Krivio dienos proga Vilniuje vyko Romuvos Krivulė (11)

Kitais metais sukaks 10 metų nuo Krivio įšventimo 1992 spalio 19 d. Vilniuje Gedimino kapo kalne ir 20 metų po Baltų religijos bendrijos oficialaus įregistravimo. Iki 1992 metų ženkliai padidėjus Romuvos bendruomenių skaičiui, iškilo būtinybė jas suvienyti. Tuomet susirinkę bendruomenių atstovai įkurė Vaidilų Ratą, kuriame buvo nutarta išrinkti Krivį – visos Romuvos vadovą. Juo buvo išrinktas Jonas Trinkūnas. Taip pat buvo nuspręsta, kad romuvų vadovams, išmanantiems papročius, kultūrą ir religiją, o svarbiausia – mokantiems vadovauti apeigoms, bus suteiktas vaidilų vardas. Krivis atstovaus Romuvai kaip dvasinis jos vadovas. Ir vaidiloms, ir Kriviui buvo patikėta rūpintis Romuvos bendruomenių gyvavimu, jų dvasiniu augimu.

Spalio 16 dieną Vilniuje įvyko Romuvos Krivulė. Susirinko gana didelis romuviečių būrys. Buvo kalbama apie romuvų veiklą. Romuvos Krivis Jonas Trinkūnas pabrėžė, kad senojo tikėjimo atgimimą geriausiai rodo vis labiau plintantis jaunimo apsisprendimas susituokti pagal senuosius baltiškus papročius. Panevėžio romuvos vaidila L.Vasilevičius suskaičiavo, kad vien šiais metais Romuvos vaidilos sutuokė apie 100 porų pagal Romuvos papročius. Daugiausia tokių apeigų atliko Vilniaus Romuva. Vaidilos duomenimis vidutiniškai prie aukuro apeigos metu susirenka apie 50 giminaičių, draugų ir pažįstamų. Tad nesunku paskaičiuoti, kiek žmonių dalyvauja apeigose.

„Kai matai apeigų metu prie aukuro ateinančias pagyvenusias moteris ir aukojančias Gabijai – ugnies deivei, pradedi galvoti, jog senoji lietuvių religija niekur nebuvo dingusi, ji gyvuoja lietuvių širdyse“, – sakė Lietuvos Romuvos Krivis.

Paskutiniais metais vis dažniau ėmė kurtis naujos romuvos išeivijoje. Amerikoje veikia kelios romuvos, kuriose dalyvauja lietuvių kilmės amerikiečiai, net ir tie, kurie jau nemoka lietuviškai. Kuriasi romuvos ir naujųjų išeivių tarpe. Jau antrus metus veikia Anglijos romuva Londone, nuolat rengianti lietuvių susibūrimus ir senovines lietuvių šventes. Jiems dažnai padeda pakviesti Romuvos vaidilos iš Lietuvos.

Krivulėje dalyvavęs Ramūnas, gyvenantis ir dirbantis Norvegijoje, papasakojo apie lietuvius, kuriančius Norvegijos Romuvą. Ramūnas dažnai dalyvauja Lietuvos romuvų veikloje, todėl jau perėmė patirtį kaip reikia rengti šventes ir apeigas. O londoniečiai dalyvauja Romuvos vasaros stovykloje  Lietuvoje, kurioje įgauna savo patirties.

Krivulės dalyviai apgailestavo, kad dažnai trūksta žinių apie lietuvių tradicinę kultūrą, apie baltų religiją, apeigas ir papročius. Buvo prieita prie išvados, jog pagrindinis trūkumas  yra tai, kad Lietuvos mokyklose beveik visai nemokoma lietuvių etninės kultūros. Buvo priimtas kreipimasis į Švietimo ministeriją dėl etninės kultūros mokymo mokyklose.

Taip pat buvo nutarta pradėti Baltų kultūros ir religijos mokyklos darbą. Vilniaus Romuva pažadėjo pirmuosius užsiėmimus surengti jau šių metų lapkričio gale.

Krivulėje dalyvavo ir nemažas būrys latvių. Tai buvo graži pasekmė birželio mėnesį Kurtuvėnuose vykusios Baltų Krivulės, kurioje buvo nutarta plėsti lietuvių ir latvių ryšius. Baltų vienybės idėja įgauna svarbiausią – dvasinio bendradarbiavimo pavidalą. Latviai pareiškė, jog ir jie netrukus pakvies lietuvius į savo latvišką sueigą.

Kategorijos: Etninė kultūra, Lietuvoje, Religija, Visi įrašai | Žymos: , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: