K.Garšva. 90-oji Vilniaus diena (1)

Skelbiame „Vilnijos“ draugijos pirmininko dr. Kazimiero Garšvos kalbą pasakytą konferencijoje Seime „Vilniaus diena: palaikome Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą“, skirtoje Vilniaus dienai paminėti, 2011 m. spalio 10 d.

1921 m. spalio 9-ąją pirmojoje Lietuvos Respublikoje pradėta minėti Vilniaus diena kaip sostinės netekties ir būsimo atgavimo diena. Tą dieną 1920 m. Lenkijos kariuomenė okupavo ilgaamžę istorinę Lietuvos sostinę Vilnių ir jo kraštą. Tai pirmoji Lietuvos Respublikos gedulo ir vilties diena. Ji panaši į dabar įteisintą Mažosios Lietuvos dieną.

1939 m. spalio 28-ąją teisėtai ir džiaugsmingai atgavus Vilnių ir trečdalį jo krašto, minėjimo akcentai kiek pasikeitė. Dabar minime 5 000 Lietuvos aukų, savo žemėje nužudytų Lenkijos kariuomenės ir Armijos krajovos, 2 000 kalintų ir sužalotų piliečių, nutautintas Seinų, Gardino, Breslaujos kraštų dideles dalis, aktyviai gaivinamus Lietuvos okupacijos padarinius. Iki šiol nėra galimybės mokytis valstybine kalba 50 Lietuvos vietų, Šalčininkų, Vilniaus rajonuose jokia forma nedėstoma ir lenkų paprastoji kalba. Lenkų rinkimų akcijos pasipriešinimas Švietimo įstatymui yra neteisėtas, bet suprantamas, nes jų valdomos mokyklos verčiamos tos partijos lopšiu, motina maitintoja ir rinkimų štabu.

Vykdydamos TSKP CK valią, daugiausia iš tos partijos narių susidedančios Vilniaus, Šalčininkų rajonų tarybos prieš 23-ejus metus pradėjo organizuoti „Vilniaus lenkų nacionalinę teritorinę sritį“, protestavo „prieš socialistinės santvarkos demontavimą ir buržuazinės tvarkos grąžinimą“, pritarė TSRS liaudies deputatų III suvažiavimo sprendimui panaikinti 1990 m. kovo 11 d. aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo ir iš jo išplaukiančius normatyvinius dokumentus Vilniaus rajono teritorijoje“ (žr. „Lietuvos rytai“, V., 1993, p. 314). Lenkų sąjungai ir dabar vadovauja dalis tų pačių buvusių TSKP narių autonomininkų, kurie tariamai „gindami“ pasaulyje geriausius lenkų kultūros reikalus, vykdo tą pačią prieškonstitucinę veiklą. Jie reikalauja kaip tik pažeisti lenkų teises: nevienodai, t. y. neobjektyviai juos vertinti per valstybinės kalbos egzaminą, nesupažindinti su teisinga Tėvynės istorija, trukdo atkurti pilsudskininkų ir komunistų uždarytas lietuviškas mokuklas. Jie reikalauja nesilaikyti ES standartų ir palikti galioti 1947 ir 1950 m. LKP CK (b) biuro nutarimus ir jų įvestą tvarką. Pažeisdama mokinių teises, partija prievarta juos mokykliniais autobusais veža į prieškonstitucinius mitingus ir kursto prieš savo Tėvynę.

Pažeisdamas Lietuvos ir Lenkijos geros kaimynystės ir draugiško bendradarbiavimo sutartį, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis nepripažįsta Lenkijos įvykdytos 1920-1939 m. rytinės Lietuvos dalies okupacijos ir kalba apie tariamą Tėvynės „norą prievarta asimiliuoti“ vietinius lenkus, nors tai darė kaip tik Lenkijos okupacinis režimas. Lietuvoje nėra organizacijos, kuri norėtų sulietuvinti lenkus. Toleruojamos net Lenkų rinkimų akcijos pastangos varyti lenkus ir kitus tik į lenkiškas mokyklas, didinti tautiečių skaičių per gyventojų surašymą. Lenkijos užsienio reikalų ministras papildomai skyrė 1 mln. zlotų Lietuvos pirmokams pritraukti į lenkiškas mokyklas ir paveikti jų tėvus po metų vyksiančiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, kad nauja lenkų frakcija labiau įtakotų valstybės politiką.

