Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su į Lietuvą atvykusiu Estijos Prezidentu Tomu Hendriku Ilvesu (0)

Lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su darbo vizito į Lietuvą atvykusiu Estijos Prezidentu Tomu Hendriku Ilvesu aptarė padėtį euro zonoje, pasirengimą deryboms dėl naujosios ES finansinės perspektyvos ir Šiaurės – Baltijos šalių bendradarbiavimą. Tai pirmasis Estijos valstybės vadovo vizitas į Lietuvą po jo perrinkimo antrai kadencijai.

Prezidentės teigimu, jog rengiant finansinę 2014 – 2020 m. ES perspektyvą, europinė parama turi būti skiriama vadovaujantis lygybės principu – neskirstant ES į naujas ir senas nares. Prezidentai sieks, kad paramos paskirstymas atitiktų strateginius Lietuvos, Estijos ir viso regiono tikslus ir duotų konkrečios naudos mūsų šalių ekonomikai.

„Drauge su Estija sieksime, kad Lietuvos ir Estijos ūkininkai gautų tokias pat išmokas kaip ir ES senbuvių žemdirbiai, o struktūrinė parama pasiektų mažiau išsivysčiusius ES regionus bei būtų užtikrintas tinkamas finansavimas energetinėms jungtims, kurios labai svarbios mūsų šalių žmonėms“, – sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvos vadovė pabrėžė, jog euro zoną krečiant skolų krizei ES turi kuo greičiau stabilizuoti padėtį finansų rinkose ir neleisti krizei gilėti. Pasak Prezidentės, tai įmanoma tik vykdant griežtą taupymo politiką ir neatidėliojant būtinų politinių sprendimų.

Šalies vadovės teigimu, Lietuva ir Estija, o tai pat ir visas Šiaurės ir Baltijos regionas yra pavyzdys ES šalims kaip atsakingai tvarkyti finansus ir vykdyti ekonominę politiką.

„Šiemet Lietuvos ir Estijos ekonomika augo sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje, o vienas greičiausiai Europoje besivystančių Šiaurės ir Baltijos regionas tampa dinamiška jėga, skatinančia ekonominį augimą, atsakingą fiskalinę politiką, inovacijas ir pažangą“, – sakė Prezidentė.

Šiaurės ir Baltijos regionas vienas pirmųjų Europoje pradės kurti vieningą informacinę erdvę ir skaitmeninę rinką, kuri paspartins elektroninius atsiskaitymus, sustiprins informacinius mainus ir padidins informacijos prieinamumą.

2012 m. Lietuva pirmininkaus aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) bendradarbiavimui. Pasak Prezidentės, tarp svarbiausių prioritetų kitais metais – bendradarbiavimo saugumo srityje stiprinimas: Šiaurės ir Baltijos šalių sienų apsauga, bendradarbiavimas kibernetinio ir energetinio saugumo srityse, tam išnaudojant Vilniuje sukurtą energetinio saugumo centrą.

Prezidentės teigimu, sėkminga Lietuvos, Estijos ir viso regiono raida, mūsų šalių žmonių gerovė labai priklauso nuo energetinio saugumo ir Baltijos šalių energetinės izoliacijos panaikinimo. Tai pasiekti įmanoma vykdant strateginės reikšmės energetinių jungčių su Švedija ir Lenkija, Visagino atominės elektrinės projektus bei užtikrinant alternatyvų dujų tiekimą sausuma bei jūra ir taip mažinant priklausomybę nuo monopolinio tiekėjo.

„Užtikrinę energetinį saugumą užtikrinsime ir savo šalių politinį, ekonominį saugumą, paskatinsime ūkio atsigavimą ir kursime Lietuvos bei Estijos žmonių gerovę. Su Prezidentu sutarėme toliau intensyviai bendradarbiauti, kad būtų panaikinta mūsų šalių energetinė izoliacija. Dirbdami išvien sukursime saugų, stiprų ir konkurencingą regioną“, – teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Estijos Prezidentas pasveikino Lietuvą atrinkus strateginį Visagino atominės elektrinės investuotoją japonų kompaniją „Hitachi” ir išreiškė savo šalies politinę paramą šiam projektui. Pasak Prezidento Ilveso, Estija yra pasirengusi dalyvauti Visagino AE statybose, o dėl konkrečių sąlygų bus tariamasi tolesnėse derybose.

Lietuvos ir Estijos vadovai informavo, kad abi šalys rengiasi statyti savo suskystintų dujų terminalus. Pasak Prezidentės, kai kiekviena Baltijos valstybė turės savo terminalą, tuo bus mažesnė priklausomybė nuo vienintelio dujų tiekėjo, žemesnės kainos vartotojams.

Lietuvos vadovės teigimu, suskystintų dujų terminalas yra ekonomiškai naudingas projektas, nereikalaujantis didelių investicijų statyboms, todėl jį galima greitai pastatyti ir jau po kelerių metų turėti dujų tiekimo jūra alternatyvą.

Prezidentai sutarė koordinuoti Lietuvoje įsteigto energetinio ir Estijos kibernetinio saugumo centrų veiklą. Estijos Prezidentas parėmė mūsų šalies siekį, jog energetinio saugumo centras taptų akredituotu NATO centru.

Lietuvos ir Estijos vadovai taip pat sutarė Čikagoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime siekti, kad NATO oro policijos misija Baltijos valstybėse būtų pratęsta.

Šalies vadovė pakvietė Estijos Prezidentą atvykti į Lietuvą valstybinio vizito ir dalyvauti kitąmet Vilniuje rengiamame Šiaurės ir Baltijos šalių viršūnių susitikime.