Antradienis, 19 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Architektūra

Šveicarijos menininkų darbai LDK

Dr. Aldona Vasiliauskienė, www.aidas.lt
2011 11 24 08:46
1
0
SHARES
Lietuvos Respublikos Prezidentūra

Prezidentūra | lrp.lt nuotr.

Prezidentūra | lrp.lt nuotr.
Prezidentūra | lrp.lt nuotr.

Fotografo Martyno Ambraso ir istoriko Rūsčio Kamintavičiaus parodoje Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kolonų salėje: „Lugano ežero pakrančių menininkų palikimas Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje“– dešimties Šveicarijos menininkų architektūros darbai ir kūryba LDK teritorijoje.

2011 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kolonų salėje atidaryta paroda: „Lugano ežero pakrančių menininkų palikimas Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje“. Tai pirmasis projekto „Lietuva – Šveicarija: atstatant šimtmečius trukusį ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą“ renginys, įsiliejęs į Kolonų salėje organizuojamus renginius „Atviros erdvės“ – pirmas projektinis renginys. Renginį inicijavo (didele dalimi ir finansavo) Lietuvos Respublikos garbės konsulas Šveicarijoje, Tičino kantone p. Gintautas Bertašius kartu su Lietuvos mokslo organizacijomis – VDU, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutu (įkurtas Kaune 2009 m. lapkričio 26 d., kurio tikslas – puoselėti, tyrinėti ir propaguoti LDK palikimą).

Parodos pristatyme LR Prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė kalbėjo apie LR Prezidentūros Kolonų salėje kas mėnesį organizuojamus renginius „Atviros erdvės“ – tai dažniausiai koncertai, o šis projektinis renginys – staigmena. Sveikino renginio iniciatorius, organizatorius bei atvykusius – besidominčius istoriniais Lietuvos ir Šveicarijos ryšiais, kultūriniu palikimu.

Lietuvos Garbės konsulas Tičino kantone direktorius Gintautas Bertašius supažindino su projekto atsiradimo istorija, Šveicarijos sąsajas su Lietuva, apžvelgė Tičino kantono istoriją. Tai itališkos kalbos ir kultūros vienas iš 26 Šveicarijos konfederacijos kantonų, užimąs apie 7 proc. konfederacijos teritorijos, kurioje gyvena per 300 000 gyventojų. Pateikęs keletą istorinių faktų p. G. Bertašius kvietė visus prisidėti prie tolesnio projekto įgyvendinimo. Priminė, kad 2010 m. kovo mėnesį tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Instituto direktoriaus VDU docento Rūsčio Kamuntavičiaus ir Lietuvos Garbės konsulo Tičino kantone direktoriaus Gintauto Bertašiaus (atstovavo Lugane įsikūrusią kompaniją Agus Capital Management SA) pasirašyta finansavimo sutartis LDK ir Tičino kantono istorinių ryšių tyrimui.

Prie stendo „Lugano ežero pakrančių meistrai“. Iš kairės Lietuvos Respublikos ambasados Šveicarijos Konfederacijoje administratorė Milda Matulaitytė – Feldhauzen (Feldhausen), VDU docentas ir LDK instituto direktorius Rūstis Kamuntavičius, LR Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Šveicarijos konfederacija grupės pirmininkas dr. Gediminas Navaitis, VU studentė Dovilė Janionytė ir Leonora Zapereckienė. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo.

VDU docentas ir LDK instituto direktorius Rūstis Kamuntavičius kalbėjo apie atliktus istorinius tyrimus, padarytus atradimus. Mokslininkas pasakojo, kad prie Lugano ežero įsikūrusiuose miesteliuose nuo 6 a. maži vaikai buvo mokomi meno, tad neatsitiktinai jau 16 a. jie pasiekė tokio lygio, kad tapo žymiausiais architektais. Jie statė Romą, daug vėliau – Peterburgą, kitus miestus. Jų darbų yra ir Lietuvoje.

Beveik tris šimtus metų – nuo XVI a. vidurio iki XVIII a. pabaigos – nuo Lugano ežero pakrančių kilę menininkai dirbo ir kūrė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK), kuri apėmė dabartinę Lietuvą, Baltarusiją, nemažą dalį Latvijos, Lenkijos, Ukrainos ir Rusijos teritorijos.

Mokslininkas R. Komuntavičius akcentavo, kad Lietuvai labai svarbios tos beveik 300 metų trukusios šveicarų menininkų kelionės į Lietuvą (o juk buvo tokių, kurie čia ir likosi!) – tai imigracija į Lietuvą – šis kraštas traukė: daugelis didikų investavo savo turtus į dailę, architektūrą –(nepragėrė, kaip kai kurie primygtinai teigia!) – ir tai davė vaisius, kurie atskleidžiami šiame projekte. Projektas – pirmasis bandymas surinkti, susisteminti, apibendrinti ir pristatyti visą Tičino meistrų palikimą LDK žemėse.

Stendas „Lugano ežero pakarančių meistrų pėdsakai LDK“. Įrašas po stendu: „Beveik keturiasdešimt Lugano ežero pakrančių architektų, skulptorių ir tapytojų paliko savo pėdsakus apie pusšimtyje LDK vietovių. Kai kuriuose miestuose – Gardine, Kaune, Slanime, Vitebske ir Nesvyžiuje jų įtaka buvo ypač didelė. Lietuvos sostinėje Vilniuje Lugano ežero pakrančių ir Graubiundeno menininkai prisidėjo prie beveik dvidešimties iki mūsų dienų išlikusių pastatų projektavimo, statymo ir dekoravimo“

Dvejus metus Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) docentas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) instituto direktorius dr. Rūstis Kamuntavičius Italijos, Šveicarijos, Lenkijos ir Lietuvos archyvuose rinko istorinę medžiagą, fotografas Martynas Ambrazas sukorė tūkstančius kilometrų Italijos, Šveicarijos, Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos keliais – nufotografuota šimtai architektūros paminklų.

Parodos atidarymo dalyviai buvo sužavėti jauno mokslininko Rūsčio Kamuntavičiaus su tokia meile ir užsidegimu pateiktomis žiniomis apie Lietuvą, vaizdžiai papasakotomis Tičino menininkų kelionėmis į Lietuvą ir atgal atostogoms, gebėjimu uždegti ir klausytojus dar daugiau pažinti ir didžiuotis savo krašto istorija.

Projekto partneriai: Komunikacijos agentūra Misiukevičius ir partneriai; BarndWorks, o projekto vykdytojas – VšĮ „Communicare“.

Renginio pristatymą pagyvino Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos senosios muzikos ansamblio „Lirum“ (vadovė Auksė Stankevičienė) atlikti kūriniai.

VDU docentas ir LDK instituto direktorius Rūstis Kamuntavičius kalbėjo apie atliktus istorinius tyrimus, padarytus atradimus. Mokslininkas pasakojo, kad prie Lugano ežero įsikūrusiuose miesteliuose nuo 6 a. maži vaikai buvo mokomi meno, tad neatsitiktinai jau 16 a. jie pasiekė tokio lygio, kad tapo žymiausiais architektais. Jie statė Romą, daug vėliau – Peterburgą, kitus miestus. Jų darbų yra ir Lietuvoje.

Beveik tris šimtus metų – nuo XVI a. vidurio iki XVIII a. pabaigos – nuo Lugano ežero pakrančių kilę menininkai dirbo ir kūrė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK), kuri apėmė dabartinę Lietuvą, Baltarusiją, nemažą dalį Latvijos, Lenkijos, Ukrainos ir Rusijos teritorijos.

Mokslininkas R. Komuntavičius akcentavo, kad Lietuvai labai svarbios tos beveik 300 metų trukusios šveicarų menininkų kelionės į Lietuvą (o juk buvo tokių, kurie čia ir likosi!) – tai imigracija į Lietuvą – šis kraštas traukė: daugelis didikų investavo savo turtus į dailę, architektūrą –(nepragėrė, kaip kai kurie primygtinai teigia!) – ir tai davė vaisius, kurie atskleidžiami šiame projekte. Projektas – pirmasis bandymas surinkti, susisteminti, apibendrinti ir pristatyti visą Tičino meistrų palikimą LDK žemėse.

Aptarus diasporų (lietuvių –Šveicarijos Federacijoje, ukrainiečių – Lietuvoje) veiklą. Prie Babroros Radvilaitės paminklo Vilniuje. Iš kairės: Vilniaus ukrainiečių draugijos pirmininkė Natalija Šertvytienė, Vilniaus ukrainiečių draugijos tarybos narė Lidija Cholčeva, Lietuvos Respublikos ambasados Šveicarijos konfederacijoje laikinoji reikalų patikėtinė Virginija Umbrasienė ir Lietuvių, ukrainiečių istorikų asociacijos prezidentė dr. Aldona Vasiliauskienė.

Parodos stendai: „Lugano ežero pakrančių meistrai“, „Lugano ežero pakarančių meistrų pėdsakai LDK“, „Tičinietiškasis Vilnius“ bei kiti ir nuotraukos su gausiais paaiškinimais liudija į LDK atvykusių architektų bei kitų meno žmonių kultūrinį palikimą.

Stende „Tičinietiškasis Vilnius“ pateiktas Vilniaus žemėlapis su 20 architektūrinių paminklų (jie išvardyti žemėlapio šone) su tekstu: „Vilnius buvo svarbiausias LDK politikos ir kultūros centras. XVII-XVIII a. čia buvo pastatyta dešimtys bažnyčių, vienuolynų ir rūmų, kurie iki šiol dominuoja miesto panoramoje. Daugelis jų laikomi išskirtiniais baroko šedevrais, lyginamais su garsiausiais Europos baroko statiniais. Tarp jų Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia Antakalnyje, Šv. Kazimiero koplyčia Vilniaus katedroje, Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčia, Šv.Teresės bažnyčia prie Aušros Vartų ir daugelis kitų.

Lugano ežero pakrančių menininkai padarė milžinišką įtaką barokiniam Vilniui. Daugiau nei 200 metų jie projektavo, statė ir dekoravo dešimtis pastatų. Ko gero, šiauriau nuo Alpių nėra kito miesto, kur Tičino menininkų įtaka ir palikimas būtų toks ryškus“.

Viename iš stendų pateiktos nuotraukos: Švč. Mergelės Ramintojos bažnyčios bokšto ir Vilniaus Bazilionų vartų vaizdai ir įrašas: „Vienu žymiausių Vilniaus baroko kūrėjų laikomas Antonijus Liudovikas Paraka (1722 – apie 1790) – spėjamas Švč. Mergelės Ramintojos bažnyčios bokšto (kairėje) ir Vilniaus Bazilionų vartų (dešinėje) projektuotojas. Valsoldos Kasteloje gimęs A. Paraka Lagaloje (dab. Rytinė Latvija) sukūrė šeimą ir savo likimą susiejo su LDK. Jo sūnūs tapo tikrais Lietuvos patriotais – kartu su Napoleono armija kovėsi prieš Rusiją už krašto laisvę, o anūkas dalyvavo 1863 m. sukilime ir buvo ištremtas į Sibirą. A. Paraka daugiausia projektavo Latgaloje. Jam priskiriami pastatai dabartinės Lietuvos teritorijoje (Vilniuje, Veisėjuose ir Smalvose) bei Baltarusijoje (Drujoje, Berezveže ir Asvejoje)“. Šis stendas itin svarbus visiems ukrainiečiams, vienuoliams bazilijonams ir Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui, 2017 m. minėsiančiam 400 metų jubiliejų.

Numatyta surengti parodas Mendrisio (Šveicarija)ir Castello Valsoldoje (Italija) 2012 m. Pavasarį, Vilniaus Rotušėje (2012 m. pavasarį – vasarą), išleisti knygą – albumą „Lugano ežero pakrančių menininkų palikimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“.

Susiję straipsniai:

  1. Mėlynųjų Vandenų mūšis
  2. M. Kundrotas. Lietuva – imperija ar hercogystė?
  3. A. Mickūnas, V.Savukynas. Didžiosios Lietuvos projektas

Comments 1

  1. Žygeivis says:
    9 m. ago

    Laikas galų gale atsisakyti šitos slavų mums įpirštos santrumpos LDK.

    Yra Lietuva arba Lietuvos Valstybė, arba – jei kalbame apie viduramžius – Lietuvos Imperija (jei kas nežino, tai būtent imperatoriaus (basileos) titulu buvo įvardijami Lietuvos Valstybės Valdovai susirašinėjime su Bizantijos imperija, o terminas “didžioji kunigaikštystė” yra tik rytų slavu tradicija, kuri Vakaruose nebuvo naudojama, tačiau mes kažkodėl vis dar esame ideologinėje rytų slavų įtakoje).

    P.S. Kažkodėl Moskoviją (nuo Petro I laikų pervadintą į “Rossiją”) niekas nevadina MDK – Maskvos didžiąja kunigaikštyste… 🙂

    Seniai laikas pamiršti lenkų ir rusų “sumąstytą” Lietuvos Valstybės pavadinimą – “LDK”.

    Plačiau žiūrint, imperatorius reiškia „valdovų valdovas“: karalių karalius, chanų chanas, kunigaikščių kunigaikštis, t.y. didysis kunigaikštis.

    Titulas “didysis kunigaikštis” yra rusiškos kilmės ir iš pradžių reiškė pretenziją į viršenybę Riurikaičių giminėje, kurios atstovai iki lietuvių atėjimo buvo pripažįstami vieninteliais teisėtais pretendentais į Kijevo Rusios žemių „stalus“.

    Totorių laikais didžiojo kunigaikščio titulas buvo „devalvuotas“, nes didysis kunigaikštis nustojo būti suverenus valdovas, o buvo totorių skiriamas.

    Be to, totoriai šį titulą suteikė ne tik Vladimiro, bet ir Tverės, Riazanės, Žemutinio Naugardo kunigaikščiams.

    Todėl ir kaip Lietuvos valdovų titulas jis nebeturėjo imperatoriško spindesio, o Vakarų Europoje buvo suvokiamas kaip žemesnio už karalių rango pavadinimas.

    Plačiau:

    14-18 amžiuose tai buvo Lietuvos Imperija!!!
    http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=4853

    Lietuvos Imperija – Kaip reikėtų įvertinti Lietuvos Valstybę?
    http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=5785

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Butautas ir Survila – tėvą išdavę Kęstučio sūnūs (video)

2020 12 31
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Kas nužudė Kęstutį? (video)

2020 12 28
Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Paskutinė Kęstučio kova ir mirtis (video)

2020 12 26
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Patrankos ir derybos dėl krikšto – du Kęstučio ginklai (video)

2020 12 23
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Strėvos mūšis ir krizė Lietuvoje (Kęstučio ir Algirdo nesutarimai) (video)

2020 12 21
Janina Survilaitė | asmeninė nuotr.

J. Brazauskas. Lietuvos istorija: nuo knygnešio iki emigrantės likimo

2020 12 18
Lietuvos karaimai 1988m. buvo susirinkę į pirmą viešą bendruomenės susibūrimą Trakuose | bendruomenės nuotr.

2022-uosius siūloma skelbti Lietuvos karaimų metais, 2023-iuosius – Klaipėdos krašto metais

2020 12 16
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Kęstučio perversmas (video)

2020 12 08
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Ką naujo galima pasakyti apie Kęstutį? (video)

2020 12 03
Iš kairės į dešinę: Stefanie, lietuvė Gualberta Užaitė ir kroatė Marija 2000 m. | Archyvinė nuotrauka

J. Survilaitė. Vėlinės vienuolyno kapinėse

2020 11 01
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.
Lietuvoje

I. Šimonytė: dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario

2021 01 18
Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
Ryanair | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos

2021 01 18
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių
Gamta ir žmogus

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18

Nuomonių ratas

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.
Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

2021 01 18
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
Klaipėdos krašto savanorių armijos kariai, 1923 m., Klaipeda | LCVA. P-6603 nuotr.
Istorija

I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo

2021 01 15
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
Akiračiai

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15

Kultūra

Vilniaus trumpametrazių filmų varžytuvės | rengėjų nuotr.
Kultūra

Paskelbti geriausi Vilniaus tarptautinių trumpųjų filmų varžytuvių filmai

2021 01 18
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)
Istorija

Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)

2021 01 17
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)
Kultūra

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)

2021 01 17
Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras
Kultūra

Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras

2021 01 17

Visuomenė

Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.
Lietuvoje

I. Šimonytė: dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario

2021 01 18
Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
Mažinami mokesčiai už paveldimą ar dovanojamą turtą
Lietuvoje

Savarankiškai dirbantys gyventojai „Sodros“ išmokų gali sulaukti greičiau

2021 01 18
Prezidentas: Turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms
Lietuvoje

Prezidentas: Turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms

2021 01 18

Gamta ir žmogus

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
Ryanair | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos

2021 01 18
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių
Gamta ir žmogus

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
Bendro Europos dangaus iniciatyva prisidės ir prie aplinkos taršos mažinimo
Gamta ir ekologija

Bendro Europos dangaus iniciatyva prisidės ir prie aplinkos taršos mažinimo

2021 01 18

Mokslas

Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis
Istorija

Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis

2021 01 16
Ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
Lietuvoje

Ar planšetė gali atstoti kompiuterį?

2021 01 16
Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
Gamta ir žmogus

Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

2021 01 15

Skaitiniai

L. Milčius. Neužmiršti
Grožinė kūryba

L. Milčius. Neužmiršti

2021 01 13
Apie 1936-1937 m. Nemajūnai Lazdijų raj. | autorės nuotr.
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

I. Raščiuvienė. Neužmiršti…

2021 01 12
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa

2021 01 01

Saulės skaitiniai

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis
Gyvoji tradicija

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
L. Purlienė. Iš atminties – apie 1991-ųjų sausio įvykius
Etninės kultūros paveldas

L. Purlienė. Iš atminties – apie 1991-ųjų sausio įvykius

2021 01 10
V. Balkūnas. Apie savanoriavimą
Saulės arkliukai

V. Balkūnas. Apie savanoriavimą

2020 12 31
A. Stravinskienė. Mona vaikystės prietelis. Kūryba tarmiškai
Kūryba

A. Stravinskienė. Mona vaikystės prietelis. Kūryba tarmiškai

2020 12 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Manipuliacijos? apie M. Kundrotas. Fašizmo ir bolševizmo genetika
  • Ir ne tik komose, apie Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai
  • „Garsą” griaus apie Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos)
  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Žemyna apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Žemyna apie Seimas 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • I. Šimonytė: dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario
  • Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
  • Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos
  • Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių
  • Savarankiškai dirbantys gyventojai „Sodros“ išmokų gali sulaukti greičiau
  • M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1923; komentarų: 16
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1711; komentarų: 14
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1703; komentarų: 37
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1491; komentarų: 11
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1434; komentarų: 29
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1398; komentarų: 11

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

„Aktualioji istorija“: Butautas ir Survila – tėvą išdavę Kęstučio sūnūs (video)

by Tomas Baranauskas
2020 12 31
3
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Šiandien mes jau paskutinį kartą kalbėsimės apie Kęstučio laikus su istorike Inga Baranauskiene, knygos „Lietuvos valdovų paslaptys. Kęstutis ir Birutė“,...

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas nužudė Kęstutį? (video)

by Tomas Baranauskas
2020 12 28
2
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Šiandien mes pratęsime pokalbį apie Kęstutį. Nors tarsi jau viską aptarėme nuo jo atėjimo į valdžią iki pat mirties, tačiau...

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Paskutinė Kęstučio kova ir mirtis (video)

by Tomas Baranauskas
2020 12 26
3
Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Jau kelias laidas mes paskyrėme Kęstučiui – kalbamės su istorike Inga Baranauskiene. Kaip jau minėjom, ji parašė knygą, skirtą Kęstučiui,...

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Patrankos ir derybos dėl krikšto – du Kęstučio ginklai (video)

by Tomas Baranauskas
2020 12 23
0
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Mes jau nemažai kalbėjome apie Kętutį su Inga Baranauskiene, nes yra tam proga – išėjo nauja knyga „Lietuvos valdovų paslaptys....

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Strėvos mūšis ir krizė Lietuvoje (Kęstučio ir Algirdo nesutarimai) (video)

by Tomas Baranauskas
2020 12 21
7
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Mes ir vėl kalbamės su Inga Baranauskiene, knygos „Lietuvos valdovų paslaptys. Kęstutis ir Birutė“ autore. Nagrinėjame Kęstučio gyvenimą. Jau kalbėjome...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Manipuliacijos? apie M. Kundrotas. Fašizmo ir bolševizmo genetika
  • Ir ne tik komose, apie Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai
  • „Garsą” griaus apie Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos)
  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Žemyna apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Žemyna apie Seimas 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais
  • Vida Šiukštaitė apie Tautodailininkę džiugina kūrybiniai atradimai
  • Pasigardžiuokite apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Žemyna apie V. Dambrauskas. Ar įmanomas „Krymo scenarijus“ Lietuvoje? Arba kaip buvo žlugdoma mūsų pasienio tarnyba
  • 30 m. miegota??? apie Bus sudaryti 2021 m. šaukiamųjų atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Seimas | J.Vaiškūno nuotr.

Seime rengiama konferencija „Istorinės atminties archyvai“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai