Trečiadienis, 20 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

K.Garšva. Nuolaidos lenkams negerina santykių su Lietuvos piliečiais

Kazimieras Garšva, www.alkas.lt
2011 10 24 18:56
17
0
SHARES
K.Garšva. 90-oji Vilniaus diena

Skelbiame Hab. dr. Kazimiero Garšvos pasisakymą iš  rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusios konferencijos  „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien“, skirtos pietryčių Lietuvos problemoms aptarti.

Dabartines problemas aš suskirsčiau į 10 dalių. Pirmoji būtų Lenkijos santykiai su Lietuvos Respublika. Kadangi strateginis  partneris nepripažįsta okupacijos, kišasi į respublikos reikalus, panašiai šiek tiek  kaip prie rusų, trečia, turi net programą Rytų Lietuvai ir nori integruoti gyventojus, bent dalį, į Lenkiją ir trukdo integruotis į Lietuvą.

Jeigu nueitumėte į kurią nors lenkišką mokyklą, pamatytumėte ant sienos šūkį, kurį aš ir dabar regiu,  kuris valstybine kalba skambėtų: „gimiau Lietuvoj, myliu Lenkiją“. Žinoma, niekas nedraudžia mylėti ką nori, bet kas yra Tėvynė ir kieno pilietis esi per 20 metų vertėtų žinoti, o kokia gimtoji kalba, taip pat reikia vertėtų žinoti, nes būna ir gyventojų surašymas. Mūsų broliai lenkai daugiausia yra vietiniai, tik pakeitė ir gimtąją kalbą, ir tautybę. Niekas jiems neprikaišioja, Lietuvos ir Lenkijos sutartis garantuoja visas laisves pasirinkti ir tautybę, ir kalbą, bet Konstitucija reikalauja nekenkti savo Tėvynei ir valstybei, kurioje gyveni.

Dauguma lenkų nori ramiai dirbti, uždirbti ir kad niekas jiems netrukdytų, bet būtent Valdemaro Tomaševskio partija ir kursto prieš Tėvynę ir „gina“ juos, kadangi reikia, kad piliečiai balsuotų už tą partiją. Tam, kad ji būtų reikalinga, tai ji turi ką nors ginti ir „gerus“  darbus daryti, bent kad jai taip atrodytų.

Strateginio partnerio poveikio priemonės yra dezinformacija spaudoje, Lenkijos valstybinių institucijų protestai, europarlamentarų parašų rinkimas, mitingų, piketų organizavimas.

Kadangi Tusko ir Sikorskio yra nurodyta, jog santykiai su Lietuva bus tokie, kokie bus Lietuvos santykiai su tautine mažuma, o  Lietuvos lenkų padėtis yra geriausia pasaulyje, tai kodėl labiausiai Lenkija skundžiasi dėl Lietuvos, aš 10 metų galvojau.

Sprendžiu, kad  V.Tomaševskio partija nustos verkti tada, kai Vilniuje bus kaip Lenkijoje, tai yra toks pat gyvenimas. Ką mūsų valstybė bedarytų – sakysim, padarė 20 lengvatų, tai dėl to tik blogiau. Pavyzdžiui, įkūrė Balstogės universiteto filialą,  ko nėra nė vienoje valstybėje, mokinio krepšelį 21 proc. pridėjo, Vidtmanną kultūros viceministru paskyrė.