Lenkijos Švietimo ministerijos sekretorius š. m. spalio 3 d. Lenkijos spaudos agentūrai pareiškė, kad vėl planuojamos „integracinės vasaros stovyklos Lietuvos lenkiškų mokyklų mokiniams“, nors po 20 metų jau laikas savo mokinius integruoti į Tėvynę Lietuvą, o ne į užsienio valstybę.

Po 5 dienų minėsime lenkų kalbininkės Halinos Turskos 110 metų jubiliejų, kuri dar prieš 80 metų po išsamių tyrimų rašė: „Vilnijoje lenkybė atsirado svetimoje dirvoje ir savotišku būdu, kokio kitur niekur neužtinkame“. Lenkai J. Jakubovskis ir M. Balinskis tvirtino, kad XVI a. lietuvių kalbos siena ėjusi palei Lydą, Ašmeną ir Pastovius, o XIX a. – į rytus nuo Ašmenos, Benekainių, Eišiškių, Žirmūnų, Lydos (žr. A. Šapoka. Vilnius Lietuvos gyvenime. V., 2008, p. 32, 37, 40). Moksliniai tyrimai nepatvirtina Valdemaro Tomaševskio dezinformacijos, kad prieš 7 amžius Vilniaus, Šalčininkų rajonuose jau gyvenę „lenkai“.

Šį jubiliejinį Vilniaus dienos minėjimą turėjo rengti Vilniaus miesto savivaldybė. Spalio 9 d. padėtos gėlės ant Lietuvos karių kapų, minėjimai vyko Širvintų rajone ir kitur, bet tai padarė visuomeninės organizacijos. Šiandien čia turėjo kalbėti Vilniaus miesto Kultūros, švietimo komiteto vedėjas Zigmantas Maciejevskis. Jis galėtų informuoti, kas liko iš jo padėtos sunaikinti lietuviškos Nemėžio pradinės mokyklos-darželio, kodėl Vilniaus mieste į lietuviškus darželius turi būti eilės, o į lenkiškus – neturi būti, kodėl reikia pažeisti lygių galimybių principą ir mokyklose valstybine kalba, kur žymiai mažiau vietos negu lenkiškose ir rusiškose švietimo įstaigose.

Dėl Lenkijos ir Sovietų Sąjungos okupacijų nutautintos Vižainio, Zietelos, Lazūnų, Žirmūnų, Ramaškonių, Kamojų ir kitos lietuvių salos, padaryta neatitaisoma žala seniausiai Europos kultūrai, bet nepriklausomoje demokratinėje Lietuvos Respublikoje taip neturi būti.

Rytų Lietuva buvo 20 metų okupuota ilgiau negu likusi Lietuvos teritorija, bet per kitus 20 metų nė viena Lietuvos Respublikos Vyriausybė nesielgė pakankamai kompetentingai, kad panaikintų Tėvynei padarytas skriaudas ir nedarytų klaidų. Daugiausia jų padarė ilgiausiai valdę socialdemokratai: padėdami Lenkų rinkimų akcijai, panaikino Tautinių mažumų ir regioninių problemų komisiją, Balstogės universiteto filialo vardu įregistravo pogrindinį Vilniaus lenkų universitetą, pusvelčiui Lenkijai pardavė LDK kanclerio Kristupo Paco rūmus, akcijai skyrė 5 postus Vyriausybėje ir daugiau kaip 20 – savivaldybėse, gausiai finansavo įstatymų nesilaikančią organizaciją. Dabartinė Vyriausybė be pagrindo panaikino Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą, Vilniaus apskritį, rengė prieškonstitucinę tautinių mažumų įstatymo koncepciją, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas iki šiol blokuoja Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą. Lietuvos televizijos laidos, kurias veda Virginijus Savukynas ir kiti, kartais primena Lenkijos Senato finansuojamas Lenkų rinkimų akcijos vienpusiškas publikacijas.

Lietuvos Respublika nekelia jokių pretenzijų Lenkijai, kurios ketvirtadalį teritorijos sudaro buvę baltų žemės. Lietuvoje lenkams kartais sudaromos geresnės sąlygos negu kitoms tautinėms bendrijoms ir tautai. Minint 90-ąją Vilniaus dieną „Vilnijos“ draugija, Vilniaus krašto lietuvių sąjunga ir kitos Lietuvai lojalios organizacijos kviečia Lenkų rinkimų akciją nebepažeidinėti įstatymų, nes tai kenkia ir lenkams, ir valstybei.