Visiems gerai žinomas Lietuvos žurnalistas, rašytojas, keliautojas, vienas iš Lietuvos Sąjūdžio pradininkų Algimantas Jurgis Čekuolis šiandien švenčia savo neeilinį gimtadienį.
Šiandien A.Čekuolį su neeilinėmis sukaktuvėmis pasveikino ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Savo sveikinimo laiške šalies vadovė pabrėžė, jog daugelis Lietuvos žmonių yra dėkingi ilgamečiui televizijos laidų vedėjui už pasaulio patyrimą, gyvenimo džiaugsmo ir smalsumo užkratą.
„Su Jūsų redaguotu laikraščiu „Gimtasis kraštas“, televizijos popietėmis ir knygomis pasaulį tyrinėjo ir tyrinėja ištisos Lietuvos kartos. Žiulio Verno herojus Filijus Fogas susilažino pasaulį apkeliauti per 80 dienų. Jūsų lažybos trunka jau 80 metų ir mes džiaugiamės galėdami keliauti su Jumis“, – rašo valstybės vadovė.
Pasak Prezidentės, A.Čekuolis pažindina Lietuvą su pasauliu ir pasaulį su Lietuva.
„Jūsų dėka apie Lietuvą už geležinės uždangos išgirdo tuo metu, kai mūsų šaliai to labai reikėjo. Jūs drąsiai kalbėjote apie 90–ųjų įvykius ir stengėtės, kad mažos valstybės balsas būtų girdimas. Kai kam tai buvo nepatogi tiesa, bet Lietuvai labai svarbi. Jūs neabejotinai įkvėpėte ne vieną jauną žmogų pasirinkti žurnalisto profesiją ir nuolat tobulinti gebėjimą pateikti žinias įdomiai ir įtaigiai. Jūs stebinate savo iškalba, išmone ir įžvalgumu tiek Jus pažįstančius, tiek matančius pirmąkart. Sveikinu Jūsų, gerbiamas Algimantai, šventės proga! Linkiu paprastų, bet nepaprastai svarbių dalykų – sėkmės ir sveikatos“, – rašo Lietuvos vadovė savajame sveikinime.
Algimantas Jurgis Čekuolis gimė 1931 m. lapkričio 10 d. Panevėžyje, mokytojų šeimoje. 1948 m. baigė Vilniaus suaugusiųjų gimnaziją, įstojo į literatūrinį Rašytojų sąjungos M.Gorkio institutą Maskvoje, kurį baigė 1953 m. Tais pačiais metais įstojo į Klaipėdos žvejybos laivyną paprastu jūreiviu ir išplaukė į jūrą. Žvejybos laivuose dirbo 11 metų, tapo vidutiniojo tralerio bocmanu.
Tarp plaukiojimų parašė 8 knygas, rašė apsakymus, dirbo to meto Vilniaus spaudoje – „Literatūroje ir mene“, „Tiesoje“, „Moksleivyje“, kino studijoje, ieškodamas savęs ir savo vietos. Dirbo traktorių prikabintoju Plokščių MTS, Šilalės greitosios pagalbos sanitaru, ekspedicijose Sibire…
1962 m. dirbdamas traleryje Vakarų Atlante, A.Čekuolis iš kubiečių praktikantų per kelis mėnesius pramoko ispanų kalbos ir, traleriui atplaukus į Havaną, buvo paskirtas vertėju ten dirbusioje SSSR Žuvies pramonės ministerijos atstovybėje. Šias pareigas ėjo 3 metus. Kartu mokėsi ispanų kalbos vakarinėje Johno Reedo kalbų mokykloje, kurią baigė 1966 m. Anglų kalbos privačiai buvo išmokęs jau anksčiau pas profesorių Aleksandrą Laucevičių.
1968 m. A.Čekuolį pradėjo dirbti besikuriančioje SSSR spaudos agentūroje „Novosti“ (APN), buvo paskirtas parlamentiniu agentūros „Novosti“ korespondentu Kanadoje. Dirbdamas tarptautinėje komercinėje Berlitzo mokykloje, mokėsi prancūzų kalbos.
Portugalijoje 1974 m. įvykus „gvazdikų“ revoliucijai, 1975 m. agentūra „Novosti“ pasiuntė A.Čekuolį į Lisaboną įsteigti APN biurą ir jam vadovauti. Vietiniame Berlitzo mokyklos poskyryje jis ėmė mokytis portugalų kalbos. Darbą Portugalijoje baigė 1979 m.