O kaip jie  atsidėkoja? Iš karto du mitingai, piketai. Nors dar nebuvo pasibaigusios derybos Varšuvoje, jau tas mitingas pakirtas. Nieko blogo nebūtų, jei būtų galima eiti į jį demokratiškai, bet jeigu prievarta įkiša ir dar prižiūri ir kai kuriuos net iš mokyklos išmetė, kurie į rugsėjo 2-osios dienos mitingą nevažiavo, tai yra labai nedemokratiška. Mes demokratizuojame Baltarusiją, o čia yra baudžiava Šalčininkų, Vilniaus rajonuose ir reikėtų taip pat vietiniams gyventojams padėti, kadangi yra atleidinėjama iš darbo, prievarta verčiama net eiti į lenkišką mokyklą, konkrečiai, Mickūnuose, ir atleidžiami iš darbo, kurie nepereina į kitą darželį. Tai negirdėtas dalykas Europos Sąjungoje, galbūt europarlamentarai imsis kada nors  padėti būtent skriaudžiamiems lenkams ir „Vilnijos“ draugija tai daro.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija dezinformuoja, kad mes norime lenkus sulietuvinti, tai yra didžiausia nesąmonė, skleidžiama 20 metų. Man baisiausias dalykas, jei Valdemaras Tomaševskis užsirašytų lietuviu, nes mes ir taip turime pakankamai nelojalių piliečių. Tai supranta net gimnazistai, nes į rugsėjo 2-osios piketą atsisakė eiti 15 proc. Jono Pauliaus II gimnazijos gimnazistų ir 14 proc. A.Mickevičiaus gimnazijos mokinių. Tai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos duomenys, galbūt jų buvo ir daugiau.

Kaip tas problemas spręsti? Buvo toks „Delfi“ straipsniukas: jeigu įstatymai neleidžia rašyti dvigubos w, tai gal galima juos pakeisti? Kaip aš sakiau, po  20 nuolaidų reikia dar  50 nuolaidų, kad jau būtų teritorinė autonomija Lietuvos Respublikoje ir tada iš tikrųjų gyvenimas kai kam pagerėtų. Bet iš tikrųjų problema nebūtų išspręsta. O dėl tos vienos raidės, apie kurią rašė Sirutavičius ir kiti žyniais apsiskelbę kalbėtojai, dar toks Savukynas per radiją ir TV nesąmonių skelbia, tai reikėtų ne vienos, o  140-ties ir nė vienas iš čia esančių ir nesančių nemokėtų tų raidžių nei ištarti, nei parašyti. Ir  būtų dar blogiau, ir dar brangiai kainuotų.

Pirmiau viską reikia rimtai aptarti, ar to reikia. O lenkai turėjo tą rašybą  jau 60 metų, pavardės yra nusistovėjusios ir aš kaip kalbininkas nematau reikalo jų keisti. Ir dar. Buvau nelietuviškų mokyklų komisijos prie Švietimo ministerijos pirmininkas ir prieš 15 metų siūliau mokytis valstybinės kalbos, bet niekas  neklausė ir dar keikėsi. O dabar jie sako, va, reikia 11 metų, kad mes galėtume tą programą išeiti.  Žinoma, jei buvo apsileista, bet dabar būtų didžiulė neteisybė palikti du skirtingus egzaminus būtent dėl lenkų. Kadangi pusė lenkų eina į mokyklas valstybine kalba, o eina dėl to, kad  nori išmokti valstybinę kalbą. Jeigu „Vspulnota Polska“ turėtų proto, ji kaip tik palaikytų tą Švietimo įstatymo punktą, nes jei bus sustiprintas valstybinės kalbos mokymas valstybinėse mokyklose, jie ir pasiliks lenkiškose mokyklose. O tai yra didžiausias lenkų bendruomenės ir  V.Tomaševskio partijos noras. Jie ir šito nesupranta.

Skirtingai egzaminuojant skriaudžiami patys lenkai. Vienas brolis eina į lenkišką mokyklą, o kitas – į lietuvišką. Būtent lietuviškoje mokykloje žymiai daugiau reikalaujama. Tą skirtumą būtų galima palikti tik tuo atveju, jeigu iš tikrųjų laikomas lengvesnis egzaminas, tai jį ir nurodyti balais. Jei, sakysim, mokinys lenkiškoje mokykloje gauna 10 balų, tai iš tikrųjų reikėtų rašyti 8 ir dar papildomai egzaminuoti. Turime būti teisingi, nes kitaip yra korupcija. Jei vienoje mokykloje reikia atsakinėti lengviau, duoda ir žodynų, o jei esu iš kitos mokyklos, man yra kiti reikalavimai. Tai nusikaltimas prieš pačius mokinius. Yra sugadinta nemažai  ir gyvenimų, nes yra pakankamai neišlaikiusių, neįstojusių į aukštąsias mokyklas, jiems teko daug pergyventi. Tiesiog nereikia skriausti savo mokinių.

