1. Svarbiau pinigai, ne žmogus
Kai prasidėjo krizė, valdžia strimgalviais puolė mažinti darbuotojų skaičių, visiškai nesusimąstydama, kur jie galėtų pasidėti, gauti kitą darbą. Apie tai niekas nė žodžiu neužsiminė, tačiau garsiai skaičiavo, kiek milijonų bus sutaupyta. Ir dabar, deja, taip elgiamasi. O juk turėtų būti atvirkščiai. Nelaimės atveju, kokia yra krizė, valdžia privalėtų, svarbiausia, galvoti, kaip išlaikyti, išsaugoti žmones, rūpintis jų galimybėmis išgyventi. Nusiplovė rankas daugeliu atvejų ir verslas.
Tuo tarpu augant ekonomikai toks atleidinėjimas nebūna pernelyg skausmingas, nes atsiranda kur kas daugiau būdų žmonėms įsidarbinti negu sunkmečio dienomis. Todėl būtent gerovės laikotarpius reikėtų išnaudoti reformoms įgyvendinti, valdymo išlaidoms mažinti, valdžios aparatui tobulinti. Deja, į priekį nežiūrima, apie pasekmes negalvojama, visokios kuriamos strategijos gula į stalčius, atskirtis nemažėja, o didėja.
Ar ne dėl šių priežasčių visos kalbos apie atsigręžimą į paprastą žmogų lieka vien gražiais žodžiais, net apgaule? Sunkumų našta užkraunama daugiausia ant silpniausiųjų pečių. Kitaip sakant, dėkitės, kur norite, ne mūsų reikalas. Nors ir emigruokite. Latviai tokią valdžią pavadino buhalterių valdžia, kuriai ne žmonės rūpi, tik pinigai.
2. Ko bijojo A. J. Greimas
Skaitydamas A. J. Greimo knygą „Iš arti ir iš toli“ (1991 m.), užtikau, be kitų įdomių dalykų, reikšmingą pastebėjimą apie liberalizmo vaidmenį valstybės gyvenime. Jis rašė: „…Susirūpinimas Lietuvos ateitimi verčia atmesti ekonominėje plotmėje bet kokias liberalistinės santvarkos galimybes. Ir ne vien tik išeinant iš bendražmogiško teisingumo supratimo: liberalinėje santvarkoje sunkiai įmanomas teisingas tautinio uždarbio paskirstymas. Bet ir iš susirūpinimo tautos ateitimi: tik planingas visų ūkinių resursų tvarkymas, tiktai bendro plačiai suprasto intereso pasirinkimas kelrodžiu gali laiduoti visos tautos turtėjimą. O jį jau seks ir politinės laisvės, ir kultūrinis klestėjimas“.
Skaitai ir negali atsistebėti: atrodo, kalbama apie dabartinės Lietuvos kelią. Ar ne per didelis pasidavimas liberalizmui lėmė mūsų dienų nelaimes – dalies gyventojų nuskurdimą, masinę emigraciją, moralinį nuosmukį, tautos menkėjimą? Juo labiau, kad tas lietuviškasis liberalizmas yra iškreiptas laukinio individualizmo, nepaisančio bendrų interesų, tautos ateities lūkesčių, susijusių su atsakomybe. Ypač pavojingas taip suprasto (ir dar laisvosios rinkos sąlygomis) liberalizmo poveikis jaunimui.
Tą mintį A. J. Greimas išsakė dar ilgai prieš Nepriklausomybės atkūrimą. Deja, nerūpėjo (nei vakar, nei dabar) pasinaudoti svarbia išeivijos profesoriaus įžvalga. Humanitarinių mokslų žmogus, o mąstė kaip rimtas politikas.
3. Manija lankstytis
Kažkada, carizmo laikais, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę paslaugūs režimui istorikai norėjo pervadinti lietuvių-rusų valstybe, net Kita Rusija. Dabar, žiūriu, Lenkijoje išleistos knygos apie LDK iniciatoriai, kaip pranešė spauda, skelbia, kad ši valstybė, „prieš amžius įsikūrusi Rytų Europos teritorijoje“ buvusi „lietuvių, lenkų ir rusų“. Matyt, įdomi ta Lietuvos istorija, kad vis atsiranda norinčių jai suteikti „ypatingų“ spalvų. Tačiau kas kas, o lenkai prie LDK sukūrimo, kaip ir rusai, tikrai neprisidėjo. Iki XV amžiaus Lietuvoje apskritai jų nebuvo. Nebent belaisvių. Taigi panašu į tendenciją perrašyti istoriją. Ko gero, ir mūsiškiai „veikėjai“ prisideda. Argi vienas istorikas nepareiškė, jog lietuviams vertėtų visiems laikams lenkų atsiprašyti už 1920 metus, esą mes leidę bolševikams žygiuoti per Vilniaus kraštą link Vyslos? Bet, kaip dabar aiškėja, patys lenkai net ginklu trukdė mūsų kariuomenei pirmiau už rusus įžengti į sostinę. Kiek anksčiau kitas garbus istorikas tikino, esą lietuviai turėtų atsiprašyti rusų dėl to, kad susikūrė… ukrainiečių ir baltarusių tautos. Kas per manija viskuo save kaltinti, visiems lankstytis! Kaip juokaujama, gal iš viso mums reikėtų atsiprašyti, kad dar esame.
Štai tokie trys mano aptarti dabarties gyvenimo pjūviai.
Del manijos lankstytis. Lietuviai turi atsiprasyti prancuzu, kad susalo Napoleono kareiviai Rusijoje. Turime atsiprasyti ir vokieciu, kodel per musu protevius jiems teko salti Rusijos laukuose. Turime atsiprasyti ir lenku, kodel jie siandien ne vokieciai, kaip ir rusu, kurie galejo taip pat buti vokieciais. Turime atsiprasyti ir svedu, kodel jie pralaimejo prie Poltavos. Turime atsiprasyti ir turku, kuriems neleidome isitvirtinti Europoje ir siandien dar visa ES nekalba turkiskai. Turime atsiprasyti ir mongolu, kad sutrukdeme ju pletrai iki Atlanto. O vapama apie ukrainiecius ir baltarusius, tai tik smulkmenele musu nesamoniu, uz kurias reikia atsiprasyti. Labiausiai turime atsiprasyti zydu, nes Vytautas juos isgelbejo ( zydu istoriku zodziai ) kaip tauta nuo isnaikinimo Europoje. Dieve, Dieve, kiek mes lietuviai prikureme problemu Europai, ka ten Europai, visam pasauliui. Nebutu lietuviu, nebutu problemu bent kaimynams.
Mes išsakome spaudoje, internete protingų ir teisingų minčių ir idėjų, deja piliečiai turėtų jungtis , rašyti peticijas ir spausti esančius valdžioje už viską ir istorijos nežinojimą ir už skurdo ugdymą ir t.t.
Sutinku su autoriumi, o ypač patinka “besidominčio” sarkazmas.
paryškinu pirmos minties tikrovę.
Lietuvoje žmogaus veikla yra gesinama valdžios priespauda, kaip baudžiavos laikais. Štai pavyzdys aiškumui.
Anglijoj …
£622 (apie 2500 litų) žmogaus veiklos šių mėnesio pajamų nėra atskaičiuojamas joks mokestis, net ir valstybiniam socialiniam draudimui. Tai yra žmogaus veiklos asmeninė ir privati neliečiamybė šioj šaly.
Lietuvoje …
121,50 lt (apie £30) – (su)mokamas žmogaus pajamų mokestis nuo
800 lt (apie£200) minimalaus darbo užmokesčio.
Anglijoj … : )
(apie £30) 121,50 lt – (su)mokamas žmogaus pajamų mokestis nuo
(apie £720) 2880 lt ………………. darbo užmokesčio.
Valdžia Lietuvoje netrukdomai sugeba pasisotinti silpniausiųjų (vargdienių) sąskaita.
Ar tai yra XXI amžiaus baudžiava Lietuvoje???
Taip.
Kas vykdo baudžiavinę priespaudą?
Visi premjerministrai nuo 2004 metų.
Visi premjerministrai iki 2004 metų, vadovavę pasiruošimui papildyti ES junginį.
Po metų rinksim kitą seimą. Ar būsimoji vyriausybė bus tokia pat?
Vilniaus rajono savivaldybę (Rinktinės g. 50, prie Kalvarijų turgaus) JAU okupavo lenkai. VISUR PAVADINIMAI LENKŲ KALBA – per visus aukštus ant kiekvieno kabineto durų. Prie įėjimo lenta, sakanti “SAMORZĄD REJONA WILENSKIEGO”. Kodėl leidžiama šita savivalė ir niekas negina Lietuvos įstatymų? Tai yra VALSTYBINIS pastatas, LR konstitucija skelbia lietuvių kalbą valstybine, bet Vilniaus rajono savivaldybė priima tiesioginius įsakymus iš Lenkijos, jiems nusispjaut ant Lietuvos įstatymų. Nusispjaut ir Lietuvos Ministrui pirmininkui, jis tik aprėkia jaunimą, sugalvojusį švęsti savo baltų šaknis Dieveniškėse. Lietuviai – nacionalistai, negalima. Lenkai – patriotai, galima. NUO ŠIOL ČIA NUMATOMA, KAD BUS LENKIJA, MATOMAI VILNIAUS RAJONAS KRITO BE ŠŪVIO PIRMAS, SEKANTI EILĖ LAUKIA IR PAČIO VILNIAUS. Juk lenkai vieną dieną pasakys – lenkų kalba jau seniai iškabos kabo, niekam jos netrukdo – laikas jas įteisinti. BUS LEGALIZUOTA “LENKŲ AUTONOMIJA” LIETUVOS ŽEMĖSE. Kas apgins DABAR intensyviai lenkinamus Vilnijos lietuvius? Gudus? Kitų tautybiu Lietuvos piliečius? O kas mūsų pareigūnams, jie senatvę leis kur nors salose, už pinigus gautus pardavus Lietuvą ir už vogtus pinigus, o kas čia karaliaus ar rusai ar lenkai vienodai šviečia. AR TAU TAI PRIIMTINA? JEI NE – KOVOK! UŽ LIETUVOS VIENTISUMĄ, LIETUVIŲ KALBĄ IR SAVO TAUTINĘ SAVIMONĘ, KAD ČIA BUS LIETUVA, NUO AMŽIŲ PER AMŽIUS! REIKALAUK ATSAKYMO IŠ UŽ TAI ATSAKINGŲ POLITIKŲ! KAS GINA LIETUVOS KONSTITUCIJĄ? RAŠYKIT SAVO POLITIKAMS IR REIKALAUKIT ATSAKOMYBĖS IR VEIKSMŲ!