1981 m. agentūra „Novosti“ A.J.Čekuoliui pasiūlė APN biuro vedėjo postą Madride. 1986 m. APN jį iš Madrido atšaukė – „už nereikalingą „perestroikos“ propagavimą Ispanijoje“.
1986 m. rugsėjo 1 d. A.Čekuolis buvo paskirtas savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiuoju redaktoriumi. 1988 m. istoriniame visuomenės susirinkime Mokslų akademijos salėje buvo išrinktas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu. Vėliau buvo išrinktas Sąjūdžio seimo nariu. 1989 m. buvo išrinktas SSSR liaudies deputatu.
Nuo 1989 m. iki 1995 m. dirbo valstybinės Ispanijos spaudos agentūroje EFE korespondentu Baltijos šalims. Nuo 1992 m. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete dėstė derybų ir bendravimo meną.
Nuo 1995 m. vedė populiarias Lietuvos televizijos laidas „Popietė su Algimantu Čekuoliu“.
A.Čekuolis yra apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, Portugalijos Nuopelnų ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, Lietuvos krašto apsaugos ministerijos medaliu.
A.Čekuolis išleido šias knygas:
„Per tris vandenynus“ – V.: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957 m.
„Perkūnas netrenkia į laivą“ – V.: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959 m.
„Tylos takais: kelionės apybraiža“ – Vilnius, 1960 m.
„Keturi žiemos vėjai: fantastinė pasaka“ – Vilnius, 1963 m.
„Noriu grįžti į Kubą: apybraižų rinkinys“ – V.: Vaga, 1965 m.
„Legionierius“ – Vilnius, 1971 m.
„Vyriški žaidimai: apsakymai ir apysaka“ – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004 m.
„Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu“– parengė Loreta Paškevičienė. V.: Alma littera, 2009 m.
„Staigmenos ir kiti žinomi dalykai“ – V.: Alma littera, 2010 m.
„Šešios progos numirti“ – V.: Alma Littera, 2011 m.
Algimantas Čekuolis skaito juokus apie save:
httpv://youtu.be/IKwQGcEaktQ
Algimantas Čekuolis apie savo knygą „Šešios progos numirti“:
httpv://youtu.be/xhWQw-XKxEk
Algimantas Čekuolis apie mokslus (barake.lt interviu):
httpv://youtu.be/fjjDMgqDdu0
Tautosaka apie Algimantą Čekuolį (galima pildyti):
Sklinda gandas,kad A.Čekuolis jau sukūrė ateities istoriją.
Dar negimęs savo mamą, bei tėtį mokė tausyklingos lietuvių kalbos.
Visas pasaulio kalbas sukūrė Čekuolis, išskyrus vieną – Esperanto – todėl ši kalba neprigijo.
Algimanto Čekuolio smegenu statisika : pagrindine smegenu atmintis 1984 Gb , Operatyvioji atmintis 4x2056mb , Centrinis smegenu daznis 89.09 Ghz , aušinimo sistema: arbata su citrina.
Čekuolis jau pirmoje klasėje dėstė Lietuvių Kalbą abiturientams.
Čekuolis vieną kartą padarė klaidą – pagalvojo, kad padarė klaidą.
Čekuolis ir Čakas broliai. Kaip dažniausiai būna, vienam atiteko protas, o kitam jėga.
Visatoje yra du universalūs etalonai – Algimantas ir Čekuolis.
Čekuolis mintinai žino visų Akropolyje esančių prekių kainas.
Čekuolis gali mintinai traukti n-ojo laipsnio šaknį iš bet kokio skaičiaus.
Čekuolis turi daug vardų… Vieni Jį vadina Dievu, kiti – Buda, treti – Alachu.. Šiek tiek seniau vadino Brahma, Dzeusu, Perkūnu.. Užsitraukę jo rūstybę vadina Velniu.
Čekuolis vienintelis žino kur rasti paparčio žiedą, kaip jis atrodo ir kaip kvepia. Paparčio žiedas auga jo svetainėje įmerktas vazoje, kvepia tailandietiška arbata, o kaip atrodo žino tik jis pats…
Pamiršai one.lt slaptažodį? Paklausk Čekuolio, jis viską žino.
Čekuolis vienintelis žmogus planetoje, žaidime „kas laimės milijoną?“ galintis perkopti vieno milijono litų sumą.
Čekuolis atsimena ne tik visų kiniečių vardus ir pavardes, bet ir jų DNR kodus.
Kartą Čekuolis suklydo. Kai manė, kad klysta.
..ir aštuntąją dieną Dievas tarė: „Gerai jau, Čekuoli, tavo viršus!“
Laisvalaikiu A.Čekuolis mėgsta perrašinėti Lietuvos istoriją, pildyti anglų kalbos žodyną arba tiesiog gerti arbatą ir mokyti savo šunį kalbėti prancūziškai.
A.Č. ir Minedas vienas kito nemato: A.Č. neįsivaizduoja, kad gali būti toks gyvis kaip Minedas, o Minedas nesuvokia, kad yra protingesnių už jį.
Algimanto Čekuolio akiniuose imontuota automatinė pavarų dėžė, 50 megapikselio matricos, iso nuo 100 iki 3000, retušavimo funkcija, 11 zonų AF fokusavimas ir 4D matricinis matavimas. Kam to reikia, težino tik jis vienas.
Čekuolis žino visas pi reikšmes po kablelio. Ir gali jas pasakyti nuo galo.
Visu mokslu motina yra matematika, o Čekuolis – jų tėvas.
Egzistuoja dvi tiesos: viena A.Čekuolio, kita neteisinga.
Algimantas Čekuolis yra toks šviesus, kad jis yra vienintelis žmogus
matomas plika akimi iš kosmoso.
Truputi nesuprantu Alko redakcijos pozicijos. Kažkaip keistai atrodo KGB stukačių pagarba šiame tinklapyje. Iš pradžių J. Kubilius (Studentas), dabar vėl. Ne vienam jureiviui Čekuolis gyvenimą sugadino.
Kur apie tai galima būtų pasiskaityti?
Reikia tik pasidomėti KGB struktūrų darbu.
Jei negalite nurodyti konkrečių šaltinių, nėra konkrečių žmonių nukentėjusių, tai reikia tylėti, nes tada Ir Vytautas Didysis KGB tik reikia pasidomėti archyvais, nes juk pardavė Žemaičius fašistams.
Tokių piliečių-“žurnalistų” darbas laivuose buvo vesti “politzaniatijas” ir atlikti kontržvalgybos darbą stebint komandos lojalumą sovietų valdžiai, bijantis, kad komanda neišbegiotų kokiame užsienio uoste (paprasčiau tariant būti “stukačium”). Be to, padėti vykdyti žvalgybos darbą, kurį dažniausiai atlikdavo laivo radistas.Man pasakojo, kaip žvejybinio laivo radistas Halifax’e, pasislėpęs po tltu fotografavo Kanados karinius laivus. 🙂 (Čia kas liečia Čekuolį)
Kas liečia Kubilių – pasidomėkite pas politinius kalinius, jie manau turi daugiau informacijos.
Gerbiamas Suomi, jei reikia tyrinėti, šniukštinėti ir domėtis – tapti istoriku ir sekliu, o niekas nesiskundžia ir nėra nukentėjusiųjų tai apie ką tada kalbame? Jūs rašote „Ne vienam jureiviui Čekuolis gyvenimą sugadino“. Kur tie jureiviai. Bijo? Mirę? Ar kur?
Nenoriu aš čia veltis į beprasmes diskusijas. Pasidomėkit KGB darbo pobūdžiu Rusijos FSB, aišku, jei jums bus leista SUSIPAŽINTI su jų darbo specifika, ten ir “nuorodos” ,ir “laisvas priėjimas prie archyvų”, ir neišsenkantys žinių šaltiniai. 🙂
Malonaus ieškojimo. Taip pat su pagarba.
Be to, niekas ir nesiskūs tik su ironija žiūri į tokius “iškilius” žmones.
Už ką galima Čekuolį gerbti, tai už tai, kad turėjo garbės prisipažinti bendradarbiavus su KGB. Daugelis dabar sėdinčių valdžioje to nesugebėjo padaryti.
aisku cekuolis buvo kazkas tarybu sajungoi as manau kad super agentas bet dabar jau nesvarbu nes tais laikais vazinetis po kanadas su seimomis kas galejo
buvusių nebūna