R.Žiliukas. Kauno pilies projektuose nėra pagarbos nei įstatymams, nei visuomenei (3)

www.alkas.lt
Rimvydas Žiliukas

Rimvydas Žiliukas

Kauno pilies sutvarkymo konkurse pristatyti šeši projektai, iš kurių nei vienas neketina atkurti tikroviškos pilies. Tačiau kitaip ir negalėjo būti, nes konkursą organizuojanti Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) iš anksto paskelbė, kad vertinant projektus daugiau balų gaus tie, kurių projektai bus originalesni, naujoviškesni. Taigi tokiu būdu, norintys pilį atkurti tikroviškai, iš konkurso buvo eliminuoti jam dar neprasidėjus.

Lietuvos konstitucija, Orhuso konvencija,  nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos, teritorijų planavimo ir vietos savivaldos įstatymai draudžia šitaip savivaliauti. Jie reikalauja, kad priimant sprendimus dalyvautų suinteresuotų visuomeninių organizacijų atstovai, kad būtų deramai atsižvelgiama į visuomenės nuomonę. Tačiau funkcionieriai neleido suinteresuotų visuomeninių organizacijų atstovams būti dalyviais, suteikdami jiems tik svečio teises, bet leido būti salėje tik kai kurių posėdžių metu.

Visose šešiose funkcionierių 2006 – 2011 metais surengtose visuomenės nuomonės tyrimuose 69 – 94 % apklaustųjų pasisakė už tai, kad pilis būtų atstatoma kiek galima panašesnė į kadaise stovėjusią. O įstatymai reikalauja atsižvelgti į visuomenės nuomonę. Todėl funkcionieriai nusprendė įstatymus ir visuomenės nuomonę apskritai ignoruoti.

Kad visuomenė jiems neįkyrėtų, jie į vertinimo komisiją įtraukė tik du žmones, tik jų patiems visuomenės atstovams išsirinkti neleido. Funkcionieriams nesvarbu, kad žmogus apskritai niekada niekur nėra dalyvavęs pilies sutvarkymo reikaluose, o ir visuomenės atstovai jo net nėra matę. Valdininkai nusprendė, kad būtent jis tinka atstovauti visuomenei, tad ėmė ir įrašė jį į komisiją, kaip visuomenės atstovą. Be to, prisirašė daugybę saviškių, tad komisija išsipūtė iki 10 narių, nors įstatymas numato, kad komisijoje turi būti ne mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 9 žmonės. Bet kas jiems tie įstatymai?

KAUET-oje aiškinama, kad visuomenė neturi kištis į tuos reikalus, kurių neišmano, todėl tegul ji šiuos reikalus palieka specialistams. Valdininkai nuolatos kartoja palyginimą, jog supūliavus apendicitui juk žmogus kreipiasi į chirurgą, o ne į visuomenės veikėjus. Aš tik norėčiau pridurti, kad kai man reikia operuoti širdį, tai aš kreipiuosi į širdies chirurgą, o ne į tą, kuris tesugeba tik apendicitą išpjauti?

O juk oponuojančiose KAUET-ai suinteresuotose visuomeninėse organizacijose kaip tik ir susibūrę labiausiai pasižymėję restauratoriai, pilių specialistai, o KAUET-os sudarytoje vertinimo komisijoje, beveik visi vertinimo komisijos nariai, yra modernieji architektai arba funkcionieriai, kurių supratimas apie pilis ir istoriją labai miglotas. Pavyzdžiui, jie net nesupranta, jog Kauno pilies bokštai, kaip ir Trakų pilies, buvo apvalūs, o kvadratiniai buvo tik jų cokoliai. Tai liudija ir XIX amžiaus Ordos litografija bei 1827 metų piešinys ir užrašas jame apie išlikusius pilies griuvėsius „su dviem apvaliais bokštais kampuose“. Kiekvienas gali nueiti prie vakarinio Kauno pilies bokšto ir pats įsitikinti, kad kvadratinis yra tik jo cokolis, nes aukščiau matomi nusklembti kampai jau liudija apie kvadratinio cokolio perėjimą į apvalų bokštą. O projektuose vakarinis bokštas rodomas kvadratinis. Toks tad šių projektų ir jų vertinimo komisijos lygis. Bet ko gi galima buvo tikėtis iš tokios atsiprašant komisijos ir iš tokio atsiprašant konkurso?

Aišku, čia turėjo įsikišti prokuratūra ir pareikalauti laikytis įstatymų. Bet prokuratūra vis dar tebetiria. Ir panašu į tai, kad kai ji galų gale šį reikalą ištirs, tai konkursas jau bus pasibaigęs, nugalėtojai nustatyti, premijos išdalintos ir ko jau čia tada  besiginčyti dėl pernykščio sniego.

Lietuvos pilys Baltarusijoje ir Ukrainoje atstatomos su derama pagarba istorijai. Tikroviškai daugybę savo pilių atstatinėja lenkai. Rusai atkūrė gintaro kambarį. Vokiečiai jau du dešimtmečius tikroviškai atstatinėja Drezdeną. Ispanai iš griuvėsių prikėlė savo šedevrą Alhambrą, kuris atrodė taip pat, kaip ir Trakų pilis Maironio laikais.

Funkcionieriai mulkina žmones, kad europiečiai turėjo brėžinius, fotografijas, o mes neturime. Bet tai netiesa. Britai Londone atkūrė Šekspyro teatrą apvalų, o dabar paaiškėjo, kad jis buvo aštuoniolikakampis, ir iš tikrųjų buvo už 205 metrų toliau. Norėčiau, kad funkcionieriai paaiškintų kokias fotografijas turi italai, atstatinėjantys prieš porą tūkstantmečių Vezuvijaus užpiltus Pompėjos namus? Arba kokius brėžinius turi vokiečiai, atstatinėjantys Drezdeną, kuris degė dar tris dienas po 1945 metų bombardavimo?

Visa Europa tikroviškai atstatė savo pilis. Bet kam mums ta civilizuotų valstybių patirtis? Užtat mes dar kartą „išgarsėsim“. Dar vienoje srityje Lietuva bus pirma, tik iš antro galo.

Autorius yra Senojo Kauno draugijos pirmininkas, Patariamosios visuomeninės komisijos prie kultūros paveldo departamento pirmininkas.

Kategorijos: Architektūra, Kultūros paveldas, Lietuvos kelias, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>