Apie vietovardžius. Lietuvos Respublika atkurta lietuvių etninėse žemėse. Visi autentiški vietovardžiai nustatyti  1944 metais  ir nereikia drumsti vandens. Kaip tik po karo išsiaiškinta, kokios formos buvo autentiškos ir mes jas turime. Lenkų rinkimų akcija neklausia tų dalykų ir galvoja, kad parašys „Nemenčyn“, tai bus senoviška autentiška forma.  Dar prieš 100 metų vienas  poetas rašė: „O koks durnas Nemenčynas, kas prigimtos kalbos ginas“. Visos tos formos yra seniai nustatytos ir nereikia  juokinti žmonių ir skelbti netiesą.

Tas pats yra dėl baltiško paveldo Lenkijoje. Tas plotas sudaro maždaug ketvirtadalį Lenkijos teritorijos, kur gyveno lietuviai, jotvingiai ir prūsai. Mes nekeliame absoliučiai jokių pretenzijų nei dėl užrašų, nors reikėtų autentiškų, neskiriame pinigų jokioms mokykloms užrašams ir kokių nors organizacijų veiklai organizuoti. Net kai Lenkijoje uždažė tas lenteles, nepateikėme notos ir A.Kubilius nevažiavo aiškintis tų reikalų. Nors čia Lenkijos garbės reikalas, bet jie iki šiol neišsiaiškino ir nenorės išsiaiškinti, deja. Bet čia jų problema.

Ką siūlytume? Yra tikslinga parengti programą Rytų Lietuvai, partijų sutartį. Turi būti institucija, į kurią vertėtų kreiptis  ir ji turėtų įgaliojimus. Ne taip kaip dabar, kai Meliano ar Vidtmanno pajuokai skiriami pinigai ir dar daroma žala. Reikėtų, atnaujinant sutartį su Lenkija, įvertinti lietuvių etninių žemių okupaciją, atkurti Regioninių ir etninių reikalų komisiją,  departamentą bei parenmti „Vorutos“ laikraščio priedą lenkų kalba.

Rimtų problemų tarp Lietuvos Respublikos piliečių nėra. Gaila, kad jas kursto užsienio piliečiai.

Susiję straipsniai:

  1. A.Akstinavičius. Dėl tautinių mažumų politikos ir Lietuvos-Lenkijos santykių
  2. Kas svarbiausia Lietuvos lenkams
  3. Į Vilnių atvykstančio Lenkijos užsienio reikalų ministro tikslas – slapčia susitikti su lenkakalbiais Lietuvos piliečiais
  4. R. Maceikianecas: Lietuva tikrai niekuo nenusikalto Vilniaus krašto lenkams ir Lenkijai
  5. K.Garšva. 90-oji Vilniaus diena
  6. G.Visockas. Kuo nusikaltau broliams lenkams
  7. Lietuvos ir Lenkijos premjerai aptarė su tautinių mažumų problematika susijusius klausimus
  8. L. Kojala. Ne Lietuvos lenkų bei lietuvių, bet LLRA ir Lietuvos konfliktas
  9. B.Daunorienė. Viešas pareiškimas Lietuvos Prezidentei, Vyriausybei, Seimui ir Lietuvos piliečiams
  10. J.Vaiškūnas. Lenkijos premjeras tęsia „kryžiaus karą“ prieš Lietuvą
  11. G. Songaila: Ar Lenkijos politika jau Kremliaus rankose?
  12. Č. Iškauskas. Ar bus Lietuvoje lenkų autonomija?
  13. V.Tomaševskis į politinę kovą kviečia ir vaikus (video)
  14. G.Songaila. Iššūkiai valstybės vientisumui: prieš dvidešimt metų ir šiandien
  15. Ž.Miškinytė. Lenkų rinkimų akcijos mitingas: rinkiminiai šūkiai ir tikrovė
  16. Ar Lenkijos užsienio reikalų ministras atidžiai perskaitė Lietuvos europarlamentarų laišką? (audio)
  17. M.Kundrotas. Čekiški diakritikai ar Lietuvos valstybės būtis?
  18. S.Jokūbaitis. Kas kala pleištą tarp Lietuvos ir Lenkijos?
  19. O.Voverienė. Trys okupantai siekė Lietuvos be lietuvių
  20. Z. Zinkevičius. Ar V. Tomaševskis teisus? Lietuvos lenkai kalbos istorijos požiūriu
  21. A.Eigirdas. Valdančioji koalicija Vilniuje: sveiko proto beieškant
  22. Seime įvyks J.Narkevičiaus spaudos konferencija tautinių mažumų švietimo klausimu (audio) (tiesioginė transliacija nuo 12 val.)
  23. Lenkai rengiasi mitingui prie Prezidentūros ir streikui
  24. G.Paviržis. Ko siekė konferencija?
  25. V.Landsbergis: Jei lenkai nori lenkiškų pavardžių pasuose, gal jie nori būt traktuojami kaip svetimi
  26. G. Songaila: antilietuvišką ir antivalstybinį frontą palaiko dviejų kaimyninių valstybių politikai ir kitos tarnybos
  27. Ž.Makauskienė. Lenkų autonomija: nėra klausimo, ar bus, yra klausimas – kada
  28. J.Panka. Tūkstantis „auksinių“ už vaiką! Kas daugiau?
  29. R.Ozolas. Valstybinė komisija Lietuvos rytų problemoms tirti – atgimimo laikų demokratijos faktas
  30. Lenkijos ir Lietuvos tarpvalstybinė darbo grupė aptars abiejų šalių tautinių mažumų švietimo klausimus

Comments 17

  1. tikras lietuvis says:
    9 m. ago

    Gera kalba.

    Atsakyti
  2. Galindas says:
    9 m. ago

    Reikia leisti laikraštį lenkų ir tūteišių kalba, kuriame kritikuoti,atskleisti LLRA vykdomą mulkinimo politiką. Rašyti apie istoriją, lietuvių kalbos padėtį pasaulio unuiversitetuose. Reikia propaguoti Adomą Mickevičių, kuris save laikė lietuviu ir Puškinas jį vadino Didžiuoju lietuviu, bet tik lenkiškai rašė. Reikia, kad radijas lenkų kalba transliuotų Lietuvos istoriją iš lietuvių požiūrio, o ne lenkų suklastotą Lietuvos istoriją, reikia remtis Jurgio Giedraičio (Ježy Giedroyc) mintimis, kuris kritikavo Lenkijos politiką
    Visa tai turi būti valstybės lėšomis leidžiama. Švietimo politika tokioje, ilgą laiką svetimų okupuotoje, valstybėje turėtų būti Valstybės politika, o ne palikta savivaldybėms. Koks paradoksas – aplinkos politika ir šiūkšlių naikinimas yra valstybės politikos sritis, o švietimas savivaldybių. Koks kvailumas, kad Lietuvoje leidžiama tautybės pagrindu kurti partijas!?

    Atsakyti
  3. Galindas says:
    9 m. ago

    Norėčiau paklausti Autoriaus, dėl vieno dėsningumo, kurį neseniai pastebėjau: lietuviškai žodis “melstis, malda, maldavimas” iš čia pas slavus: rusus – “molitva”, lenkus- “modlitwa”. Gal jau pastebėjote, kad abu žodžiai baigiasi Litva ir Litwa, vadinasi jie meldžiasi Lietuvai ir tai yra reliktas dar iki krikščionybės, nes archeologai rado monetas graikų kalba užrašytas: “prūsų ir Litua kunigaikštis (karalius)” su data 567 m. Tuo metu baltai užėmė teritoriją nuo Vyslos iki Volgos. Baltų žydėjimo laikas, todėl pakraštiniai suslavėję baltai, virtę slavais iš baimės ir meldėsi “Litvai”. Tą patvirtina ir Vakarai, baltų (gudų) kaimynai gerrnaų gentys, kurie meldėsi Gudams, iš čia ir kilo posakiai:”My Goods”, “Goots”. Na, po J.Statkutės tyrimų jau laikas lietuviškai vadinti Gudanskas ir Gudynė, vietoj Gdanskas ir Gdynė. Juk nevadiname Warszava ir Krakow, Varšuva ir Krokuva. Maskvą irgi reikia vadinti Moskuva.

    Atsakyti
  4. Getautas says:
    9 m. ago

    Manau, buvo taip:

    MALDAVA > MOLDAVA > MOLIDAVA > MOLITAVA > MOLITVA
    MALDAVA > MOLDAVA > MODLIDAVA > MODLITAVA > MODLITWA

    Atsakyti
    • Janušonis Evaldas says:
      9 m. ago

      Sakyčiau net tiek svarbu kas kam meldėsi ,daug svarbiau kas ką bando “paimt iš už nugaros”:))))

      Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      9 m. ago

      Aha, dar ir MOLĖTAI nepamirškite, Tamsta profesoriau.

      Atsakyti
  5. Laisvė says:
    9 m. ago

    Labai geros ir teisingos mintys, problema, kaip plačiau jas paskleisti

    Atsakyti
  6. Algimantas says:
    9 m. ago

    Viskas kas pasakyta-paskyta tiksliai ir teisingai,bet (mano manymu) niekas nepasikeis,kol Lietuvos valstybės tarnautojai (tikriausiai specialiai išaukštinti iki valdininkų) už nusižengimus prieš Lietuvos respublikos įstatymus ir Konstituciją iškart nebus šalinami iš valstybės tarnybos,nesvarbu kas tai būtų-teisininkai ,mokytojai ar kitų specialybių valstybės tarnautojai.
    Čia dalinai išsispręs ir korupcijos problemos.Nepakeičiamų žmonių nebūna.Kai pasikeis valstybės tarnautojų požiūris į Valstybę-pasikeis ir pati Lietuvos valstybė-atsiras kritinė žmonių masė,kurie gerbs valstybę kurioje gyvena-Lietuvą.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      9 m. ago

      Tikra tiesa – bet kurį lietuvį už įstatymų nustatytų elgesio taisyklių pažeidimą nubaudžia nedelsiant, o čia tiesiog žaidžia su lenkomanais.
      Kur lygybė prieš įstatymą?

      Atsakyti
  7. Galindas says:
    9 m. ago

    Skiriu atsakymą Getautui. Lenkiškai modlitwa yra kilusi iš Lietuviško “malda”, bet slavinant garsas “l” iškrito ir tapo “modlitwa”. kalbų raidos dėsnis diktuoja, kad pas ką yra pirminis veiksmažodis tai kitos kalbos dalys yra išvestinės iš veiksmažodžio: lietuviškai “melsti, maldauti” yra pirminiai žodžiai. Visiems besidomintiems jau seniai aišku, kad iš pakraštinių baltų maišantis su atvykėliais atsirado vadinami slavai. Visi baltai ir slavai tą turėtų žinoti. Ir jei Lenkija laiko save labai krikščioniška šalimi, tai turi atsiprašyti už visų sutarčių sulaužymą (Liublino, Suvalkų) ir atsiprašyti už didžiulių mūsų teritorijų okupaciją ir baltų asimiliaciją. Bei kaip dabar yra 10 kartų stipresnė privalo ginti likusią mažą Lietuvą.Tik tada ji galėtų vadintis strategine partnere.
    Dra primenu, kad rumunų (moldavų) kalboje yra virš 100 žodžių lietuviškų dar ir dabar naudojamų, po Juliaus Cezario Dakijos arba Getijos užkariavimų ir baltiškos kalbos suromaninimo.

    Atsakyti
  8. Zbygniew'a​s 凱ㄝ開ㄕ高 ㄊ健 Пірстелэяа​ў says:
    9 m. ago

    Lenkams?
    O prie ko čia imigrantai ir turistai iš Lenkijos ???

    Ar turėta omenyje “lenkai” – t.y. nutautinti vietiniai lietuviai ir iš Baltarusijos atkelti baltarusiai?

    Atsakyti
  9. Zbygniew'a​s 凱ㄝ開ㄕ高 ㄊ健 Пірстелэяа​ў says:
    9 m. ago

    _parenmti „Vorutos“ laikraščio priedą lenkų kalba._

    Lenkų kalba “Voruta” būtų skirta Lenkijai, “po prostu kalba” – Vilniaus rajonui, rusų kalba – Šalčininkų rajonui.

    Atsakyti
    • suomis says:
      9 m. ago

      O aš manau, kad geriausia palikti viską po senovei. Lai gyvena savame Getto.

      Atsakyti
  10. jonas says:
    9 m. ago

    Ką čia ir bepridėsi, ant palinkusio medžio visos ožkos lipa. O dar tas Lietuvai pragaištingas adamkinių valdymas, o dabar ir degutių stuburų lankstymas… Tik vis tiek norisi tikėti, kad po kad ir labai slogių tų 20 metų, AUŠRA vis tiek
    turi ateiti. O dėl lenkų, tai: “Perkūne Dievaiti,nemušk lietuvaičio,
    Muški lenką ,gudą
    Kaip šunį rudą..

    Atsakyti
  11. Nurchaci says:
    9 m. ago

    Šlykštaus redaktoriaus redaguojamas šlykštus portalas talpina šlykštaus pranešėjo (irgi kagėbisto) šlykštų pranešimą, kurį komentuoja tokie pat šlykštūs komentatoriai. Vienžo – TAUTININKAI, toks jau jų lygis.

    Atsakyti
    • papa says:
      9 m. ago

      O- o Nurchačas išlindo. Jau grįžai iš sikorskio su naujom instrukcijom?

      Atsakyti
  12. arvydas damijonaitis says:
    7 m. ago

    LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“

    Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
    Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
    Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
    Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
    Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus

2021 01 04
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

A. Butkus: Tauta yra kalboje

2020 12 27
Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškuno nuotr.

V. Sinica. Antikonstitucinę LLRA programą įgyvendins leftistai? (video)

2020 12 11
Č. Iškauskas. Penktoji kolona: lietuviškasis dėmuo (II)

Č. Iškauskas. Šliaužiančioji lenkų autonomija

2020 12 10
Arūnas Valinskas | lrt.lt nuotr.

Nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl A. Valinsko pasisakymo apie V. Tomaševskį

2020 12 08
Liudvikas Rasimas | Asmeninė nuotr.

L.N. Rasimas. Prisiekiu ginti

2020 12 07
Viktoras Orbanas | miniszterelnok.hu, K. Silardo nuotr.

Kaimynai gina Europos civilizaciją

2020 11 28
Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

V. Kavolis. XIX a. Lietuvos kultūros simbolinė struktūra

2020 11 05
Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Į pagalbą LLRA-KŠS stoja LVŽS – ketina surengti neeilinį Seimo posėdį

2020 11 03
A. Grigaravičius. Neatmezgamas Vilniaus mazgas

A. Grigaravičius. Neatmezgamas Vilniaus mazgas

2020 10 28
Rodyti daugiau

Naujienos

Kauno gatvėse – gerokai mažiau nelaimių, eismo saugumui – dėmesys ir šiemet
Gamta ir žmogus

Kauno gatvėse – gerokai mažiau nelaimių, eismo saugumui – dėmesys ir šiemet

2021 01 19
Atnaujinta daugiau kaip 300 daugiabučių
Lietuvoje

Spartinant daugiabučių atnaujinimą kuriama nauja Investicijų platforma

2021 01 19
Kultūros ministerija | KM nuotr.
Lietuvoje

Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų

2021 01 19
Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos
Lietuvoje

Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos

2021 01 19
VDI inspekcija stiprina paskelbtų prastovų patikrinimus
Lietuvoje

VDI inspekcija stiprina paskelbtų prastovų patikrinimus

2021 01 19
Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
Gamta ir ekologija

Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims

2021 01 19


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • vykdoma lūšių stebėsena apie Saugomose teritorijose žiemą vykdoma lūšių stebėsena
  • Neužmirštuolė apie S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų…
  • Žemyna apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • auksinesvajone.lt apie Kur nuves televizinė geidulių kultūra?
  • Žemyna apie Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)
  • !!! apie Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Mirė Aukščiausiosios Tarybos gynėjas ir kariuomenės kūrėjas Vaclovas Jazerskas
  • Kauno gatvėse – gerokai mažiau nelaimių, eismo saugumui – dėmesys ir šiemet
  • Spartinant daugiabučių atnaujinimą kuriama nauja Investicijų platforma
  • Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
  • Pirmą kartą Lietuvos istorijoje išleista knyga apie lietuvių skaliką

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2039; komentarų: 17
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1815; komentarų: 14
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1578; komentarų: 31
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1531; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1413; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1397; komentarų: 5

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-21 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus

by daiva
2021 01 04
30
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su kalbininku, „Vilnijos" draugijos pirmininku, hab.dr. Kazimieru Garšva. - Sunerimęs dėl pastaruoju metu vėl suaktyvėjusių bandymų...

Skaityti toliau

A. Butkus: Tauta yra kalboje

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 27
54
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr. Apie lietuvių ir latvių kalbas, jų savitumą ir svarbą,...

Skaityti toliau

V. Sinica. Antikonstitucinę LLRA programą įgyvendins leftistai? (video)

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 11
17
Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškuno nuotr.

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškuno nuotr. Seime užregistruotas socialdemokratų frakcijos atstovų siūlymas Lietuvos piliečių pasuose...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Šliaužiančioji lenkų autonomija

by daiva
2020 12 10
17
Č. Iškauskas. Penktoji kolona: lietuviškasis dėmuo (II)

Česlovas Iškauskas | A.Sartanavičiaus nuotr., alkas.lt Lenkijos ir Lietuvos santykiai visada buvo jautrūs. Kaip tame lakiame...

Skaityti toliau

Nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl A. Valinsko pasisakymo apie V. Tomaševskį

by Ditė Česėkaitė
2020 12 08
1
Arūnas Valinskas | lrt.lt nuotr.

Arūnas Valinskas | lrt.lt nuotr. Vilniaus apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl buvusio Seimo pirmininko Arūno...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • vykdoma lūšių stebėsena apie Saugomose teritorijose žiemą vykdoma lūšių stebėsena
  • Neužmirštuolė apie S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų…
  • Žemyna apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • auksinesvajone.lt apie Kur nuves televizinė geidulių kultūra?
  • Žemyna apie Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)
  • !!! apie Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai
  • Iatorijos trynimas apie D. Razauskas. Kas yra Arvydas Juozaitis?
  • Skvernelis nesutinka apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Pajūrietis apie Parengtas Lietuvos etnokultūrinių kaimo turizmo sodybų gidas

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Tolminkiemyje atsodintas K.Donelaičio sodas

Tolminkiemyje atsodintas K.Donelaičio sodas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai