Kiek žmonių gali sutalpinti Žemė? (3)

„Gyventojų galia yra daug didesnė nei Žemės pajėgumas sukurti prasimaitinimo šaltinį, tad pirmalaikė mirtis neišvengiamai aplankys žmonių rasę“.

Taip esė rašė XVIII amžiaus filosofas Tomas Malthusas, numatęs žmonijai baisų likimą. Dėl žmonių nenumaldomo poreikio daugintis, tvirtino T. Malthusas, planetoje galiausiai susidarys gyventojų perteklius, jie sunaudos visus išteklius ir mirs dėl masinio bado.
Tačiau koks maksimalus Žemės pajėgumas aprūpinti žmogų maistu ir kada mūsų skaičius nustums planetą prie tos ribos? Ar T. Malthuso ateities vizija buvo teisinga?

Dauguma mokslininkų mano, kad Žemėje galėtų gyventi daugiausiai 9 ar 10 mlrd. žmonių. Vienas tokių, Harvardo universiteto sociobiologas Edvardas O. Vilsonas savo vertinimus grindžia prieinamų Žemės išteklių skaičiavimais. Kaip savo knygoje „Gyvenimo ateitis“ tvirtina mokslininkas, „biosferos apribojimai yra nekintami“.

Nekalbant apie gėlo vandens prieinamumą, iš tiesų yra riba, kiek maisto Žemė gali pasiūlyti. Net ir esant maksimaliam produktyvumui, kada visi užauginami grūdai skiriami žmonėms pamaitinti (vietoj to, kad jie atitektų galvijams, nes tai yra neefektyvus būdas augalų energiją paversti maisto energija), vis tiek yra riba, kiek šis kiekis gali plėstis, rašo lifeslittlemysteries.com.

„Jei visi sutiktų tapti vegetarais, galvijams nepalikdami beveik nieko, dabartiniai 1,4 mlrd. hektarų ariamos žemės galėtų išlaikyti maždaug 10 mlrd. žmonių“, – rašė E. Vilsonas.

1,4 mlrd. hektarų žemės per metus būtų galima užauginti maždaug 2 mlrd. tonų grūdų, aiškino jis. To pakaktų 10 mlrd. vegetarų pamaitinti, tačiau tuo pačiu kiekiu pasisotintų vos 2,5 mlrd. visokį maistą valgančių žmonių, nes daugybė augmenijos skiriama galvijams ir paukščiams.

Taigi kalbant apie maistą, 10 mlrd. yra viršutinė gyventojų skaičiaus riba. Kadangi labai mažai tikėtina, kad visi sutiktų nebevalgyti mėsos, anot E. Vilsono, maksimali Žemės talpa, vertinant maisto išteklius, greičiausiai būtų mažesnė.

Pasak populiacijos biologo Joelio Koheno iš Kolumbijos universiteto, kiti aplinkosauginiai veiksniai, ribojantys Žemės talpą, yra azoto ciklas, prieinami fosforo kiekiai ir anglies koncentracija atmosferos, tačiau kokia būtų jų įtaka, dar nelabai aišku.

„Iš tiesų niekas nežino, kada gyventojų skaičius pasieks piką ir koks jis bus“, – aiškino mokslininkas.

Laimei, mums gali pavykti išvengti gyventojų pertekliaus ir bado stadijos, kurią numatė T.Malthusas. Pasak Jungtinių Tautų Gyventojų skaičiaus skyriaus, gyventojų skaičius 7 mlrd. pasieks maždaug spalio 31 dieną. Jei prognozės teisingos, 2050 metais Žemėje mūsų gyvens jau 9 mlrd., o iki 2100-ųjų – 10 mlrd. Tačiau kažkuriuo metu tarp šių etapų, mano mokslininkai, pasuksime atgal.

JT skaičiuoja, kad šeimos pasaulyje mažėja. „Empiriniai duomenys iš 230 šalių nuo 1950 metų rodo, kad daugumoje jų gimstamumas krinta“, – teigė JT gyventojų skaičiaus skaičiavimo ir prognozavimo skyriaus vadovas Gerhardas Heiligas.

Pasaulyje gimstamumas artėja prie „pakeitimo lygio“, kai vienai moteriai vidutiniškai tenka 2,1 vaiko. Tai reiškia, kad vaikai pakeičia savo tėvus. Jei iki šimtmečio pabaigos šis lygis iš tiesų bus pasiektas, žmonių skaičius stabilizuosis ties 9–10 mlrd. Kalbant apie Žemės pajėgumus, būsime nukeliavę tiek toli, kiek tik įmanoma, bet ribos neperžengę.