Anykščiai jau trečią kartą taps pasaulio dokumentikos sostine (0)

Į kinąLapkričio 25 d. Anykščiuose jau trečią kartą prasidės ir dvi savaitgalio dienas tęsis geriausių iš geriausių pasaulio dokumentinių filmų šventė E-Dox fiesta. Šį vėlyvą rudenį anykštėnai ir kitų miestų gyventojai, nepatingėję atvykti į Anykščius, turės progą pamatyti septynis įvairių apdovanojimų garsiausiuose pasaulio festivaliuose pelniusius užsienio režisierių filmus, Vytauto V. Landsbergio naujausią dokumentinį filmą „Partizano žmona“ ir Anykščių jaunimo filmų konkursinę programą „Laisvė Anykščių kinui!“.

Būtent šios programos filmų peržiūromis ir konkurso laureatų apdovanojimu penktadienio pavakare Anykščių koplyčioje ir prasidės visus metus laukta kino šventė, kurios įkvėpėjas, programos sudarytojas ir organizatorius – Europos kino akademijos narys, iki šiol daugiausia apdovanojimų pasaulyje pelniusio lietuviško dokumentinio filmo režisierius Arūnas Matelis ir „Nominum“ studijos komanda. A. Matelio idėja – perkelti kiną iš ir taip įvairiais kino festivaliais apkrautos sostinės į mažesnius Lietuvos miestus bei miestelius – sėkmingai prigijo. Šiemet E-Dox fiestos filmai, be Anykščių, bus rodomi dar septyniuose miestuose, tarp jų ir Vilniuje, Lietuvos kinematografininkų sąjungos kino klube. Ši dokumentinio kino šventė įrodo ir taip pat teigia, kad dokumentinis kinas yra toks įtaigus ir užburiantis, kad jam nesvarbu nei vieta, nei sąlygos. Filmų peržiūros gali įvykti ir tuose miestuose, kur netgi nėra kino teatro.

Ypatingas šių metų E-Dox įvykis – režisieriaus Magnuso Gerteno iš Švedijos viešnagė. Svečias pristatys anykštėnams savo filmą „Rolling Like a Stone“, įtaigiai ir be galo šiltai pasakojantį apie žmones, kurių tapatybė formavosi 7-ame dešimtmetyje ir buvo stipriai veikiama to meto roko muzikos. Filmo herojai – „The Rolling Stones“ grupės vaikinų bendraamžiai, buvę Švedijos pop grupių muzikantai, jų gerbėjos. Kaip jie gyvena dabar, praėjus 40 metų nuo ano pašėlusio laiko? Ar bėgant metams jie susitaikė su senstančio žmogaus kasdienybe, vienatve, praradimais? Filmas suvertas iš nuoširdžiai papasakotų prisiminimų, svajonių, sapnų, laiškų ir dienoraščių fragmentų, archyvinių dokumentinių kadrų, nuotraukų. „Silverdocs“ festivalyje (JAV) šis filmas buvo pripažintas geriausiu dokumentiniu filmu apie muziką. Šeštadienį, lapkričio 26 d. 18 val. jis bus parodytas ir Lietuvos kinematografininkų sąjungos kino klube Vilniuje.

Šiemetinėje E-Dox fiestos programoje dar vienas muzikinis filmas, kurio pavadinimą – „Nėra kelio namo“ (No Direction Home) – režisierius Martinas Skorsezė (Martin Scorsese) pasiskolino iš Bobo Dylano dainos „Like a Rolling Stone“ priedainio. Šios dainos pavadinimas savaip atkartojamas ir švedų režisieriaus filmo pavadinime. Grammy, Emmy ir kitus prestižinius apdovanojimus pelnęs garsaus režisieriaus filmas pasakoja apie garsaus dainininko – roko ir bliuzo legendos Bobo Dylano gyvenimą, jo milžinišką įtaką XX amžiaus Amerikos pop muzikai ir kultūrai.

Nyderlandų Boriso Geretso (Boris Gerrets) filmą „Žmonės, kuriais galėjau būti, o gal esu“ galėtume pavadinti šių dienų kino eksperimentu – visas filmas nufilmuotas Londono gatvėse vien mobiliuoju telefonu. Galbūt šis kone kiekvienam jaunuoliui prieinamomis priemonėmis sukurtas filmas įkvėps tuos, kurie svajoja filmuoti, bet nežino, ką, kaip ir nuo ko pradėti. Amsterdamo ir dar 5 kino festivalių prizus laimėjusiame filme išnyksta įprasta riba tarp režisieriaus ir filmo herojaus, tarp kino ir gyvenimo.

Antrąją festivalio dieną žiūrovų laukia dar keturi puikūs užsienio režisierių darbai – daugelyje šalių žiūrovų simpatijos prizus pelnęs „Rudens auksas“ (rež. Janas Tenhavenas (Jan Tenhaven)), kurio herojai – penki garbaus amžiaus lengvaatlečiai, besiruošiantys Pasaulio lengvosios atletikos veteranų čempionatui; suomių režisierės Mervi Junkkonen filmas „Apie fermą“, kuriame ji atskleidžia liūdesio ir prisiminimų kupiną savo senstančių tėvų gyvenimą, jų nemokėjimą prisitaikyti prie laiko ir civilizacijos pokyčių; nuostabiame Beskidų kalnų fone lenkų režisierės Martos Minorovič (Marta Minorowicz) nufilmuota šviesiai naivi senelio ir jo anūko istorija „Vasaros dalis“; ir Evos Kuper (Eva Kupper) filmas „Kas slypi po šiuo vardu“, kurio herojus – charizmatiškas 53-ejų metų Niujorko menininkas, performansų aktorius, transvestitas Jonas Koris (Jonas Cory), dar žinomas moterišku Rozos Vud (Rosa Wood) pseudonimu. Pastarasis filmas gali šokiruoti Lietuvos žiūrovą, bet tai jokiu būdu nėra filmas apie iškrypėlį, o apie milžiniškame anoniminių žmonių mase užpildytame megapolyje gyvenantį vienišą žmogų, kuris, eksperimentuodamas pats su savimi, sprendžia amžiną žmogaus sielos dvilypumo klausimą.E-Dox kulminacija – Vytauto V. Landsbergio dokumentinio filmo „Partizano žmona“ premjera. Filmas pasakoja legendinio Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto ir jo žmonos Nijolės Bražėnaitės tragiškai pasibaigusią meilės istoriją. Žiūrovai turės progą iš paties režisieriaus lūpų daugiau sužinoti apie filmą, jo kūrimo procesą, herojų likimus.

E-Dox kino šventė jau trečią kartą suteiks progą visų pirma Anykščių, o vėliau ir kitų Lietuvos miestų žiūrovams, gero, tikro kino mėgėjams pamatyti Lietuvoje, su retom išimtim, iki šiol nerodytus, pasaulyje pastebėtus ir įvertintus dokumentinius filmus, kurie privers ir verkti, ir juoktis.

Daugiau žinių apie filmus, svečią iš Švedijos Magnusą Gerteną, šventės programą ir plakatą galima rasti interneto tinklavietėje www.dox.lt.

Kategorijos: Lietuvoje, Menas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: