama, pasitelkiant istorinį ir kultūrinį kontekstus, sukurti lietuvių literatūros visumos vaizdą, būtiną asmens, tautos, visuomenės tapatybei brandinti. Lietuvių literatūros samprata praplėsta iki daugiakalbės Lietuvos literatūros įtraukiant lotynų, lenkų, rusų, gudų, žydų kalbomis parašytus tekstus, liudijančius Lietuvos kultūros polilogiškumą ir skatinančius pagarbą visoms šalies tautinėms bendruomenėms. Ši programa 11-ose klasėse pradėta įgyvendinti 2011–2012 m.m., o 2013 m. bus laikomas ją atitinkančio turinio egzaminas.

Dėl lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas nuo 2013 m. keisis visų Lietuvos mokyklų abiturientams, ne tik besimokantiems mokyklose tautinių mažumų kalbomis. Šiuo egzaminu bus tikrinama abiturientų kultūrinė kompetencija ir ja pagrįsto mąstymo gebėjimai. Tam labiausiai tinkama egzamino užduoties forma yra rašinys. Lig šiol brandos egzaminui įprastas funkcinio raštingumo patikrinimas bus atliekamas baigus 10 klasę, per Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, kuris nuo 2011–2012 m. m. tampa privalomu.

Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovai sutinka su nauja egzamino forma, tačiau reikalauja skirtingo turinio: 1) kitokių brandos egzamino temų nei mokiniams iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba, 2) mažesnės rašinio apimties ir 3) kad nebūtų nurodomi šaltiniai, kuriais rašinyje būtina remtis. Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovų reikalavimai grindžiami tuo, kad 1–10 klasių mokiniai mokyklose tautinės mažumos mokomąja kalba yra ugdomi pagal kitokią programą, iki 2011 m. turėjo mažiau lietuvių kalbos pamokų ir nėra pasirengę vienodomis sąlygomis konkuruoti su mokiniais iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba.

Lietuvos švietimo ekspertai sutinka, kad mokinių iš mokyklų tautinės mažumos mokomąja kalba ir mokinių iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba kalbinės kompetencijos lygis yra nevienodas, todėl numatytas 8 metų trukmės pereinamasis laikotarpis, kurio metu mokiniams iš mokyklų tautinių mažumų kalbomis bus keliami mažesni kalbos reikalavimai, o egzamino laikymo trukmė pailginta iki 4 valandų. Tačiau Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovų reikalavimą, kad brandos egzaminas būtų dar ir skirtingo turinio, laiko nepagrįstu dėl šių priežasčių:

• lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra laikomas tik iš vidurinio ugdymo, t. y. 11–12 klasių, lietuvių kalbos ir literatūros programos, kuri yra bendra ir vienodai nauja visiems Lietuvos mokiniams;
• mąstymo gebėjimai yra universalūs, tad nederėtų diferencijuoti rašinių temų pagal abiturientų tautybę;
• teksto apimtis ir jo kokybė yra susiję – mažesnės nei 500 žodžių rašinio apimties rekomendacija trukdytų mokyklų tautinių mažumų kalbomis abiturientams parašyti gerą tekstą;
• šių metų brandos egzaminų duomenys rodo, kad mokyklų tautinių mažumų kalbomis abiturientai per 100 minučių parašo vidutiniškai apie 300 žodžių, tad nėra pagrindo nuogąstauti, kad jie nesugebės parašyti 500 žodžių per 4 valandas;
• reikalavimas remtis vieno iš trijų prie egzamino temos nurodytų autorių kūryba yra pagrįstas, nes: a) skatina mokinius nuosekliai mokytis ir įgyti programose numatytą kultūrinę kompetenciją; b) užtikrina didesnį rašinio turinio vertinimo objektyvumą; c) padeda mokiniui susiorientuoti, ką rašyti pasirinkta tema. Lietuvos ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad Lenkijos lietuviškų mokyklų mokiniai visada laikė tokį patį lenkų kalbos egzaminą, kaip ir lenkiškų mokyklų mokiniai, ir nemano, kad yra diskriminuojami.

Dėl kai kurių temų mokymosi lietuvių kalba

Siekiant paspartinti lietuvių kalbos mokymąsi nuo 2011–2012 m.m. mokyklose nelietuvių mokomosiomis kalbomis į pradinio ugdymo dalykus turi būti integruojami mokymo lietuvių kalba fragmentai, o aukštesnėse klasėse mokoma lietuvių kalba Lietuvos istorijos ir geografijos bei pilietiškumo pagrindų temų. Be to, siūloma papildomai mokytis lietuvių kalba arba integruotai, tai yra dviem kalbom, tėvų ir mokinių pasirinktų dalykų. Toks dalinis dvikalbis ugdymas atitinka Hagos rekomendacijas dėl tautinių mažumų švietimo teisių (1996), kurios pataria kelių dalykų pradėti mokyti valstybine kalba jau pradinės mokyklos pabaigoje, o pagrindinėje ir vidurinėje mokykloje šių dalykų skaičių nuosekliai didinti. Valstybėms paliekama teisė pasirinkti, kurių dalykų turėtų būti mokoma valstybine kalba. Be to, Lietuvos pasirinktas mokymosi lietuvių valstybine kalba modelis atitinka Lenkijoje taikomą mokymo valstybine kalba mažumų mokyklose modelį.

Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovai priekaištauja, kad lietuvių kalbos mokymo stiprinimas lenkakalbėse mokyklose blogina švietimo lenkų kalba padėtį. Taip teigiant nutylimi faktai, kad:
• pamokų lietuvių kalbai skaičius nėra didinamas gimtosios kalbos sąskaita – jai skirtas pamokų skaičius išliko nepakeistas;
• gimtosios kalbos vartojimas kitų dalykų pamokose siaurinamas labai nežymiai – tik tiek, kiek skiriama laiko Lietuvos istorijos bei geografijos temų mokymuisi valstybine kalba;
• Lietuvos tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalbai skirtų pamokų skaičius ligi šiol sudarė 10-12% minimalaus privalomo mokymosi laiko, o jį padidinus sudaro 14-19%; lyginant su maksimaliu galimu krūviu ši dalis yra dar mažesnė;
• kitų šalių patirtis rodo, kad norint gerai išmokti valstybinę kalbą mokymuisi ja skirta dalis turi būti didesnė (Europos valstybių tautinių mažumų mokyklose valstybine kalba mokomasi ne mažiau kaip 40% ugdymo turinio), tad sprendimas padidinti pamokų lietuvių kalba skaičių ne blogina, o gerina mokyklų tautinių mažumų kalbomis mokinių padėtį;
• tai gerina ir tautinių mažumų švietimo padėtį, nes mokyklos tautinių mažumų mokymosi kalbomis tampa patrauklesnės norintiems išmokti valstybinę kalbą.

Dėl vadovėlių tautinių mažumų kalbomis

Lietuvos valstybė yra įsipareigojusi remti vadovėlių tautinėms mažumoms leidybą ir šio įsipareigojimo neatsisako. 2010-2011 m.m. galiojančių vadovėlių lenkų kalba sąraše buvo apie 140 pavadinimų. 2011 m. išleista 11 naujų vadovėlių mokykloms lenkų mokomąja kalba. Siekiant atpiginti vadovėlių tautinėms mažumoms leidybą (šiuo metu dėl vertimo kaštų bei nedidelių tiražų jie brangesni už lietuviškus vidutiniškai 30%) numatoma centralizuoti jų užsakymą. Tuo tarpu Lenkijoje, 2009 m. įvykdžius ugdymo turinio reformą, neliko nė vieno galiojančio vadovėlio lietuvių kalba, o ankstesniais metais buvo leidžiami tik kalbos ir Lietuvos istorijos vadovėliai. To pasekmė – dvikalbis mokymasis visose Lenkijos lietuviškų mokyklų pamokose, tai yra mokymasis skaitant lenkiškus vadovėlius, o su mokytojais bendraujant lietuviškai.

Dėl mokyklų tinklo ir finansavimo

Lietuvos švietimo ekspertai pareiškia, kad Švietimo įstatymo 30 str. 8 d. nuostata dėl tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamuose rajonuose mokyklų lietuvių kalba išsaugojimo nėra diskriminacinė tautinių mažumų atžvilgiu, kadangi Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse, kuriose tautinės mažumos sudaro didesnę gyventojų dalį, o savivaldybių tarybose daugumą turi Lenkų rinkiminė akcija, netenkinamas asmenų poreikis mokytis lietuvių kalba. Tam, kad būtų užtikrintas asmenų mokymosi lietuvių kalba poreikių tenkinimas, valstybei šiuose rajonuose tenka steigti mokyklas ir ikimokyklinio ugdymo grupes lietuvių kalba.

Mokykloms, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis, 11–12 klasėse minimalus mokinių skaičius 2011 metais buvo mažintas du kartus: nuo 15 iki 12 ir nuo 12 iki 10. 1-10 klasėse minimalaus mokinių skaičiaus Lietuvos valstybė nenustato. Lenkijoje atitinkamai 9-12 klasėse turi būti ne mažiau kaip 14 mokinių, 1-9 klasės privalo būti atidarytos esant 7-iems, nepriklausomai nuo to, ar mokykla turi lėšų, ar ne. Dvi lietuviškas mokyklas dėl lėšų trūkumo buvo siekiama uždaryti. Šiais metais Punsko valsčiaus lietuviškų mokyklų išlaikymui trūksta 0,5 mln. Lt. Dėl demografinės krizės per paskutiniuosius 5 metus Lietuvos savivaldybių mokyklose mokinių sumažėjo 24,5 proc. (t. y. 122075 mokiniais), o pačių mokyklų – 15 proc. (t. y. 204 mokyklomis). Tarp jų Vilniaus apskrityje, kurioje dalį gyventojų sudaro lenkų tautinė mažuma, sumažėjo 25 proc. mokinių (t. y. 22717 mokiniais), o pačių mokyklų – 14 proc. (t. y. 36 mokyklomis). Net mažėjant mokinių skaičiui mokyklų tinklas lenkų kalba buvo išlaikytas toks pat.

Lietuvos mokyklų tautinių mažumų mokiniams nuolat didinamos mokinio krepšelio lėšos. Šiais metais jos padidintos 10 procentų, tautinių mažumų kalbomis besimokantys vaikai gauna 20 proc. mokymo lėšų daugiau, nei besimokantieji lietuvių kalba. Kaimo mokyklos (iki 80 mokinių) 9-10 klasėse vieno mokinio krepšelis jau siekia 10898 Lt (be mokyklos ūkio lėšų dalies), t.y. didžiausia mokinio krepšelio reikšmė. Deja, tokios valstybės investicijos nebedidina vaikų ugdymo kokybės, priešingai – dėl per mažo mokinių skaičiaus kaimo mokyklose kokybės nebepasiekiama.

Lietuvos Respublikos švietimo ekspertai nemato priežasčių atšaukti 2011 m. kovo 17 d. LR švietimo įstatymo pataisų.

Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos ekspertams nesusitarus dėl tautinių mažumų švietimo padėties bei perspektyvos vertinimo, LR Švietimo ir mokslo ministerija laikosi pozicijos šiuos klausimus toliau svarstyti tiesiogiai bendraudama su tautinių mažumų atstovais.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministras
Vaidas Bacys

2) URM pareiškimas dėl lietuvos ir lenkijos švietimo ekspertų susitikimų

Vilnius, 2011 m. lapkričio mėn. 29 d.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) teigimai vertina rugsėjo 4 dieną Lenkijos ir Lietuvos ministrų pirmininkų sprendimu sudarytos Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų grupės, kurios paskutinis posėdis vyko lapkričio 25 dieną Trakuose, darbą.

URM nuomone, per pastaruosius tris mėnesius įvykę penki Lenkijos ir Lietuvos švietimo ekspertų susitikimai parodė, kad tokios dvišalės darbo grupės įsteigimas buvo teisingas sprendimas. Po ketverių metų pertraukos keičiamasi informacija ir bendrai aptariama dabartinė situacija bei esamos ir galimos problemos.

Šios darbo grupės veikla išryškino tai, kad tautinių mažumų švietimo klausimai nėra tarpvalstybinė dvišalių santykių problema, bet kokybiško dialogo su savo piliečiais kiekvienos valstybės viduje klausimas.

Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų darbas atskleidė lietuviškų mokyklų Lenkijoje finansavimo problemą. Atitinkamai, norint išlaikyti šias mokyklas 2012 metais, Lietuvos Vyriausybė skyrė trūkstamą finansavimą, nors atrodytų, jog tai turėtų būti Lenkijos Vyriausybės rūpestis.

URM mano, kad švietimo ekspertų darbo grupė parodė, jog turėtų būti intensyvesnis ir geresnis dialogas su lenkų tautybės Lietuvos piliečiais dėl švietimo įstatymo įgyvendinimo. Ši užduotis Lietuvoje bus nuosekliai įgyvendinama. Todėl URM teigiamai vertina tai, jog artimiausiu metu bus sudaryta nuolatinė Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos atstovų darbo grupė, kuri kartu su tautinių mažumų atstovais svarstys aktualius tautinių mažumų keliamus klausimus.

Parama užsienio lietuvių organizacijoms ir ugdymo įstaigoms, taigi ir Lenkijos lietuvių švietimo įstaigoms, buvo reglamentuota Lietuvos Vyriausybės 1997 metų liepos 4 dienos nutarimu „Dėl Užsienio lietuvių bendruomenių kultūros ir švietimo rėmimo 1998-2003 metų programos“. Ji buvo tęsiama ir po 2003 m., jau skiriant daug didesnę finansinę paramą

Kategorijos: Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *