Taline baigėsi jubiliejinė 30-oji Baltijos Asamblėja (video) (0)

Lapkričio 25 d. Taline baigėsi jubiliejinė 30-oji Baltijos Asamblėjos (BA), sesija skirta šios parlamentinio bendradarbiavimo institucijos veiklos 20-mečiui paminėti. Tuo pačiu vyko ir 17-tas Baltijos Tarybos posėdis, kuriame dalyvavo trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai.

Lapkričio 24 d. Taline Estijos Operos ir baleto teatro „Estija“ koncertų salėje buvo surengtas šventinis posėdis ir koncertas bei iškilmingai įteiktos Baltijos Asamblėjos literatūros, meno ir mokslo premijos.

Literatūros premija apdovanotas filosofas Arvydas Juozaitis už šiemet išleistą knygą „Ryga – niekieno civilizacija“, meno premija įteikta dirigentui Andriui Velsonui už Latvijos ir kitų Baltijos šalių vardo garsinimą pasaulyje. Mokslo premija įteikta Andresui Ilmarui Kasekampui iš Estijos už studiją „Baltijos valstybių istorija“. Premijos piniginė suma yra 5000 Eurų.

Garbingus apdovanojimus kūrėjams įteikė Lietuvos delegacijos BA pirmininkas Paulius Saudargas kartu su BA prezidente Laine Randjarve ir Latvijos delegacijos vadovu Raimondu Vėjoniu. Renginį tiesiogiai transliavo valstybinė Estijos TV.

Baltijos Asamblėjos premijų įteikimas (lrs.lt vaizdo įrašas):

Vyko ir tarptautinė konferencija „Baltijos kelias po 20 metų: atskirčių mažinimas Baltijos jūros regione“.

Lapkričio 25 d. Estijos Parlamento rūmuose įvyko jubiliejinis Baltijos Asamblėjos posėdis. Posėdžiui vadovavo BA pirmininkas Estijos Parlamento vicepirmininkas Laine Randjarvas. Posėdyje dalyvavo Lietuvos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, Latvijos Saemos Pirmininkė Solvita Aboltinia ir kiti oficialūs asmenys. Šalia šventinių reikalų buvo aptariami vieningos sveikatos sistemos, bendri energetinių tinklų ir kiti klausimai.

Asamblėjos posėdyje kalbėjusi Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė sakė, kad 1991 metų pakili, dainuojanti revoliucija subūrė tris Baltijos seses spręsti mūsų nepriklausomybės įtvirtinimo. Pasak I.Degutienės, per šį laikotarpį pasiekta svarbių tikslų – Lietuva, Latvija ir Estija tapo Europos Sąjungos bei NATO narėmis. Tačiau šiandien, pasak politikės, atsiranda ir kitų iššūkių.

„Vienas iš jų – energetinio saugumo klausimas. Bendro tikslo – energetinės nepriklausomybės – po vieną pasiekti nesugebėsime. Tik susitelkę, susivieniję galėsime pasiekti šio – vieno svarbiausių tikslų kitame dešimtmetyje“, – tvirtino I.Degutienė.

Baltijos Asamblėjos 30-ojoje sesijoje pirmininkavimą baigusi Estija perdavė šias pareigas Lietuvai. Naujuoju Baltijos Asamblėjos Prezidentu išrinktas Lietuvos delegacijos BA vadovas Paulius Saudargas. Prieš 20 metų įsteigtos parlamentų bendradarbiavimo organizacijos vadovu tapęs P. Saudargas yra įsitikinęs, kad prasideda visiškai naujas Baltijos Asamblėjos etapas. ,,Susiduriame su konkrečiomis problemomis, tarp valstybių atsiranda interesų, kuriuos reikia derinti. Ypač svarbūs artėjančio pirmininkavimo klausimai liečia energetiką, dujų rinkos demonopolizavimą, Visagino atominės elektrinės statybą, aštriai diskutuojamas klausimas dėl suskystintų dujų terminalo Baltijos jūroje. Labai gerai, kad yra tokio formato Asamblėja, kur galima betarpiškai gauti informaciją, sužinoti Estijos, Latvijos parlamentų nuomones”, – teigė P. Saudargas, savo kalboje atkreipęs dėmesį ir į viename iš bankų pastaruoju metu išryškėjusias problemas: ,,Tikiu, kad rusiško ,,verslininko” V. Antonovo aferos mūsų tarpusavio santykiams įtakos neturės. Tikiu, kad nors ir Lietuva bei Latvija dėl to turi trumpalaikių problemų, bet ilgainiui prasidės skaidresnės ir sąžiningesnės bankininkystės laikotarpis. O tai ilgalaike prasme Baltijos šalių ekonomiką ir finansų sistemą padarys tik stipresne”, – tikino P. Saudargas.

BA yra reikšminga Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, sudaryta remiantis šių parlamentų narių 1990 metų gruodžio 1 dieną Vilniuje priimtu bendru sprendimu. Organizacija įkurta įtvirtinti Baltijos šalių nepriklausomybę, siekiant glaudesnio Baltijos regiono bendradarbiavimo tarptautinių santykių srityje ir efektyvaus informacijos apsikeitimo.

Baltijos Asamblėjos Literatūros premijos laureto filosofo Arvydo Juozaičio interviu (lrs.lt vaizdo įrašas):

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės sveikinimo kalba, pasakyta Baltijos Asamblėjos veiklos 20-mečiui skirtoje 30-ojoje BA sesijoje Taline:

„Gerbiamosios Estijos ir Latvijos parlamentų pirmininkės,

Baltijos Asamblėjos pirmininkai, dalyviai ir svečiai,

Susitinkame, pratęsdami daugiau nei du dešimtmečius trunkančias tradicijas. Nors Baltijos Asamblėja formaliai įkurta buvo tik 1991 metais, tačiau svarbiausi politiniai sprendimai priimti dar dainuojančių revoliucijų metu.

1988 m. rugsėjo 3 dieną Baltijos valstybių išsivaduojamieji judėjimai surengė bendrą akciją „Apkabinkime Baltiją“. Tai buvo pirmoji kregždė, pranašaujanti esmines permainas ir liudijanti: Baltijos tautos suvokė, kad jų stiprybė – vienybėje.

1989 m. Taline buvo priimta Baltijos Tautų teisių deklaracija, kurioje buvo skelbiama teisė apsispręsti ir laisvai nustatyti savo politinį statusą, teisė išsaugoti ir ugdyti savo kultūrą ir savitumą.

1989 metais 620 kilometrų nusidriekęs Baltijos kelias, sukvietęs daugiau nei 2 milijonus žmonių, pademonstravo siekį būtų laisviems ir nepriklausomiems, parodė Baltijos tautų sugebėjimą susitelkti gyvybiškai svarbiam bendram tikslui ir kad šio tikslo siekis turi nepaprastą galią, prieš kurią gali griūti imperijos.

Baltijos tautų piliečiai nepabūgo ir savo veiksmais paneigė tuometinės Sovietų Sąjungos valdžios grasinimus, kad „Pabaltijyje vykstantys separatistiniai padariniai Baltijos tautoms bus katastrofiški“.

Užsimezgęs trijų tautų bendradarbiavimas nenutrūko ir iškovojus laisvę. 1990 m. gruodžio 1 d., Vilniuje Aukščiausioje Taryboje posėdžiavo Estijos, Latvijos ir Lietuvos Parlamentai. Buvo priimti dokumentai, kuriuose reikalaujama nutraukti Sovietų Sąjungos kariuomenės jėgos demonstravimą ir smurtą, išvesti okupacinę kariuomenę. Šiame posėdyje buvo nutarta įkurti Baltijos Asamblėją, kurios 20-metį šiandien kaip tik ir minime. Primenu istorinį faktą, kad ji įkurta 1991 m. lapkričio 8 dieną.

Tai buvo istorinio lūžio ir didžiųjų išmėginimų laikas. Ir šiandien malonu prisiminti, kad sunkiomis dienomis trys sesės prie Baltijos jūros padėjo viena kitai. Tada puikiai supratome, kad, kritus vienai Baltijos respublikai, kris ir kitos, ir kad mūsų jėga slypi bendruose veiksmuose. Buvome pakankamai brandūs, kad neleistume sovietams pasinaudoti romėnų posakiu „skaldyk ir valdyk“.

Šiandien turbūt niekam nekyla abejonių, kad Baltijos Asamblėja yra puikus istorinis trijų Baltijos sesių bendradarbiavimo simbolis. Tačiau šiandien šis darinys – rimtų iššūkių akivaizdoje ir rimtų sprendimų bei apsisprendimo kryžkelėje.

Deja, tačiau tai – faktas: realiai vienybės tarp trijų Baltijos šalių yra mažiau, nei apie ją kalbama. Kartais varžybos dėl nereikšmingų detalių užgožia visas bendradarbiavimo galimybes. Mes dažnai reikalaujame, kad svarbiausiais klausimais ES ar NATO kalbėtų „vienu balsu“, tačiau patys tai darome ne visada. O juk iš esmės visais strateginiais tarptautinių santykių ir ekonominiais klausimais Baltijos šalių interesai visiškai sutampa. Galbūt šis mūsų susitikimas – tinkamiausia vieta mėginti išsiaiškinti, ko gi nuolat pritrūksta, kad mūsų balsai skambėtų ne pavieniai, o bendrai?

Baltijos Asamblėja turėtų ieškoti būdų, kaip suteikti naują postūmį bendros Baltijos šalių tapatybės ir užsienio bei saugumo politikos kūrimuisi. Tai ilgainiui leistų mums kalbėti apie Baltijos šalis kaip saugumo bendruomenę, kurioje vienai šaliai kylančios saugumo, ekonominės ar politinės problemos būtų vertinamos kaip problema ir kitoms Baltijos šalims. Istorinės tarpukario ir dainuojančių revoliucijų pamokos liudija: tik būdamos vieningos Baltijos šalys gali išvengti geopolitinių suiručių.

Vienas iš svarbiausių iššūkių šiandien – energetinio saugumo problema. Turime rasti geriausius ir greičiausius būdus mažinti visiškos priklausomybės nuo dujų importo problemą, paskatinti konkurenciją dujų sektoriuje ir spręsti vertikalių monopolijų klausimą. Be to, Baltijos šalys vis dar integruotos į Rytų Europos elektros energetinę sistemą, o ne į Europos Sąjungos. Todėl Baltijos šalių susitarimas dėl strateginio tikslo – sustiprinti savarankiškus elektros energijos gamybos pajėgumus ir sinchroniškai įsijungti į Europos kontinentinę energetinę sistemą – itin svarbus.

Turime suprasti, jog be energetinės nepriklausomybės nepasieksime ir galutinio politinės nepriklausomybės įtvirtinimo. Ir tai negali būti atskirai suvokiamos ir atskirai sprendžiamos Lietuvos, Latvijos ir Estijos problemos.

Esame susieti ne tik bendros geografijos ir istorinės praeities, bet ir bendros dabarties.

Todėl dar sykį kartoju: tiek, kiek rasime sutarimo ir susitelkimo šiuo ir kitais aktuliais klausimais, tiek gero ir pažangaus ir padarysime savo dabarčiai ir savo ateičiai, savo šalims, visam Baltijos regionui, visai Europai. Tad būkime Baltijos asamblėja ne tik simboline – geografine, bet ir vienijančia šio žodžių junginio prasme“.

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės interviu (lrs.lt vaizdo įrašas):